Smarkiai siūbuojamas kurortų turizmas dar laikosi valtyje

Pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, labiausiai kurortų, kaip ir kitų miestų, turizmo sektoriui smūgiuoja energetinių išteklių brangimas. „Viešbučiai už liepą ir rugpjūtį, už du mėnesius, gavo tokias sąskaitas, kaip už visus 2021-uosius metus“, - sako jis. Pernai šildymui ir karštam vandeniui iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 104 tūkst. eurų. Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje tam reikės 450 tūkst. eurų, t. y. 4 kartus daugiau.

Reikalinga pagalba verslui

Pasak Palangos mero, pastaruoju metu visoje Lietuvoje stebima tendencija - verslas nebeišlaiko darbuotojų. Viešbučių, kavinių išgyvenimas darosi gana sudėtingas, reikia imtis kokių nors priemonių.

"O jos labai paprastos - kaip ir fiziniams asmenims, taip ir verslui reikėtų nustatyti elektros kainų ribas. Tegu būna ne 24 centai, o daugiau, bet kai viešbučiui reikia mokėti 52 centus už kilovatvalandę... Vasarą viešbučiai užsidirbo, bet jeigu matys, kad elektros sąskaitos yra neišmokamos, kitos išeities kaip užsidaryti neliks. Turės atleisti žmones ir laukti vasaros sezono. Valstybė turėtų jiems padėti.

Dėl kovido suvaržymų visame pasaulyje nukentėjo turizmo sektorius, buvo uždarytos kavinės, restoranai, nekalbant apie viešbučius. Šią vasarą lyg ir viskas jau buvo gerai, verslas pradėjo atidavinėti skolas, ir še tau kad nori - energetiniai ištekliai... Todėl reikia verslininkus gelbėti ar mokestiniais atidėjimais, ar kaip nors kitaip, priešingu atveju verslas bankrutuos. Ir kas iš to? Didės nedarbas, reikės mokėti daugiau kompensacijų„, - “Vakarų ekspresui" sakė Š. Vaitkus.

"Trumpuoju laikotarpiu atrodė, kad Šventojoje buvo labai daug žmonių, o dabar galime kad ir nuogi lakstyti, šaukti - jų nebėra. Kai jų buvo, verslininkai per daug nesiskundė, bet to, ką prarado per šaltąjį laikotarpį, nepasivijo. Atsiliepė ir karas Ukrainoje, ir tai, kad labai stipriai išaugo žaliavų kainos. Didieji verslai moka labai didelius pinigus. Mano 19-asis apgyvendinimo sezonas buvo vidutinis. 5 balų sistemoje vertinčiau - 4,2.

Už elektrą reikia mokėti jau tris kartus didesnes sumas. Tai kirto skaudžiai. Kai kurie maisto produktai brango tiesiog dienomis. Batonas ir tas pabrango 9 centais", - sako Domininkas Jurevičius, Palangos savivaldybės tarybos narys, Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas. Jis - kaunietis, įsimylėjęs Šventąją ir jau 30 metų joje gyvenantis. Ponas Domininkas juokauja esąs stipendininkas iki gyvenimo pabaigos ir dar verslininkas, tai taip ir išgyvenantis.

Šventoji nėra podukra

„Šventoji tikrai nėra Palangos podukra. Kitas dalykas, negalima jų atskirti - tai viena Palanga. Jeigu nebus kokių nors didelių kataklizmų, Palanga ir Šventoji, kurios sudaro vieną juridinį asmenį, po 4-5 metų bus sujungtos ir teritorijos atžvilgiu. Dabar nuo oro uosto iki Šventosios statosi miestai“, - teigia Š. Vaitkus.

Norima nutiesti alternatyvų maždaug 15 kilometrų kelią nuo Palangos iki Šventosios - Vytauto g. pratęsimą, kuris įsikirstų į Elijos gatvę, ir Palanga susijungs su Šventąja. Atsiras ir naujas apšviestas dviračių takas, nes dviračiai jau nebetelpa esamuose takuose. Netrukus bus rengiamas detalusis planas.

Šventojoje sparčiai statomas apgyvendinimo sektorius. Išduoti 5 statybos leidimai, rengiami detalieji planai naujiems viešbučiams statyti. Šis miestelis, turintis labai didelę perspektyvą, turint omenyje, kad kada nors bus atstatytas Šventosios uostas, labai gražėja. Pasak mero, per pastaruosius penkerius metus Šventojoje įvyko labai daug pokyčių. Buvo įrengta centrinė aikštė, kurios ji iki šiol neturėjo, tvarkomos naujos erdvės, gatvės. Anot jo, šis kurortas bus dar gražesnis, kai atsiras uostas, nauji turizmo infrastruktūros objektai.

NE PODUKRA. Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Šventoji tikrai nėra Palangos podukra. Negalima jų atskirti - tai viena Palanga.“ Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Neliko apleistų pastatų

Š. Vaitkus pasidžiaugė, kad Šventojoje pagaliau neliko apleistų statinių, t. y. apgriuvusių, visi pradėti rekonstruoti. Gal 30 metų įvažiavimas į miestelį buvo baisokas, šiandien jis toks nebėra, prie jo statomi apartamentai ir t. t.

