Uostamiestis šėlo Jūros šventėje

Šiais metais Jūros šventė prasidėjo ketvirtadienį, kuomet vyko iškilminga jūrininkų pagerbimo ceremonija prie paminklo „Albatrosas“ kartu su AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ceremonijoje vyko aukščiausių transporto srities apdovanojimų: Liudviko Stulpino medalio, Lietuvos transporto darbuotojo garbės ženklų, Vyriausybės ir susisiekimo ministro padėkų, teikimas.

Penktadienį renginį savo apsilankymu pagerbė JE Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis dalyvavo Jūros šventės atidaryme, o šeštadienį pagerbė negrįžusius iš jūros žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje.

Uostamiesčio valdžios atstovai, tarp jų ir meras Arvydas Vaitkus, taip pat aktyviai dalyvavo šventės renginiuose.

Penktadienį uostamiesčio gatvėmis vingiavusios tradicinės eisenos priekyje ėjęs A. Vaitkus ne tik plačiai šypsojosi ir mojo eiseną stebėjusiems, tačiau progai pasitaikius prie žmonių prieidavo ir asmeniškai trumpai pabendraudavo.

Mažieji eisenos žiūrovai taip pat sulaukė didelio mero dėmesio - šis beveik kiekvienam jaunajam klaipėdiečiui paspaudė ranką, o su keliais išrinktaisiais nepasididžiavo prisėsti ant šaligatvio ir pasidaryti asmenukę.

2023-iųjų eisenoje dalyvavo 70 kolektyvų, įmonių, organizacijų. Jūros šventės eisena šį kartą buvo itin garsi ir triukšminga: 6 orkestrai, 3 muzikinės grupės, 19 važiuojančių muzikinių konstrukcinių platformų. Eisena pagarbą atidavė 100-metį švenčiančiai Lietuvos jūrininkų sąjungai, o į savo būrį kapitonai priglaudė jaunuosius galbūt būsimus jūrininkus - Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos moksleivius.

Taip pat po šešerių metų pertraukos vėl vyko Metų jūrininko rinkimai. Penktadienį šį titulą gavo AB „DFDS Seaways“ kelto „Luna Seaways“ elektromechanikas Sergejus Paivinas.

Tiesa, ne viskas ėjosi taip sklandžiai, kaip suplanuota.

Pagrindiniu šių metų akcentu turėjęs tapti Klaipėdoje vykęs Lietuvos karšto oro balionų čempionatas buvo gerokai pakoreguotas prastų oro sąlygų.

Tiek suplanuoti skrydžiai, tiek Jūros šventės naujiena turėjęs tapti įspūdingas 30-ies karšto oro balionų naktinis šou buvo atidėti arba dalinai neįvyko.

Žavėjo koncertų gausa

Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė į šių metų Jūros šventę atvykusių atlikėjų koncertai. Penktadienį Kruizinių laivų terminale vyko Klaipėdos jūrų uosto direkcijos miestui padovanotas Sam Ryder koncertas.

Būtent šis renginys laikomas pagrindiniu 64-osios Jūrų šventės akcentu.

Atlikėją pristatęs Ramūnas Zilnys teigė, jog tai viena žymiausių pasaulio muzikos žvaigždžių, koncertavusių Jūros šventės scenoje.

Pats atlikėjas teigė, jog tokio žiūrovų skaičiaus pamatyti nesitikėjo, o koncertuoti uostamiestyje jam buvo vienas malonumas.

„Tai mėgstamiausias mano šių metų koncertas. Jūs esate nuostabūs ir mes tikrai čia dar grįšime“, - susirinkusiesiems žadėjo S. Ryder.

Apie įspūdingą atlikėjų pasirinkimą kalbėjo ir „Vakarų ekspreso“ kalbinti šventės dalyviai.

„Labai žavi koncertų pasirinkimas, iš esmės dėl jų ir atvykau į šventę. Ir užsienio žvaigždės, ir Lietuvos atlikėjai, pasirinkimas milžiniškas, organizatoriai tikrai pasistengė. Žinoma, labiausiai įdomu pamatyti Sam Ryder, galbūt labiau dėl to, jog tai pasaulyje puikiai žinomas atlikėjas, negaliu pasakyti, jog esu jo didelė gerbėja. Tačiau lietuvių atlikėjai šiais metais koncertuos tikrai populiariausi“, - įspūdžiais dalijosi Sam Ryder koncerto laukusi Urtė.

