Žvejai spaudžiami nepagrįstai?

Praėjusią savaitę Seimas po 2,5 metų trukusių diskusijų priėmė įstatymo pataisas dėl verslinės žvejybos.

Seimas nusprendė, kad verslinė seliavų, stintų, ungurių ir nėgių žvejyba bus galima iki 2026 metų, o vėliau bus galima gaudyti tik stintas.

Kuršių mariose žvejyba nebus draudžiama. Taip pat buvo įteisintos kompensacijos už pasitraukimą iš verslo. Taip tikimasi, kad žvejų sumažės ir Kuršių mariose. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vidaus vandenyse versline žvejyba užsiima apie 200 asmenų.

Rasa Stankutė, Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės asociacijos „Vidmarės“ prezidentė, sako kad šiuo metu dauguma Neringoje įsikūrusių įmonių nesvarsto galimybės pasitraukti iš verslo.

„Tai yra krašto specifika, veikia rūkyklos, žmonės, atvykę į Neringą, ieško vietinės žuvies“, - sako R. Stankutė, kurios vadovaujama asociacija vienija 17 iš 21 Neringoje registruotos žvejybos įmonės.

Anot jos, paskatinti pasitraukti iš verslo galėtų didesnės kompensacijos.

Seimo narys Andrius Bagdonas sako, kad dalis verslo negali nutraukti veiklos, nes turės grąžinti ES paramą.

Iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms būtų išmokamos kompensacijos - joms numatyta 6 mln. eurų, vienos subsidijos dydis priklausytų nuo iš žvejybos veiklos gautų pajamų 2018-2022 metais, sukurtų darbo vietų bei kitų veiksnių.

Pasak R. Stankutės buvo klabėta, kad kompensacijos galėtų siekti 5 metų verslo pajamų. Dalį žvejų tai tenkintų.

Jau taiko ribojimus

„Visiškai uždrausti žvejybos neleido Europos institucijos, tačiau žvejai ir taip patiria nuolatinį spaudimą, perdėtą kontrolę“, - mano „Vidmarių“ prezidentė.

Anot jos, dabar žvejai laukia tolesnių Aplinkos ministerijos veiksmų, kuri jau ėmėsi ribojimų. Šiemet pirmą kartą nuo 2009 metų ministerija 30 procentų sumažino žvejybos įrankių kvotas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtina, kad pakeitimais žvejai skatinami verslą perorientuoti nuo žuvies gaudymo į turizmą. Pasak ministro, tik 1-2 proc. žmonėms parduodamų žuvų yra iš vidaus vandenų, visa kita atvežta iš užsienio arba sugauta dirbtiniuose telkiniuose.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė neslepia, kad yra vykdomi pažadai žvejams mėgėjams.

„Jis (kompensacijos modelis - aut. past.) dosnus tiek žvejams verslininkams, tiek pažadų vykdymas žvejams mėgėjams“, - teigė A. Gedvilienė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Nepelnytai kaltinami

Tačiau R. Stankutė mano, kad perdėtas dėmesys verslinei žvejybai galimai užgožia kitas priežastis, kodėl Kuršių mariose mažėja žuvų išteklių.

„Šiuo klausimu aktyviai domiuosi jau 12 metų. Matau, kad net mokslininkai nenoriai įvardija kitus veiksnius. Kalbu apie įplaukų į žuvų nerštavietes gilinimą, kormoranų įtaką, uosto gilinimą“, - sako R. Stankutė.

Anot jos, pastaraisiais metais fiksuojama, kad sūrus vanduo iš jūros jau pasiekia Ventės ragą, Nidą. Tai verčia žuvis pasitraukti.

„Žvejai žino, kad kai sūrus vanduo Ventės rage, reikia gaudyti prie Nidos. Turime duomenų, kad gerėja žuvų ištekliai Kuršių marių Rusijos dalyje“, - sako R. Stankutė.

Žvejai supranta, kad uostas yra strateginis objektas, todėl apie jo sukeltus padarinius nenorima kalbėti plačiai.

Dar prieš ketverius metus atliekant uosto poveikio aplinkai vertinimą dėl uosto gilinimo iki 17 metrų buvo konstatuota, kad sūraus vandens patekimas į Kuršių marias gali padidėti nuo 8,4 iki 32 procentų.

Tačiau jūros vandens patekimą turėtų sustabdyti pietinių uosto vartų įrengimas susiaurinant Kuršių marių dalį ties Kiaulės Nugaros sala.

Projektas kaip tik šiuo metu yra rengiamas ir turėtų būti įgyvendintas per keletą metų.