Tokią situaciją Klaipėdos uoste sunku buvo prognozuoti

Klaipėdos uoste numatomas krovinių mažėjimas vien dėl įvairių sankcijų, baltarusiškų krovinių praradimo, dar net neįvertinus prasidėjusio karo Ukrainoje - iki 30 mln. tonų per metus. 2020 metais buvo pasiektas uosto krovos rekordas - 47,8 mln. tonų.

Prasidėjus karui Ukrainoje sankcijų skaičius didėja ir krovinių uoste, pasak A. Latako, gali sumažėti iki 19 mln. tonų. Daug kas iš tikrųjų priklausys nuo to, kiek visos taikomos sankcijos Baltarusijai ir Rusijai paveiks Lietuvos gamintojus, kurie savo produkciją transportuoja per Klaipėdos uostą.

Vertinant visas tiek Uosto direkcijos, tiek geležinkelininkų, tiek automobilininkų gaunamas pajamas, darbo vietas, socialinę aplinką, pasak Uosto direkcijos vadovo, bus prarasti šimtai milijonų eurų.

„Šiandien visi supranta, kad, be finansų, yra svarbesnių dalykų. Finansai dabar pasitraukia į antrą planą“, - sako Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.

„Rytų pusė užsidarys ilgam“

Ir vis dėlto, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Latako manymu, nepaisant itin sudėtingos situacijos, tolesni uosto žingsniai - tęsti investicijas ir krovinių paiešką.

Jo teigimu, reikėtų vertinti net tokias galimybes, kurios šiandien mums atrodo keistos, t. y. dalį krovinių transportuoti per Lenkiją, įvertinti pietines jos kaimynes.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, nereikėtų atsisakyti minties, kad Klaipėda turi išlikti sankaupos uostu konteineriams. "Po savaitės ar dviejų, jeigu nebūtų prasidėjęs karas, mes jau būtume matę rezultatą (transshipmento - aut. past.).

Mums daugiausia vilčių teikianti MSC kompanija dabar visiškai nepriima pervežti konteinerių į Rusiją, o tai milžiniški skaičiai. Dalis tų konteinerių patekdavo ir į Klaipėdą, iš kurios jie vėliau išplukdomi mažais laivais. Dabar situacija nėra apibrėžta, bet ji dinamiška. Mūsų tikslas - pritraukti kuo daugiau stambių vežėjų, laivybos linijų, nes, matyt, Rytų pusė užsidarys ilgam", - mano A. Latakas.

Kokių krovinių mažės?

Paklaustas, kokių krovinių mažės Klaipėdos uoste, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika atsakė, kad konteinerių, keliaujančių tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją. Mažėja krovinių, kurie yra susiję su Ukraina, jie sustabdyti ir nevežami iš uosto. Greičiausiai bus prarastas metalo produkcijos, kuri gabenama tiek iš Ukrainos, tiek iš Baltarusijos, krovinys, žemės ūkio produktai, vežami iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Dar viena galinčių mažėti krovinių rūšis - ro-ro kroviniai, pvz., ratinė technika, nes dalis jų yra tranzitiniai, jų srautas irgi gali bet kada nutrūkti.

V. Šileikos manymu, Lietuva yra saugi šalis. Joje labai gerai išplėtotos transporto, tranzito, logistikos sistemos. Dalis tų krovinių, kurie atgabenami konteineriuose, autotreileriais, yra iškraunami logistikos centruose, paskui vyksta skirstymas. Jeigu krovinys yra Lietuvoje, jis tinkamai apdorojamas. Pasak jo, dabar panašu, kad visa transporto, tranzito sistema Lietuvoje pajus tam tikrą poveikį.

„Dabar prognozuoti, koks bus krovos kritimas, labai sunku, bet jis gali būti labai žymus, galime netekti labai didelės dalies krovinių“, - mano jis.

Užstrigo trąšos Ukrainai

„Kalbant apie Ukrainą, sudėtinga priimti kokius nors tolesnius sprendimus nežinant jos krovinių perspektyvos. Neaišku, kiek tie kroviniai, atėję į Klaipėdą, stovės ir ar nesukels problemų apdoroti kitus krovinius. Galima užkimšti terminalus kroviniais, kurie nejudės metus ar ilgiau“, - situaciją apibūdino Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.

Šiuo metu UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) jau turi 60 tūkst. tonų trąšų Ukrainai. Krovinys stovi todėl, kad nėra kaip jo nugabenti į Ukrainą. Vienas dalykas - ten vyksta karas, o prieš tai dar baltarusiai paskelbė sankcijas ir uždraudė trąšų tranzitą per Baltarusijos teritoriją.

Pasak KKT generalinio direktoriaus V. Šileikos, su tuo trąšų Ukrainai kroviniu, kurio apie 60 tūkst. tonų dabar stovi uoste, KKT dirbo 10 metų. Jo kiekis po truputį nuolat didėjo, šiuo metu jo jau būtų kraunama iki 0,5 mln. tonų per metus. Šis krovinys į terminalą atsiviliotas iš Lenkijos uostų, nes Klaipėdoje jam buvo sudarytos palankios sąlygos.

Pasak V. Šileikos, gabenti tą krovinį aplinkiniais keliais yra gana sudėtinga dėl logistikos. Reikėtų vykti per Latviją arba Lenkiją. Per Latviją būtų sudėtinga dėl geležinkelio, o autotransportu iškiltų sienos kirtimo klausimai ir kt. dalykai.

Rusiškų krovinių, įstrigusių Klaipėdos uoste, V. Šileikos manymu, nėra labai daug, kol kas dėl jų problemų nekyla.

