Vokietijos laive buvo galima pabėgioti kaip stadione

Jungtinės Tautos yra paskelbusios ginklų embargą Libijai dėl šioje šalyje vykstančių neramumų ir pilietinio karo. Europos Sąjunga (ES) vykdo tarptautinę karinę operaciją IRINI siekdama užtikrinti to embargo veiksnumą. Tikslas - užkardyti ginklų kontrabandą. Prie šios tarptautinės misijos prisideda ir Lietuva.

Laivo apžiūros grupę (LAG), kuri 4,5 mėnesio dirbo Vokietijos karo laive „FGS Berlin“ sudarė vienuolika karių, atrinktų Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) pagrindu atsižvelgiant į tai, kokių specialybių reikėjo šiai misijai. Vadas R. Jurgelis į operaciją užsienyje vyko pirmą kartą. Su juo buvo dar du narai išminuotojai iš jo Povandeninių veiksmų komandos grupės.

LAG iš viso buvo 12 žmonių ir vienas Vokietijos atstovas - tarpininkas. Visa komanda buvo suskirstyta į tris grupes: valdymo - vadas, pavaduotojas, tarpininkas vokietis ir tyrėjas; apžiūros, kuri atidarinėjo visus liukus, duris ir kt., ir apsaugos grupė, saugojusi laivo įgulą, kad ji nieko nedarytų, nevaikščiotų po vieną tuo metu, kol LAG tikrina laivą.

Būdavo ir draugiškų vizitų

LAG užduotis - atlikti laivų apžiūrą, t. y. fiziškai juos patikrinti gavus leidimą. R. Jurgelis pasakojo, kad tai gana sudėtingas procesas. Operacijai vadovauja didžiulis štabas, dalyvauja daug skirtingų pajėgų, pavyzdžiui, ir žvalgybiniai orlaiviai, ir laivai. Visi renka informaciją ir jos pagrindu sudaromas laivų, įtariamų nelegalia veikla, sąrašas. Tie laivai, kurie pasirodydavo Viduržemio jūroje, t. y. „FGS Berlin“ veiklos zonoje, būdavo tikrinami.

Lietuvos kariai vykdė dvi skirtingas užduotis: atlikdavo arba draugišką vizitą į neįtariamą laivą, arba laivo inspekciją įtariamame laive. Draugiško vizito metu kapitonui sutikus grupė apsilankydavo laive, papasakodavo apie savo veiklą ir tikslus, paaiškindavo, kodėl tame rajone budi kariniai laivai ir kt. ir surinkdavo reikiamą informaciją iš jo jūrininkų.

Iš sraigtasparnio nusileidžia virvėmis

Lietuvos LAG per savo budėjimą atliko penkių laivų inspekcijas, kurios vidutiniškai trukdavo iki 5-6 valandų. Nė viename laive nelegali kontrabanda nebuvo aptikta. Kitų operacijų metu keli laivai gabeno nelegalią kontrabandą ir buvo nukreipti į uostus.

Dvi inspekcijos buvo atliekamos naktį. Vienintelė Lietuvos LAG tai darė pirmą kartą. Atlikti patikrinimą tokiu paros metu gana sudėtinga nors ir turint pasišvietimo priemonių. Paklaustas, kodėl buvo dirbama naktį, R. Jurgelis atsakė: „Dėl operacinių apribojimų ne tik laiko, bet ir erdvės atžvilgiu. Žinoma, teko taikyti papildomas saugumo priemones dėl mūsų ir “FGS Berlin„ įgulos saugumo. Suprantama, kad naktį kur kas sunkiau ką nors rasti. Be to, tai didina operacijos pavojingumo lygį, lėtėja mūsų darbo tempas. Dar vienas dalykas - nemiega visa tikrinamo laivo įgula, tad jos nepasitenkinimas didėja. Dėl to vengiama daryti inspekcijas naktimis.“

