Visada atsiranda žmonių, norinčių perplaukti jūrą, kuri yra nenuspėjama

„Kad ir kokiu laivu plauktum į jūrą, turi žinoti, kad teks nugalėti tam tikrus iššūkius. Plaukimas laivu jūroje ne tas pats, kas važiuoti dviračiu ar mašina sausumoje. Jūra yra nenuspėjama.

Mes eksponuojame ir valtis, kuriomis gana neseniai lietuviai perplaukė Baltijos jūrą ar vandenyną. Manome, kad jų pavyzdžiai gali įkvėpti žmones nebijoti imtis įgyvendinti didelius projektus“, - sako istorikas Romualdas Adomavičius.

Tęsiame Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojo-vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus R. Adomavičiaus pasakojimą apie muziejaus laivyną, pradėtą 71 „Vakarų ekspreso“ numeryje.

„SuD.1“ daug plaukioja

Kurėnas „SuD.1“ - plaukiojantis Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas. Jis yra tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės replika, mat po karo tokie laivai nebuvo vertinami ir per kelis dešimtmečius išnyko. Replika pastatyta 2000-2001 metais remiantis autentiškos tarpukario burvaltės matmenimis, technologijomis, brėžiniais, tradiciniais metodais, kuriais buvo statomi laivai XX a. pradžioje. Jos statybos darbams vadovavo istorikas ir tradicinės laivybos entuziastas Romualdo Adomavičiaus tėvas amžinatilsį Romaldas Adomavičius.

„Statant šį laivą naudotos lenktos lentos, kalvio padarytos vinys stengiantis išlaikyti kuo autentiškesnį statymo būdą. “SuD.1„ yra atkurtas istorinio laivo tipas. Jis per daug nesiskiria nuo kurėno “Nid.1", - teigia R. Adomavičius.

Su „SuD.1“ plaukiojama labai aktyviai nuo 2001 metų iki šiol: ir aplink Kuršių marias, ir dalyvaujama įvairiuose jūriniuose festivaliuose, lankytasi Ventspilyje, Gdanske, Rostoke, Amsterdame vykusioje laivų šventėje.

Pasak R. Adomavičiaus, ir kitais metais planuojama dalyvauti toje kas penkerius metus vykstančioje Amsterdame šventėje. Šitas laivas 2015 metais dalyvavo pačioje pirmojoje nacionalinėje ekspedicijoje.

„Burpilis“ - kasmet

Nuo 2013 metų kasmet vyksta tradicinė burvalčių regata „Burpilis“, reprezentuojanti laivybos paveldą. Kurėnas „SuD.1“ yra nuolatinis jos dalyvis.

Jis ir dar keturi laivai, atplaukę iš kitų pamario uostų, žiemai buvo iškelti ir laikomi angare prie „Memelio miesto“. Žmonės galėjo nueiti pasižiūrėti tų laivų, susipažinti su iškeltu mediniu buriniu laivynu.

Ir šiemet liepos pabaigoje, tą savaitę, kai bus Jūros šventė, vyks tradicinė burvalčių regata „Burpilis“ ir tradicinių bei istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“.

Jeigu visi susirinktų, būtų 15 laivų. Dažniausiai jų suplaukia apie 12. Tuos visus laivus vienija tradicinių ir istorinių laivų asociacija, rašomi bendri projektai finansavimui gauti.

„Pastaruosius dešimt metų labai neblogai mums sekasi. Visi esame reikalingi. Buvo nacionalinė ekspedicija, daug metų iš eilės plaukiojo tie laivai.

Pernai vyko „Radarom“ akcija, kai buvo renkamos lėšos Ukrainai. Devyni mūsų mediniai buriniai laivai plukdė Nemunu tų kompanijų, kurios daugiausiai paaukojo tos akcijos metu, žmones“, - pasakojo R. Adomavičius.

Melnragės burlaivis

"Kai būna audros, jūra išmeta medinių laivų detalių. Kelios dalys yra Žvejo sodyboje: spėjama, kad viena jų yra didelis pakrančių žvejybos laivo borto fragmentas. Dar yra keli nežinia kokio laivo fragmentai, greičiausia XIX a. pabaigos burlaivio.

Mes šiuo metu neeksponuojame Melnragėje prie pat molo išplauto didžiulio laivo fragmento, kurį parsigabenome pas save. Galvojame, kaip jį reikėtų pristatyti žmonėms.

Žinoma, kad medis šiam laivui statyti buvo nukirstas maždaug 1879 metais, laivas pastatytas XIX a. antroje pusėje. Mes tą fragmentą vadiname Melnragės burlaiviu", - pasakojo R. Adomavičius.

Istoriko manymu, šis fragmentas būtų įdomus eksponatas. Bet jam reikia kokio nors laikino statinio, gal stoginės ar palapinės.

Tą fragmentą sudaro apie 20 sunkių ąžuolinių lentų, yra kilio, forštevenio fragmentas, matyti vieta, kur buvo įstatoma vairo plunksna, netgi vaterlinijos žymos.

Tačiau jo būklė dar neekspozicinė. Jis yra laikomas netoli naujo administracinio pastato statybvietės.

Plaukimai per Baltijos jūrą

Muziejus turi ir valčių bei jų likučių. Nerijos forto kieme yra Gintaro Paulionio, kuris perplaukė Baltijos jūrą irkline valtimi ir nuskendo 1994 metais, išlikusi dorės „Alfred Jensen“ dalis.

Šalia jos yra ir trivietė irklinė kanoja „Baltoscandia“, kuria 1999 m. vasarą nuo Palangos iki Švedijos Kalmaro miesto Baltijos jūra plaukė istorikas ir diplomatas Vytautas Žalys, Klajūnų klubo nariai Vytautas Germanavičius ir Audrius Skurvydas.