„Kadangi tvarkomi seni pastatai, vadinasi, verslininkai mato čia gražią perspektyvą ir investuoja. Jų investicijos siekia ne vieną milijoną eurų, taigi čia jiems patraukli teritorija. Šventoji turi gražų rekreacinį potencialą, upę, kuria galima plaukioti valtelėmis. Šiuo metu rengiame techninį upės panaudojimo projektą“, - pasakojo Š. Vaitkus.

Šiuo metu Turto bankas Šventojoje parduoda kultūros namus. 25 metus jie stovėjo užrakinti ir tiesiog supuvo. Per pirmą aukcioną parduoti nepavyko, paskelbtas kitas. Žinoma, juos reikėjo parduoti šiek tiek anksčiau, šiandien tai padaryti jau sunkiau, nes nekilnojamojo turto perkamumas krito.

Kultūros reikmėms šventojiškiai naudojosi mokyklos sale. Kultūros darbuotojai prieglobstį rado bibliotekoje. Dabar įvairūs renginiai vyksta prieš dvejus metus sutvarkytoje centrinėje aikštėje atsiradusiame pastate.

Planuota už kultūros namus gautus pinigus panaudoti bendruomenės namams statyti. Šventojoje gyvena apie 1 700 žmonių. Pastaruoju metu gyventojų daugėja. Pasak Palangos savivaldybės tarybos nario D. Jurevičiaus, Šventojoje dabar jaučiasi didelis pagyvėjimas - jau yra atsiradusi nauja karta, kurios ne visus atstovus jis pažįsta.

SUTVARKYTI. Ilgus metus stovėję apleisti, vadinamieji stiklainiai jau sutvarkyti. Juose įrengti butai. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Mažieji nameliai - valstybės bėda

„Nėra toje Šventojoje tokios ramybės, kaip kažkas įsivaizduoja, ir niekada jos nebuvo. Į tuos senuosius namelius privažiuoja visokio plauko poilsiautojų. Šiemet buvo ir baltarusių, ir ukrainiečių“, - pasakojo D. Jurevičius, Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas.

Pasak jo, Šventojoje buvo daugybė pastatų vaiduoklių, o šiandien jų beveik nėra.

Tik kažkodėl Vyriausybė vis nepriima sprendimo dėl tų mažųjų sovietmečiu atsiradusių medinių namelių, kurių yra 160-200.

„Jeigu mes negalime jų nugriauti, tai reikėtų sutvarkyti, kad juose būtų galima gyventi civilizuotai, kad būtų mokama už vandenį, elektrą, šiukšles. Kai kurie jų yra nelegalūs. Atvažiuoja žmonės vasarą, pabūna, palieka šiukšles ir išvažiuoja. Yra ir tokių, kurie jau visiški lauželiai, juos reikėtų naikinti. Statytis tuos namelius buvo leista įmonėms ir organizacijoms, o kai jos pradėjo byrėti, jie buvo išparduoti ir dabar priklauso įvairiems savininkams“, - pasakoja Šventosios bendruomenės pirmininkas.

Kita vertus, pasak jo, yra žmonių, atvykusių iš daugiabučių, kurie nori poilsiauti būtent tokiuose nameliuose, ryte išeiti ant žolės. Bet reikia sudaryti sąlygas tuos namelius sutvarkyti civilizuotai, kad jie turėtų dušą ir tualetą ir kad būtų mokama už visas paslaugas.

Pasak Š. Vaitkaus, mažieji nameliai Šventojoje - didelė valstybės bėda. Jie stovi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorijoje, netgi valstybiniuose miškuose. "Žemę administruoja ne Savivaldybė, o NŽT. Mes ne kartą esame sakę, kad didelė jų dalis yra nė neregistruoti, vadinasi, jų savininkai yra užėmę valstybinę žemę. Bet kažkodėl nenorima to matyti. Esame daug susitikimų turėję su Aplinkos ministerijos atstovais, prirašę daugybę raštų, laimėję ne vietą teismą dėl jų iškeldinimo.

Dalis jų yra registruoti. Jie keičiasi, yra tvarkomi. Pastaruosius metus stebima tendencija, kad tie nameliai yra parduodami ir tose teritorijose statoma infrastruktūra. Kyla gražūs pastatai, viešbučiai ir t. t. Manau, laiko klausimas, ir ši problema bus išspręsta. Nes viskas keičiasi. Sovietmečiu jų poreikis buvo, o šiuolaikinis žmogus gyventi be tualeto nenori. Matyt, kaip kažkada dingo stovėtojai su plakatais, kad nuomoja butą Palangoje, taip išnyks ir šitie nameliai", - sakė Palangos meras.

STATYBOS. Šventojoje šiuo metu vyksta nemažai statybos darbų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Perkasi antrus būstus

Paklaustas, kaip ketinama į Šventąją pritraukti daugiau turistų, meras atsakė, kad to daryti nereikia, jie patys važiuoja prie jūros. Bet jiems reikalinga infrastruktūra - geri viešbučiai, sanatorijos, SPA, pramogos.