Tikrinami laivai buvo įtariami nelegalia veikla, teisininkai davė leidimą inspektuoti. LAG išsilaipindavo civiliniame laive dviem būdais: arba prie jo priplaukdavo valtimis ir įlipdavo virvinėmis kopėčiomis, arba kariai su visa įranga nusileisdavo į laivą iš sraigtasparnio. Jie būdavo ginkluoti ir trumpaisiais ginklais, ir ilgaisiais automatiniais, turėdavo šalmus, neperšaunamas liemenes, visą tiek apsaugos, tiek apžiūros įrangą. Pavyzdžiui, konteineriniame laive konteineriai būna sukrauti keliais aukštais, o kariams reikia pasiekti viršutinius ir atidaryti. Todėl jie turi ir kopimo, ir nusileidimo įrangą. R. Jurgelio teigimu, visą reikalingą įrangą operacijai vykdyti grupė turėjo savo, ji buvo atskraidinta iš Lietuvos.

Fizinės jėgos neprireikė

Inspektavimo metu tikrinami laivo įgulos dokumentai, ar jūrininkai neturi neleistinų daiktų. Apžiūrimos visos laivo patalpos ir erdvės, įskaitant ir krovinius, peržiūrimi visi laivo dokumentai. Kariai yra apmokyti tai daryti.

"Iš laivo grimzlės gali suprasti, ar laivas turi daug krovinio, ar ne. Netgi tikrindami dokumentus galime sužinoti, ar jis veža kokį nors papildomą krovinį nelegaliai, ar nėra kas nors paslėpta, nedeklaruota. Jeigu inspekcijos metu nieko nerandame, laivui suteikiamas sertifikatas, kad jis buvo patikrintas.

Galiu pasakyti, kad mums pasisekė, nes neteko susidurti su įgula, kuri būtų labai priešiškai nusiteikusi ar naudotų pasyvias pasipriešinimo priemones, kas iš esmės keistų mūsų veiksmus - turėtume teisinį pagrindą naudoti prieš juos didesnę jėgą. Visų inspekcijų metu mums neprireikė naudoti fizinės jėgos", - sakė R. Jurgelis.

Jis pasakojo, kad buvo tikrinami įvairių šalių laivai, plaukiojantys su įvairių šalių vėliavomis. Įgulos irgi buvo labai įvairios. Beje, vieno draugiško vizito metu LAG sutiko lietuvį laivo kapitoną. Daugiausia tikrinti konteineriniai laivai, sausakrūviai laivai, turintys triumus, galintis gabenti metalą, grūdus ir kt.

Buvo rengiami Graikijoje

LAG kariai operacijai buvo rengiami ir Lietuvoje, ir Graikijos Kretos mieste, kuriame yra NATO jūrinių operacijų mokymo centras. Jame, be kitų grupių, kurios vykdo operacijas jūrinėje aplinkoje, ruošiamos ir laivų apžiūros grupės.

Paprasčiau pasakius, kariai treniravosi, jiems reikėjo išmokti kopti į konteinerius ir nusileisti, naudotis virvėmis, karabinais ir kitais įtaisais, padedančiais saugiai atlikti užduotis. Pasiruošimas operacijai prasidėjo pernai, o į misiją Lietuvos kariai išvyko šiemet vasario pabaigoje, grįžo praėjus 4,5 mėnesio - liepą.

LAG nusileisti virvėmis iš sraigtasparnio treniravosi jau būdama laive „FGS Berlin“, tuo metu, kai jis plaukė į operacijos rajoną Viduržemio jūroje 8-9 paras. Tuo metu buvo labai intensyviai treniruojamasi su laivo ir sraigtasparnio įgulomis. Tad atvykę į rajoną lietuvaičiai jau buvo viskam pasiruošę.

VADAS. Povandeninių veiksmų komandos II narų išminuotojų grupės vadas Rapolas Jurgelis, vadovavęs laivų apžiūros grupei tarptautinėje operacijoje.

Izoliuotis reikėjo ir pasiskiepijus

Pasak R. Jurgelio, situacija dėl COVID-19 buvo gana sudėtinga, dėl to nukentėjo karinis pasirengimas. „Mes treniravomės savo laisvo laiko sąskaita. Mums teko izoliuotis, užsidaryti nuo aplinkinių ir net šeimos narių. Rudenį dirbome tik savo grupės viduje. Paskui išvykome į Graikiją. Ten irgi mokykloje buvome izoliuoti kaip atskira grupė, su niekuo daugiau, išskyrus instruktorius, nekontaktavome. Grįžę į Lietuvą buvome paskiepyti “Pfizer„ vakcina vieni iš pirmųjų, nes ruošėmės išvykti į tarptautinę operaciją“, - pasakojo R. Jurgelis.

