Pozicijas regione išlaikęs Klaipėdos uostas į naujus metus žengia su ambicingais tikslais

2023-iesiems einant į pabaigą kalbiname Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, pirmus metus dirbusios kaip akcinė bendrovė, vadovą A. Lataką.

Kokie Klaipėdos uostui buvo 2023-ieji?

Gana permainingi, kitokie negu visi kiti metai. Jie parodė kelis dalykus. Krovinių iš rytų srautas sumažėjo iki minimumo - su tuo tiesiog reikia susitaikyti. Todėl visas mūsų darbas ieškant krovinių yra nukreiptas į vakarus

. Mūsų tikslas - Klaipėdos uostas krovos atžvilgiu turi tapti sankaupos uostu, vadinamuoju „habu“, į kurį atgabenti kroviniai būtų paskirstomi į kitus uostus.

Kadangi didžiosios laivybos linijos, kurios dirba su konteineriais, vis dėlto išlaikė krovos apimtis, tad tuo požiūriu šie metai buvo gana sėkmingi.

Šiuos, kaip ir praėjusius, metus mes baigsime perkrovę daugiau nei 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tai, jog tai trunka jau dvejus metus iš eilės, rodo, kad čia ne atsitiktinumas, o nuolatinė būsena.

Tikslas - didinti šitą skaičių. Tam mes daug ką turime: greitį, kokybę, reikalingus parametrus, nusistovėjusius ryšius, saugumą, gerai organizuotą laivybą. Tačiau palyginti su tuo, ką turi aplinkiniai uostai, mums kai ko dar trūksta.

Šiuo metu sąlygos vystyti veiklą uoste nėra itin geros: sumažėjo krova, Uosto direkcijos, bendrovių pajamos. Tačiau būtina išlaikyti infrastruktūros plėtrą, kad Klaipėdos uosto parametrai leistų į jį įplaukti didiesiems laivams.

Priešingu atveju jie plauks į aplinkinius uostus.

Kokie krovos rezultatai šiemet?

Planuotas žymiai didesnis krovinių srauto kritimas, esą bus perkrauta 28-29 mln. tonų krovinių. Tačiau jau dabar matyti, kad bus perkrauta 32-33 mln. tonų, 3-4 mln. tonų daugiau krovinių nei buvo prognozuota.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau krauta medienos, žemės ūkio produktų, dujų, konteinerių. Tai leido mums šiek tiek amortizuoti prarastus krovinius.

Klaipėdos uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje išlieka ketvirtoje vietoje, o tarp Baltijos šalių uostų - pirmoje. Jame krova krito mažiau nei kaimyninėse šalyse. Negalėčiau sakyti, kad uostui metai buvo blogi.

Kiek lėšų šiemet skyrėte investicijoms?

Jau dabar investuoti 96 mln. eurų. Tai rekordinis skaičius investicijų atžvilgiu. Tikimės, kad mūsų investicijos į uosto infrastruktūrą 2023-iaisiais sieks 100 mln. eurų.

Kuo išskirtiniai besibaigiantys metai?

Manau, sustiprėjo supratimas, kad vien krova gyvas nebūsi - toliau vystomas diversifikacijos klausimas. Uoste dirbantiems laivų statybos ir remonto pramonės atstovams šie metai buvo geri.

Suremontuota, rekonstruota daugiau kaip 50 laivų. Vakarų Baltijos laivų statykloje pastatytas didelis laivas Vokietijos pakrančių apsaugai.

Tam, kad jis būtų nuleistas į vandenį, mums teko sustiprinti ir pagilinti krantinę. Klaipėda turi kuo didžiuotis. Ši pramonė sukuria labai daug pridėtinės vertės.

Kiek dėmesio skyrėte šiemet aplinkosaugai?

Šiemet gavome Europos Sąjungos finansavimą vandenilio gamybai. Mes šioje srityje būsime pionieriai. Vandenilį planuojame pradėti gaminti 2025 metais. Mes taip pat statome laivą, kuris, planuojame, bus varomas ir vandeniliu.

Šiais metais priimtas labai svarbus sprendimas pradėti investuoti į krantines, skirtas jūrinio vėjo jėgainėms. Pasiruošimas jau eina į pabaigą, kitais metais pradėsime darbus.

Dar mums šie metai labai svarbūs tuo, kad pradėjome statyti aplinkai draugišką laivą, numatėme kitų laivų statymo eigą. Kruizinių laivų terminale užbaigėme įrengti atliekų surinkimo sistemą, sparčiai dirbame siekdami aplinkosauginio standarto PERS.

Uosto direkcija yra socialiai atsakinga įmonė. Ką šiemet nuveikėte šioje srityje?