„Šis sezonas buvo labai geras. Vasarą dar nesu matęs tiek daug žmonių Šventojoje, - sakė jis. - O kai mes lankėmės praėjusį ketvirtadienį, Šventoji jau buvo, galima sakyti, visiškai tuščia - nei gatvėse, nei paplūdimyje, nieko, išskyrus ėjikų su lazdomis ekskursiją, nebuvo matyti.“

Pasak Š. Vaitkaus, šį sezoną rusų poilsiautojų Palangoje jeigu ir buvo, tai labai mažai. Palyginti su 2010-2014 metais, kai jų būdavo daug, dabar pagrindiniai šio kurorto svečiai vis dėlto yra lietuviai.

Mero teigimu, apie 85 proc. tiek Palangą, tiek Šventąją iš naujo atrado vilniečiai, kurie seniau važiuodavo į Nidą ir kitus kurortus.

"Žmonės iš kitų miestų pas mus perka labai daug nekilnojamojo turto, t. y. įsigyja antrą būstą. Anksčiau manėme, kad tai problema, todėl, kad žiemą užsidarys langinės ir bus miręs kurortas. Bet tai buvo klaidinga mūsų vizija. Tie žmonės penktadienį baigia darbą ir atvažiuoja į Palangą. Tad mums labai stipriai sumažėja sezoniškumo problema. Nesvarbu, kad jie negyvena viešbučiuose, bet jie eina į restoranus, koncertus, baseinus, naudojasi SPA.

Dabar savaitgaliais Palanga yra pilna. To prieš kokius 10 metų net įsivaizduoti negalėjome. Mes pagyvendavome du mėnesius vasarą, dar per Naujuosius metus, ir viskas. Dabar situacija yra radikaliai pasikeitusi į gerąją pusę", - sako Š. Vaitkus.

DŽIUGINA akis sutvarkyti pastatai. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Pokyčiai akivaizdūs

„Jeigu kas bando sakyti, kad Šventoji visiškai nepasikeitė nuo senų laikų, yra akli arba kurti, jeigu nemato, kaip stipriai ji pasikeitusi. Turime ir pėsčiųjų alėją, kurią žmonės labai mėgsta, nemažai sutvarkytų gatvių, beveik nebeturime apleistų pastatų. 2014 metais, kai susikūrė Šventosios seniūnijos bendruomenė, mes buvome surašę 18 klausimų, kuriuos reikia spręsti, ir beveik visi jie išspręsti. Mes netgi turime gerontologijos centrą“, - sako D. Jurevičius.

Vadinamuosiuose stiklainiuose, kurie pusiasalyje buvo pastatyti vietoje žuvų perdirbimo cecho, o paskui daugybę metų buvo apleisti, šiuo metu jau įrengti gyvenamieji butai, gražiai sutvarkyta teritorija, žemutiniuose aukštuose įrengti garažai. Pasak D. Jurevičiaus, visi jie jau išparduoti. Bet jis apgailestauja, kad didžioji dalis poilsio namų išparduota butams, nes mano, kad butas nepadaro kurorto gyvesnio. Kai atvažiuoja autobusas su turistais, jie neturi kur dėtis.

PAGALIAU Šventoji turi ir centrinę aikštę, ir pastatą, kuriame galima rengti parodas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Pramogų netrūksta

Šita vasara ir Šventojoje, deja, nusidažė karo spalva. Kaip ir kituose Lietuvos miestuose, taip ir joje šiemet buvo apgyvendinti pabėgėliai iš Ukrainos. Viename iš viešbučių buvo priglausta per 20 šeimų, kiti gyveno ir pas šventojiškius. Dalis jų jau yra išvažiavę atgal į Ukrainą. Pasak Tarybos nario, pabėgėliams labai padėjo vietiniai gyventojai. Ukrainiečių vaikai iš karto pradėti mokyti, jiems buvo organizuojami įvairūs užsiėmimai norint nors truputį atitraukti nuo karo siaubo. Sandėliai buvo prikrauti maisto.

Pasak D. Jurevičiaus, nelengva Šventojoje jaunimui, kuriam reikia pradėti verslą, bet pramogų vasarą jam tikrai užtenka. Tarybos narys džiaugiasi Kultūros centro darbu - nuolat vyksta puikios šventės, renginys veja renginį. Ant pastatuko, esančio sutvarkytoje aikštėje su fontanais, sienos vasarą kiekvieną ketvirtadienį nemokai rodydavo „Scanoramos“ filmus.

TUŠČIA. Rugsėjį Šventojoje tuščia, žmonių gatvėse nematyti. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

PASITINKA. Įvažiuojant į Šventąją pasitinka kotedžiukų kvartaliukas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

NORAI. Kai kurie žmonės nori poilsiauti būtent tokiuose nameliuose ir rytais stovėti ant rasotos žolės. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

JŪRA. Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, Šventajai vilioti poilsiautojų ir turistų nereikia, jie patys traukia prie jūros.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

POILSIS. Vieni renkasi poilsiui medinius namelius, o kiti mėgsta komfortą. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.