Turima ir G. Paulionio sūnaus Pauliaus Paulionio baidarė iš 2010 metais vykusio klaipėdiečių žygio „Dėl Tavęs aš perplauksiu jūrą“, kuriame, be jo, su savo baidarėmis per Baltijos jūrą dar plaukė ir Marius Norvaišas bei Domantas Laukevičius.

„Irklais per Atlantą“

Šiemet rugsėjį muziejuje bus atidaryta paroda „Irklais per Atlantą“, pasakojanti apie pernai vykusią keliautojo Aurimo Valujavičiaus kelionę irkline vienviete valtimi „Lituanica“ per Atlanto vandenyną. Joje bus eksponuojama jo valtis.

„Jis trečias žmogus, perplaukęs Atlanto vandenyną nuo Europos iki Amerikos, nuo žemyno, iki žemyno, ir antras žmogus, kuris tai padarė be sustojimo.

Gana įspūdingas pasiekimas. Mes su Aurimu nuo pat plaukimo pradžios palaikėme ryšį. Prieš išvykdamas jis buvo pareiškęs norą, kad, kai grįš, jo valtis atsidurtų muziejuje. Delfinariume turime parodinę salę “Jūros sala", joje ir bus eksponuojamas tas laivas.

Dabar dirbame su dizaineriais norėdami kuo geriau tą laivą pateikti, sprendžiame, kokias papildomas priemones žmonėms parodyti. Ekspozicija vadinsis „Irklais per Atlantą“, kaip ir A. Valujavičiaus sukurtas filmas.

Parodysime, kaip paprastas žmogus ne iš Klaipėdos, prieš tai su jūra neturėjęs jokių ryšių, susigalvojo tokį iššūkį ir jį įveikė.

Muziejaus ekspozicija „Nuo žagrės iki šturvalo“ pasakoja apie jūrinę Lietuvą, kuri kūrėsi nuo XX a. pradžios. Šiemet žadama atidaryti naują ekspoziciją, kuri pasakos apie ankstesnius laikus - nuo pat vikingų laikų iki XX a. pradžios.

Joje bus daug interaktyvių dalykų.

"Žmonėms informaciją dabar reikia pateikti kuo įvairiau. Skaityti informaciją ir matyti stende objektą nebeįdomu. Nauja ekspozicija bus atidaryta Nerijos forto pirmoje laivybos istorijos salėje.

Kelia daug iššūkių

Šiuo metu karinio laivyno ir saugumo temos gana aktualios. Pernai karinį minų paieškos laivą „Sūduvis“ aplankė apie 30 tūkst. žmonių.

Jis - vienas naujausių, labiausiai matomų Klaipėdoje ir didžiausias Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, nuo 2022 metų vasaros stovintis Danės upėje. Šis laivas sulaukia daugiausia dėmesio.

„Sūduvyje“ veikia ekspozicija, jame bandome daryti įvairius renginius ir visaip kaip jį įveiklinti. Tai daug iššūkių keliantis objektas.

Kad ir kaip būtų, vis tiek laivas vandenyje, kad ir neplaukioja, neturi veikiančių variklių, sraigtų, kurie suktųsi - ta jo dalis yra užkonservuota - yra „gyvas“, jam reikia panašios priežiūros kaip ir plaukiantiems laivams.

Turi veikti apšvietimas, įvairios saugumo priemonės ir kt. Laive „Sūduvis“ reikalų daug: nuolatos jį reikia tvarkyti, perdažyti ir kt., įdėti daug pastangų, kad jis išliktų toks, koks yra dabar", - teigia istorikas.

Kokios nors įmonės šiam laivui prižiūrėti muziejus nesamdo, tai atlieka jame dirbantys žmonės. Laive yra bocmanas, darbuotojai, kurie užsiima ekspozicijų kūrimu, aptarnauja lankytojus ir tvarko visą inžinerinę dalį - vandentiekį, elektrą ir t. t.

Pasak istoriko, kai muziejus planavo iš kariškių perimti „Sūduvį“, nebuvo galvojama apie tai, kad šis laivas duos kokio nors pelno. "Muziejaus ne ta funkcija, tai ne verslo kompanija, kuri žūtbūt turi siekti pelno. Aišku, mes turime išsilaikyti, padengti daug visokių kaštų.

Šio laivo perėmimas buvo labiau idėjinis dalykas - išsaugoti svarbią Lietuvos jūrinės kultūros dalį, supažindinti su Karinių jūrų pajėgų istorija. Kol kas visai neblogai pasitvirtina jo kaip muziejaus buvimas upėje, nes žmonės jį lanko.

Nors tų atėjusių 30 tūkst. žmonių sumokėti už bilietą 4 eurai nepadengia visų laivo išlaikymo kaštų per metus, bet manome, jog mūsų sprendimas perimti šį laivą pasitvirtino", - kalbėjo R. Adomavičius.

Domimasi povandeniniu laivu

Ko gero, įdomiausias muziejaus eksponatas yra povandeninis laivas „Lituanica“. Jį pats sukonstravo ir pasigamino medikas, mėgėjas inžinierius konstruktorius Jonas Velžys iš Kretingos. Su laivu buvo galima panerti, išnirti, šiek tiek paplaukti.

„Jis papildo žvejybos laivų grupę ir visai gražiai tinka toje vietoje, kur jam pastatyta pastogė. Tai gana įdomus daiktas. Manau, daugiau Lietuvoje nėra tokio savadarbio povandeninio laivo.

Muziejaus lankytojams jis dažnai kelia nuostabą ir suteikia gerų emocijų. Šitas laivas irgi yra Lietuvos laivybos istorijos dalis“, - pasakojo R. Adomavičius.