Tiesa, kai kuriems užkliuvo šventės svečių neadekvatumas.

„Neigiamą įspūdį paliko mūsų visuomenės mentalitetas: tikrai ne vienas ir ne du koncertų klausėsi ne tik su alaus bokalais rankose, tačiau ir dar tris pasistatę sau prie kojų. Neduok Dieve, pėdą arčiau prie to ant žemės pastatyto bokalo padėsi. Norėjome patekti kuo arčiau scenos, nelipome per galvas, tačiau tikrai ne iš vieno teko išgirsti piktą žodį, jog vos neišvertei jo ant žemės pastatyto alaus bokalo“, - kalbėjo kita šventės dalyvė.

Pasirūpinta visais

Tradicinėje Jūros šventės mugėje buvo kaip niekada daug prekybininkų.

Tiesa, pakilus šių metų prekybos vietos išsipirkimo kainai, daugelis tautodailininkų ir savo dirbinius parduodančių menininkų taip pat kainas padidino.

„Pirmoje dienos pusėje lankiausi mugėje, o vakare į šventę atvykome su vaikais. Kadangi šventėje lankomės kasmet, panaši dienotvarkė būna kiekvienais metais, daugmaž žinome, ko tikėtis. Šiais metais galbūt nustebino kainos mugėje, viskas išties labai brangu. Žinoma, galbūt ir negaila būtų mokėti didesnę pinigų sumą už unikalius rankų darbo dirbinius, tačiau esu pastebėjusi tendenciją, jog didžioji mugės asortimento dalis metai iš metų nesikeičia“, - pastebėjimais dalinosi šventėje kalbinta Loreta. Moteris pridūrė, jog maloniai nustebino veiklų gausa mažiesiems.

„Labai smagu, kad pagalvota apie šeimas, ne tik batutai ar karuselės, kur mažesnius vaikus baisu paleisti vienus, tačiau ir erdvės, kur jaunesni vaikai turi ką veikti. Mažieji šeimos nariai tikrai patenkinti“, - įspūdžiais dalinosi Loreta.

Kita kalbinta į šventę atvykusi mergina tikino, jog renginių gausa taip pat gerokai nustebino.

„Jūros šventėje buvau pirmą kartą po ketverių ar net penkerių metų pertraukos. Įspūdis tikrai visai neblogas, veiklų ir renginių labai daug, tik spėk suktis. Žinoma, labiausiai laukiu koncertų, tačiau iki tol taip pat apstu ką veikti: daug gatvės muzikos atlikėjų, labai daug veiksmo Danės upėje, oro balionų pasirodymai ir panašiai. Manau, jei nerandi veiklos, turbūt nenori jos rasti“, - pasakojo šventėje kalbinta Greta.

Šokinėjo ant denio

Jūros šventės proga į Klaipėdą tradiciškai atplaukė „Baltic sail“ burlaiviai.

Šiemet jų buvo net 11 - iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos bei Lietuvos.

Įspūdingiausias jų - iš Latvijos atvykęs laivas „Libava“. Jis yra tiksli prieš tris šimtmečius plaukiojusio karališkojo jūrų laivyno laivo kopija.

„Į “Libavos„ vidų užėję šventės lankytojai grįš atgal į praeitį. Ne tik pats laivas dvelkia senove, tačiau ir jo įgula, apsivilkusi tų laikų kostiumus, taip pat ir elgiasi bei bendrauja taip, kaip tai buvo įprasta prieš 300 šimtus metų“, - kiek anksčiau „Vakarų ekspresui“ pasakojo VĮ „Klaipėdos šventės“ Jūrinių renginių koordinatorė Greta Meškauskienė.

Dienraščio kalbinti iš Lenkijos atplaukusio burlaivio „Bonawentura“ įgulos nariai teigė, jog penktadienį ir šeštadienį norintieji apžiūrėti laivą žmonės vos į jį tilpo.

„Stengėmės kontroliuoti ant denio patenkančių žmonių srautą, tačiau kai kurie, pamatę, jog ant laivų vaikščioja žmonės, tiesiog šoko nuo kranto į laivą, tad juos teko drausminti“, - patirtimi dalijosi įgulos narys Bartak.