Pietinė Klaipėdos uosto dalis: nuo aukštos pridėtinės vertės paslaugų iki žaliosios energetikos terminalo

Siekiant didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, Uosto direkcijos užsakymu šiuo metu atliekama uosto pietinės dalies plėtros rinkos studija. Šiandien  Uosto tarybos nariams pristatytas pirmasis jos etapas – rinkos tyrimas.

„Šis projektas Klaipėdos uostui išskirtinis tiek savo ambicija, tiek investicijų poreikiu.

Tam, kad atsakingai ir pagrįstai įvertintume, kokios veiklos yra ir bus paklausios, perspektyvios kelis dešimtmečius į priekį, nusprendėme atlikti uosto pietinės dalies plėtros rinkos studiją.

Numatoma pietinės uosto dalies plėtra, suformuojant naujas uosto teritorijas, bus reikšmingas žingsnis Klaipėdos uosto ir regiono konkurencingumui“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Studijos rengėjai, atlikdami rinkos tyrimą, visų pirma įvertino Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros poreikį ir rinkos potencialą, atliko regiono makroekonominę analizę, Baltijos uostų ir Klaipėdos konteinerių krovos, generalinių krovinių ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų, produktų išvystymo rinkos tyrimą. Kokybiniais metodais vertintos 25 skirtingos galimos terminalo veiklos.

Remiantis gautais duomenimis, studijos rengėjai kaip perspektyviausias veiklos rūšis Klaipėdos uosto pietinėje dalyje įvardijo keturias: konteinerių paskirstymo veikla (angl. transshipment) ir pridėtinės vertės konteinerių paslaugos, jūrinio vėjo jėgainių komponentų gamyba ir perdirbimas, žaliosios energijos terminalas ir žaliasis laivų perdirbimas, naudojant modernią automatizuotą pjaustymo sistemą.

Supjaustyti plieniniai elementai būtų kraunami į laivus ir eksportuojami kaip metalo laužas.

Vėlesniuose Uosto direkcijos užsakymu atliekamos uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos etapuose šios veiklos bus vertinamos kaštų ir naudos analizės būdu, siekiant nustatyti visas galimybes iš ekonominės perspektyvos, kuriami verslo, veiksmų planai.

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, planuojama, 2030-aisiais turėtų būti suformuotas naujas – apie 83,5 ha sausumos plotas, pastatyta nauja maždaug 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių turėtų siekti 16,5 metrų, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis, planuojama, sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta.

Visa tai leis priimti didžiausius, Baltijos jūra plaukiančius laivus, generuoti iki 30 mln. tonų krovinių. Šioje teritorijoje taip pat atsiranda galimybė plėstis jūrinės inžinerinės pramonės ir atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, taip pat bus suformuoti pietiniai uosto vartai su  mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.

Uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos rengėjams iškelti uždaviniai atlikti rinkos tyrimą, siekiant įvertinti Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros poreikį ir rinkos potencialą tarptautiniu mastu, atlikti projekto kaštų ir naudos analizę, pagrįsti ekonominę naudą turto savininkui, taip pat įvertinti jūrų ir sausumos zonų konkurencingumą, parengti verslo planą potencialiems investuotojams bei verslo vystytojams, identifikuoti projekto patrauklumo elementus ir kita.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros rinkos studiją atlieka JAV kompanija „Moffat & Nicchol“. Ji turėtų būti baigta kitų metų pavasarį.

Šiandien Uosto direkcijoje vykstančiame Uosto tarybos posėdyje „International House Klaipėda“ projektų vadovė Viktorija Paldauskė ir talentų pritraukimo projektų vadovė Jurgita Raišytė jos posėdžio nariams pristatė Klaipėdos miesto prioritetinių verslo sektorių žmogiškųjų išteklių būklės ir poreikio tyrimo rezultatus. Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Giedrius Premeneckas skaito pranešimą apie Klaipėdos uosto apsaugos organizavimą ir elgseną ekstremalių situacijų atveju.

Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, uosto naudotojų, su uosto veikla susijusių asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai.

Pagrindinis Uosto tarybos uždavinys yra rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimus, programas.

Taryba, vykdydama šį uždavinį, nagrinėja galimybes investuoti į uosto infrastruktūrą, svarsto naujų uosto objektų statybos, esamų objektų rekonstrukcijos ir modernizavimo projektus, rengia uosto plėtros programų projektus, nagrinėja uosto aplinkosaugos klausimus ir rengia rekomendacijas šiais klausimais, nagrinėja uosto apsaugos problemas, teikia siūlymus dėl uosto apsaugos tobulinimo ir kitus Klaipėdos uostui aktualius klausimus.