Prieš išvykdama į misiją LAG dar ir Vokietijoje kartu su „FGS Berlin“ įgula, kurią sudarė per 200 karių, izoliavosi viešbutyje dviem savaitėms, nors visi įgulos nariai buvo paskiepyti. Gyveno kambariuose po vieną, per dieną galėdavo pasivaikščioti tik vieną valandą. „Bet kuriuo atveju skiepai mums padėjo, nes mes buvome vieninteliai žmonės iš vokiečių laivo, kontaktavę su kitais asmenimis draugiško vizito ar inspekcijos metu“, - sakė kapitonas leitenantas.

Visos operacijos metu kariai dėvėjo kaukes ir pirštines, grįžę iš patikrinto laivo eidavo tiesiai į dezinfekcijos punktą, dezinfekuodavo visus rūbus ir kt., kad infekcijos neperduotų „FGS Berlin“ įgulai.

NETIKĖTUMAS. Karinės operacijos metu sutiktas lietuvis laivo kapitonas.

Laive buvo ir ligoninė

„FGS Berlin“ - didžiausias Vokietijos karinių jūrų pajėgų aprūpinimo laivas. Jis vykdė ir žvalgybą, ir radijo ryšiu atliko laivų apklausą. Vaizdžiai tariant, lietuvių LAG buvo šio laivo įgulos dalis, „įrankis“ laivų apžiūrai atlikti.

Laivo ilgis - daugiau kaip 200 metrų. Jame tilpo du sraigtasparniai, 4 jūrinės valtys. Apatiniuose deniuose maistas ir vanduo buvo vežami keltuvais. Tame laive buvo ir ligoninė. Ji reikalinga užtikrinti toje zonoje dirbančių visų laivų saugumą tuo atveju, jeigu įvyktų koks nors incidentas. Laive buvo ir chirurgų, ir dantistų, ir anesteziologų. Įvykus incidentui „FGS Berlin“ sraigtasparnis atskrenda, paima nukentėjusįjį ir atskraidina į ligoninę. Per tuos 4 mėnesius, kol dirbo Lietuvos LAG, sužeistųjų kokio nors incidento metu nebuvo, bet traumas gavusių ir turinčių sveikatos problemų karių į ligoninę buvo atgabenta.

„Gyvenimo sąlygos tokiame laive buvo gana geros. Buvo sporto salė, kuria buvo galima naudotis visą parą. Pagrindiniame denyje bėgant ratu laive susidarydavo beveik 400 metrų ilgio ruožas. Jauteisi vos ne kaip stadione. Kajutėse grupės nariai gyveno po keturis, o aš - dvivietėje kajutėje. Laive netgi buvo sauna. Mes turėjome savo patalpas, kur leidome laisvalaikį ir laikėme įrangą“, - pasakojo R. Jurgelis.

LAIVAS. „FGS Berlin“ - didžiausias Vokietijos karinių jūrų pajėgų aprūpinimo laivas. Jame yra ir ligoninė.

Šešias valandas kiaurai šlapi

Operacijai einant į pabaigą prasidėjo karščiai. Jie turėjo įtakos ir kariams, nes reikėjo neštis daugiau vandens. „Kai oro temperatūra buvo 30 laipsnių, prakaitas lašėdavo iš šalmo. Pasilenki virš dokumento, o lašai kapsi... Karštis labiau sekino fiziškai. Mūsų amunicija sveria apie 15-18 kg, o kartais dar turi papildomos įrangos. Su visu tuo landžioti po siauras laivo patalpas, lipti kopėčiomis buvo gana nemenkas iššūkis. Bet tam mes fiziškai ruošėmės, treniravomės. Net pačios operacijos metu, tomis dienomis, kai negaudavome užduočių, stiprinome karinį pasirengimą, eidavome į sporto salę“, - apie dalyvavimą tarptautinėje misijoje pasakojo R. Jurgelis.