Masinės atleidimų bangos nėra

Išgirdus, kad UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kuris kraudavo Baltarusijos „Belkalij“ trąšas, atleidžia 136 darbuotojus, t. y. beveik visus, paliekami tik keli, kyla klausimas, kuri kita uosto įmonė atleis dalį darbuotojų.

Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas teigia, kad tokios panikos, jog šiandien būtų atleidžiami iš darbo žmonės kiekvienoje uosto įmonėje, nėra.

„Bet kuriuo atveju įmonių išgyvenimas priklauso nuo teigiamo finansinio balanso. Jeigu jos nemato ateityje galimybių pakeisti krovinius, įdarbinti savo žmones, mokėti atlyginimus, privalo galvoti, ką daryti toliau apskritai, taip pat ir su personalu.

Situacija uoste keičiasi vos ne kiekvieną dieną. Dar neseniai galvojome, kad Klaipėdos uoste daug ką kompensuos konteinerių krova. Matėme, koks didelis laivas buvo atplaukęs. Tokių laivų ateityje turėtų būti daugiau, tačiau dabar stebint įvykius labai sunku pasakyti, kaip kas vyks toliau“, - teigia Uosto direkcijos vadovas.

Paklaustas, ar BKT atlaisvins nuomojamą teritoriją, A. Latakas atsakė: „Esame informuoti, kad bendrovė neatsisako mokėti jokių mokesčių, vykdyti savo įsipareigojimų Uosto direkcijai kaip žemės nuomotojai. Turime suprasti, kad norint perorientuoti tokį terminalą į kitus krovinius, reikia laiko, o galimybių jis turi.

Tai nėra, tarkime, suskystintųjų gamtinių dujų ar koks nors specializuotas terminalas, jis gali būti pritaikytas kitiems biriems kroviniams. Mes tikimės, kad per tam tikrą laiką bendrovė persiorientuos.“

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika mano, kad dabartinė situacija daugiau ar mažiau turės įtakos visoms kompanijoms. "Mes visi turime tranzitinių krovinių, tad didesnį ar mažesnį krovinių mažėjimą pajus visos kompanijos. Kuri kompanija bus po BKT, negalėčiau pasakyti. Manau, kad tokių drastiškų sprendimų neturėtų būti.

Mūsų kompanijų kroviniai yra diversifikuoti geografijos atžvilgiu, nėra taip, kad jie būtų susiję su viena šalimi, viena kompanija ar vienu klientu, todėl manau, kad tokių drastiškų kritimų neturėtų būti", - sako jis.

Gali prarasti pinigus

Paklaustas, ar jau iškilo sunkumų atsiskaitant už jau pergabentus krovinius dėl Rusijos atjungimo nuo SWIFT (tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų organizacija) sistemos, A. Latakas atsakė, kad kol kas Uosto direkcija tokių indikacijų negavo.

V. Šileika sako, kad tai, kiek pinigų gali likti įšaldyta, priklauso nuo partnerių santykių, nuo pinigų kiekio ir nuo to, kokie atidėjimai buvo padaryti. „Tai didelė rizika. Manau, kad dalis Lietuvos tiekėjų gali tų pinigų paprasčiausiai neatgauti. Bet kiekvienas atvejis yra konkretus.

Galbūt buvo padaryti kokie nors išankstiniai mokėjimai ir jokios įtakos nebuvo. Situacija yra labai sudėtinga. Baltarusija reikalauja išankstinių mokėjimų, bet visi supranta, kad ji - nestabili šalis, ji lygiai taip pat gali būti sankcionuota ir atjungta nuo SWIFT, tada jokių galimybių atgauti krovinį nebus, o pinigai bus sumokėti“, - teigė jis spaudos konferencijoje, vykusioje po Klaipėdos uosto tarybos posėdžio.

Ar pavyks vykdyti įsipareigojimus?

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika abejoja, ar uosto krovos kompanijos esant tokiai nenugalimos jėgos (force majeure)situacijai, tokiai neapibrėžtai geopolitinei situacijai sugebės vykdyti įsipareigojimus Uosto direkcijai.

Pasak jo, šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek ta krizė tęsis ir ar uosto kompanijos, kraudamos tik lietuviškus krovinius, galės įvykdyti tuos įsipareigojimus. Jis abejoja, ar nereikėtų atsisakyti tų įsipareigojimų ar bent sankcijų už jų nevykdymą.

Esant tokiai nepavydėtinai situacijai „Lietuvos geležinkeliai“ pakėlė tarifus, kas dar labiau pablogino uosto krovos kompanijų situaciją. Jos diskutuoja ir su Susisiekimo ministerija, ir su „Lietuvos geležinkeliais“.

„Manau, kad diskusijos eina tam tikro supratimo linkme, galimi pokyčiai “Lietuvos geležinkelių" politikoje, kurie bus susiję, ko gero, su jų subsidijavimu. Esant tokiam krovinių kritimui nebus paprasta išlaikyti ir turimus krovinius. Ko gero, teks pasinaudoti Latvijos pavyzdžiu, kurioje subsidijuojami geležinkeliai.

Mes neprarandame vilties, kad „Lietuvos geležinkelių“ tarifai bus grąžinti į praėjusių metų lygį. Šiuo metu Lietuvos ekonomika išgyvena tam tikrus iššūkius. Būtina sudaryti visiems gamintojams ir eksportuotojams visas sąlygas naudotis Klaipėdos uosto paslaugomis ir negalvoti apie kaimyninių šalių uostus.

Bet kokiu atveju esant tokiai situacijai lietuviškos kilmės krovinys yra strategiškai svarbus Klaipėdos uostui. Turėtume dėti visas pastangas, kad jis visas būtų kraunamas Klaipėdos uoste", - mano V. Šileika.