Prisidėjome ir dalyvavome daugelyje miesto renginių, aktyviai dalyvavome Jūros šventėje - dovanojome pagrindinį koncertą, ir patys organizavime nemažai renginių. Minėdami Klaipėdos uosto šimtmetį, prie jūros surengėme šimtmečio vakarienę.

Pirmą kartą Klaipėdos uoste vyko pasaulio vandens formulių „Formulė 2“ čempionatas, kurį stebėjo 17-18 mln. žmonių. Jie matė ir Klaipėdos uostą.

Aktyviai bendravome su mokyklomis, kviesdami jaunimą rinktis jūrinės inžinerijos specialybes.

Ko nespėjote padaryti šiemet, ką keliate į kitus metus? Kokie lūkesčiai 2024-aisiais?

Lygiai taip pat stengsimės nenuleisti garo, kad Klaipėdos uostas išliktų daugeliui pavyzdžiu. Reikės išlaikyti tą krovos lygį, laivybos linijas, pasiruošti sunkesniems laikams, kad būtų galima juos išgyventi.

Ateinantieji metai bus labai svarbūs pietinės uosto dalies išvystymui. Kai prieisime prie techninio projekto rengimo, iškils partnerių klausimai.

Nespėjome baigti molų rekonstrukcijos. Bet esminiai dalykai jau yra padaryti, kitiems metams lieka papildomi darbai.

Labai daug ką spėjome, labai daug pasirengimo darbų padaryta. Esame pietinio Klaipėdos aplinkkelio iniciatoriai, kurie spartina šio klausimo sprendimą, darbo grupėje esame pirmininkaujantys. Manau, kitais metais išjudėsime ir su šiuo klausimu.

Ar jau spėjote įsitikinti, kad akcinės bendrovės statusas yra kur kas geresnis nei valstybės įmonės? Anksčiau negalėjote užsiimti komercine veikla, o dabar galite. Ar pradėjote ką nors daryti?

Metus pradėjome jau kaip akcinė bendrovė. Bet mūsų funkcijos ir prievolės nepasikeitė. Pasikeitė darbo organizavimas, atsirado stebėtojų taryba.

Žinoma, reikia laiko viskam nušlifuoti, apsiprasti. Bet jau dabar galiu pasakyti, ta forma leis mums būti žymiai lankstesniems, plačiau mąstyti ir matyti. Mes galime paprasčiau elgtis su savo turtu, dalį jo, jeigu jis nereikalingas, galime parduoti.

Jau šiemet uždirbome iš papildomų veiklų ir tikrai tikiu, kad šitas statusas mums leis pasiekti geresnių rezultatų. Tikimės išplėsti savo komercinę veiklą. Galvojame jau ir apie geografinę plėtrą.

Neseniai pristatėte naują prekinį Klaipėdos uosto ženklą. Kodėl keitėte senąjį?

Jis buvo sukurtas prieš 31 metus ir nėra pritaikytas elektroninei erdvei. Jis mielas, už jo - branda, milžiniški darbai. Bet laikai pasikeitė, mes esame modernūs, o senasis ženklas jau per griežtas, žvaigždėtas, su inkaru, kuris, kaip juokaujame, traukia į dugną.

Naują ženklą įkvėpė jūra, jos niekada nepavargstanti, veržli banga. K raidė simbolizuoja ir Klaipėdos uostą, ir bangą, kuri yra kintanti, lanksti. Prekinis ženklas yra tarsi valiuta.

Jeigu jis simbolizuoja darbą, idėjas, pajamas, vadinasi, yra tvirta valiuta. Jeigu ženklas neturės turinio, gali piešti ką tik nori, jis nebus populiarus.

Metams baigiantis Uosto direkciją Lietuvos pramonininkų konfederacija apdovanojo „Lietuvos metų gaminio 2023“ aukso medaliu. Ką ji „pagamino“?

Malkų įlankoje buvo rekonstruotos dvi krantinės, didžiąja dalimi skirtos konteinerių krovai. Tai didelis „gaminys“, sudarantis perspektyvą kitiems gaminiams. Jo ilgis - beveik kilometras, plotis - 30 m, o gylis prie jo - 14 m. Į tas krantines investuota 31 mln. eurų.

Uosto direkcijos investicijos į konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą, kurios ir buvo įvertintos, leidžia priimti didesnius laivus, prisideda prie verslo konkurencingumo.

Noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo. Apskritai per pastaruosius kelerius metus visa Malkų įlanka pasikeitė iš esmės - čia pasiektas naujas gylis, rekonstruota visa eilė čia esančių krantinių, įgyvendintas dokų duobių projektas.