Uosto direkcija miesto Savivaldybei perleisti akcijų nenusiteikusi

Nuo šių metų sausio 2 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tapo akcine bendrove. Stebėtojų taryba jau išrinkta, artimiausiu metu turi būti išrinkta bendrovės valdyba, kuri vaidina reikšmingą vaidmenį sudarant sandorius. Direkcijos vadovui spaudos konferencijoje buvo užduoti aktualiausi klausimai.

Kaip vertinate aplinkos ministro Simono Gentvilo nuomonę, kad 30 proc. Uosto direkcijos akcijų reikėtų perduoti Klaipėdos savivaldybei?

Tą klausimą kelia ne vien aplinkos ministras. Norėčiau pasakyti, kad akcinė bendrovė nieko negauna ir nieko neatiduoda, ji perka arba parduoda. Taigi, Savivaldybė turėtų pirkti.

Kitas dalykas, Uosto įstatyme išreikšta nuostata, kad 100 proc. Uosto direkcijos akcijų priklauso valstybei. AB Uosto direkcija nėra pica „Margarita“, kad galėtume atsisėdę susipjaustyti ir išsidalinti. Tai strateginė įmonė, svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl yra sudėti saugikliai, kad ji visiškai priklausytų valstybei.

Žinoma, ateityje visokių dalykų gali nutikti. Teoriškai tai yra įmanoma. Dažniausiai įmonės eina į biržas ar ieško akcininkų tada, kai trūksta lėšų, kai negali įgyvendinti kokių nors projektų. Akcijoms įsigyti turi būti svarios priežastys, jos negali būti skirstomos kažkam jų užsinorėjus. Nematau miesto argumentų, kodėl jis nori 30 proc. akcijų. Galbūt vienintelis tikslas - gauti pinigų?

Žiūrint į ateitį ir suprantant, kad europinių pinigų mažės, reikėtų galvoti priešingai: kaip Uosto direkcijos uždirbtus pinigus investuoti į uosto infrastruktūrą. Be to, miestas šiuo metu turi numatęs įgyvendinti labai daug savo projektų.

Uostų yra įvairių tipų: ir privačių, ir municipalinių, ir mišraus tipo. Turime ir gerų, ir blogų pavyzdžių. Beje, Latvijos Ventspilio uostas, kuris didele dalimi buvo municipalinis, akcijos buvo atiduotos savivaldybei, nuo 2017 metų yra grąžintas valstybei.

Šiandien laikausi nuostatos, kad Uosto direkcijos 100 proc. akcijų turi priklausyti valstybei. Nepaleiskime džino iš butelio. Uosto direkcija yra vienintelė tokia įmonė Lietuvoje.

AKCIJOS. Galimas daiktas, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcijų norėtų turėti ne tik Klaipėdos miesto savivaldybė. Uosto direkcijos nuotr.

Ar Uosto direkcija toliau rems miestą finansiškai?

Pernai Uosto direkcija miestui skyrė 1,8 mln. eurų, 2021 metais - 4,5 mln. eurų Baltijos pr. Šiemet tam projektui numatyta skirti 1,5 mln. eurų, ko gero, dar tiek pat pinigų bus pervesta ir kitais metais.

Bendrai Susisiekimo ministerija ir jai priklausančios įmonės - Uosto direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcija nuo 2000 metų į Klaipėdą investavo 300 mln. eurų.

Kaip vertinate susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio norą, kad Klaipėdos uostas artimiausiu metu pradėtų investuoti į užsienio uostus?

Teigiamai, esame kalbėję su ministru tomis temomis. Reikia suprasti, kad mes Klaipėdos uosto kitur neperkelsime, o investuoti kitur galime. Savo veiklos strateginiame plane esame numatę plėsti komercinę dalį ir ieškoti geografiniu atžvilgiu kitų galimybių padidinti savo pajamas. Per 2023 metus Uosto direkcija ketina numatyti tas sritis, kuriose ji imsis papildomos veiklos jau kaip akcinė bendrovė.

2022-aisiais buvo padaryti tam tikri žvalgomieji darbai. Domėjomės uostais ir kituose žemynuose, pavyzdžiui, Brazilijoje, kur veiklą vykdo AB „Klaipėdos nafta“. Ten yra didelis potencialas. Žinoma, prieš investuodamas kitur visada turi gerai viską pamatuoti.

Aktualus išlieka Ukrainos klausimas. Kai atsiras nors mažiausia galimybė, tikrai eisime į jos rinką, susijusią su uostais. Mus domintų krantinių, suprastraktūros atstatymo darbai. Pirmiausia mums reikėtų imtis to, kur turime patirties ir ką mokame daryti.

Kaip sekasi UAB Birių krovinių terminalui (BKT), krovusiam baltarusiškas kalio trąšas ir, paskelbus sankcijas Baltarusijai, praradusiai visą krovinį. Ar bendrovė moka žemės nuomos mokestį?

BKT moka mokesčius, jos vadovybė nusiteikusi gana optimistiškai ir yra pakeitusi savo požiūrį. Iš pradžių galvojo, kad gali imtis krovos, jeigu tai bus 10 mln. t per metus, o dabar mano, kad gali krauti ir nedidelius krovinių kiekius. Šiame terminale jau kraunama šiek tiek krovinių, šiek tiek UAB „Granmax“ trąšų.

Didelę dalį terminalo BKT yra parengusi žemės ūkio produktų krovai. Yra gavusi visus leidimus, turi visas technologijas, atsiradus tokiam kroviniui gali pradėti krauti.

Kaip manote, koks šiemet bus kruizinių laivų sezonas?

Šiemet kruizinė laivyba turėtų išlikti pernai metų lygio turint omenyje laivų skaičių per sezoną. Pernai į Klaipėdos uostą laivais atvyko 337 tūkst. keleivių. Didžioji jų dalis keliavo keltais, o 47 tūkst. keleivių atvyko kruiziniais laivais.

Kruizinė laivyba buvo sustojusi dėl pandemijos. 2020 metais Lietuvos uoste nebuvo nė vieno laivo, 2021-aisiais - du, o 2022 m. - 61.

Pernai į Lietuvos uostą užsuko nemaži kruiziniai laivai, bet jie buvo pustuščiai. Kiek bus keleivių laivuose šiemet, sunku pasakyti. 2022 metais dalis keleivių įsivaizdavo, kad Lietuvoje dėl karo yra nesaugu, ir bijojo atvykti. Galimas daiktas, nemažai jų jau pakeitė nuomonę, nebebijos keliauti ir dėl COVID-19. Galima tikėtis, kad keleivių skaičius šiemet didės.