Paklaustas, ar buvo nutikę ir juokingų dalykų, jis atsakė: „Naktinės inspekcijos metu pakylame ant laivo tiltelio, pradedu kalbėtis su kapitonu. Vienu momentu žiūriu - visos grindys šlapios. Bala, tiltelis pilnas vandens. Nesuprantu, iš kur tas šlapumas. Ištraukiu vieną dokumentą, noriu perduoti LAG kariui, kad jį paimtų ir eitų tikrinti žmonių, o jis paprašo palaukti, kol išsigręš pirštines. Žiūriu, kad jis kiaurai šlapias.“

Pasirodo, LAG tikrinti laivo vyko valtimis. Gal laivas „FGS Berlin“ stovėjo ne visai tinkama kryptimi, nes viena iš jo nuleista valtis sukilus bangoms gavo vandens. O toje valtyje, kurioje buvo vadas su kitais grupės nariai, vandens nebuvo. Taigi pusė grupės 6 valandas dirbo kiaurai šlapia.

PASIRUOŠĘ. Kariai ruošiasi laivo apžiūrai. Kapitono leitenanto Rapolo Jurgelio asmeninio archyvo nuotr.

Vadas nakčiai pardavė savo kajutę

Laivas iš operacijos rajono kas dvi savaites plaukdavo į Kretos uostą, kuris vadinamas tarpine NATO laivų stotele. LAG laivui prisišvartavus iki atsišvartavimo turėjo laisvą grafiką. Žinoma, tas laisvalaikis buvo gana ribotas, nes išvykti iš laivo kariai negalėjo. Bet tame uoste tiesiog krantinėje buvo sportinė infrastruktūra: ir futbolo, ir tinklinio, ir krepšinio aikštelės. Ne visada galėjo naudotis jomis, nes jeigu būdavo daugiau laivų uoste, tekdavo sudaryti grafikus, kada galima jomis naudotis. Tačiau kariai vis tiek džiaugėsi galėdami išlipti iš laivo ir pabėgioti ant žemės.

Laive laisvalaikiu LAG nariai žaisdavo stalo žaidimus. Uoste galėdavo naudotis internetu, tad didelę laisvalaikio dalį užimdavo bendravimas su artimaisiais. Būdami jūroje galėdavo tik parašyti elektronines žinutes ir gauti atsakymus, ir tai karius džiugino.

Vokiečiai organizavo socialinius vakarus, kurių metu kariai bendraudavo tarpusavyje. Pavyzdžiui, misijai einant į pabaigą buvo skelbiamas aukcionas, kuriame buvo parduodami įvairūs daiktai ir paslaugos, esantys laive. Surinktos lėšos buvo skirtos Vokietijos vaikų namams. To aukciono metu laivo vadas vienai nakčiai pardavė savo kajutę su pusryčiais į kambarį. Vienas įgulos narys laimėjo aukcioną nusipirkdamas tą paslaugą už 300 eurų.

Povandeninių veiksmų komanda

R. Jurgelis jau šešerius metus tarnauja LKJP. „Klaipėda įdomus miestas, jame yra ir veiklos, ir gamtos“, - sako jis. Vilniuje baigęs Lietuvos karo akademiją jis perėjo atranką ir buvo paskirtas į LKJP Povandeninių veiksmų komandą (PVK), kitaip sakant, narų išminuotojų komandą, nes pareiškė tokį norą. Dabar jis yra antros narų išminuotojų grupės vadas. Komandą sudaro 5 narų išminuotojų grupės ir viena tiekimo ir aprūpinimo grupė.

Pasak R. Jurgelio, kažkokių ypatingų papildomų reikalavimų, jeigu karys yra tinkamas karo tarnybai, jiems nekeliama. Komandoje žmonių nedaug, tarnyba gana sudėtinga. Pagrindinė jos užduotis - istorinių sprogmenų paieška ir išminavimas. Neretai, karo laivams aptikus sprogmenis, ši komanda neria jų identifikuoti, neutralizuoti, o kai reikia, ir sunaikinti. Be narų pagalbos neretai neapsieina LKJP minų paieškos laivai.