Palangoje vyks tarptautinis žvejų piketas

Tokį drastišką EK politikos vertinimą iššaukė planai gerokai sumažinti strimelių kvotas. Trumpai tariant, žvejai mano, kad ketinama ateityje apskritai uždrausti priekrantės žvejybą Baltijos jūroje, kad tai yra karo meto ekonominė diversija.

„Absoliučiai didžioji rytinėje Baltijos jūros pakrantėje sugautų šprotų ir strimelių dalis yra parduodama Ukrainai - tai yra pigus, kaloringas ir jiems įprastas maistas (sūdyta ir konservuota produkcija)“, - sako žvejai.

Piketuos keturių šalių žvejai

Leidimo piketuoti Palangos savivaldybės paprašė Algirdas Aušra, Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ pirmininkas, kadangi yra vietinių žvejų atstovas. Vakar iki pietų jis dar nebuvo gautas.

A. Aušros teigimu, piketuos ne vien tik Lietuvos, bet visos Baltijos jūros žvejai. Anot jo, estai, suomiai, latviai, lenkai patiria daugiau problemų nei lietuviai, nes jie turi daug nedidelių laivų, kurie žuvis gaudo pakrantėse. Į piketą žada atvažiuoti estai, latviai, lenkai. Ar dalyvaus ir suomiai, vakar dar nebuvo žinoma.

„Piketuosime, nes tikimės, kad pasikeis sprendimai. Mokslininkai leidžia apsispręsti mums patiems, sakydami, pavyzdžiui, kad šprotų kvotas reikia mažinti nuo plius 10 iki minus keturiolikos proc. Jie sutinka, kad kvota gali būti ir didinama, o Briuselis žaliųjų prašymu nusprendė, kad reikia mažinti 23 proc.“, - „Vakarų ekspresui“ sakė „Baltijos žvejo“ pirmininkas.

Pagalba Rusijai?

„Baltijos žvejas“ kreipėsi į tris Lietuvos Seimo komitetus ir Jūrinių reikalų komisiją ir išsakė žvejų nuomonę. Rašte seimūnams rašoma, kad EK ir žaliųjų iniciatyvos nebus galima vertinti kitaip, kaip pagalbos Rusijai arba kaip Rusijos įtakos pasekmių.

Pasak A. Aušros, mokslininkų rekomendacijos dėl strimelių kiekvienais metais skiriasi. Žvejai jų krizės neįžvelgia, šių žuvų Baltijos jūroje yra daug. Manoma, kad jei bus įvesta taisyklė, neleidžianti gaudyti kartu strimelių ir šprotų, praktiškai bus sustabdyta bet kokia žvejyba, ypač priekrantės.

„Gaudyti šprotus be strimelių priegaudos atviroje jūroje įmanoma, o priekrantėje labai sunku. Priekrantės žvejyba praktiškai uždaroma. Šiuo atveju išeina, kad gerais norais grįstas yra pragaras. Tokiomis techninėmis priemonėmis norima išgyvendinti priekrantės žvejus“, - savo nuomonę išdėstė A. Aušra.

"Mes suprantame, kodėl kyla žuvų kaina: todėl, kad dėl karo Ukrainoje stoja saulėgrąžų aliejaus tiekimas į bendrą rinką, todėl pradėjo kilti žuvų aliejaus kaina ir jo poreikis. Manome, kad tie veiksmai yra skirti tam, kad stabdytų žuvų aliejaus gamybą.

Baltijos jūra, įstojus Suomijai ir Švedijai į NATO, tapo vidine NATO jūra. Bet jei pavyktų lobuoti naujas taisykles Baltijos jūros žvejybos klausimais, ji taptų vidine Rusijos jūra. Ši šalis savo zonose gaudo ką nori, kiek nori ir kada nori„, - rašoma minėtame rašte Seimui ir primenama, kad Didžiojoje Britanijoje “Brexit" prasidėjo nuo žvejų.

Menkių problema - ruoniai

Rašte seimūnams teigiama, kad kai buvo priimamas įstatymas dėl ruonių perdirbimo draudimo, niekas nekreipė dėmesio. Žvejų manymu, drastiškas ruonių skaičiaus didėjimas atvedė iki menkių krizės, kadangi tik per ruonių išmatas jos užsikrečia parazitais.

„Dabar jau visi garsiai šneka, kad pagrindinė menkių problema yra ruoniai, o ne žvejai. O žalieji kažkodėl pasirinko saugoti ruonius, o ne menkes, o paskui jas išnyks ir žvejai“, - mano A. Aušra.

Mokslininkai sako, kad sanitarinė norma Baltijos jūroje yra 10 000 ruonių. Prieš 4 metus, mokslininkų teigimu, jų buvo 60 000.

Menkių mes jau neturime, uždraus gaudyti strimeles, kartu ir šprotus. Tokiu atveju turėsime ruonių, dyglių, kormoranų, šprotų-strimelelių, kurių negalėsime gaudyti, jūrą. Draudimų jūra. Tik Rusija gaudys ką norės, kada norės ir kiek norės. Vienintelė laimėtoja šioje situacijoje bus ji. Einant šiuo keliu, uždraudus žvejybą Baltijos jūroje, net kompensacijų nebus galimybės pareikalauti iš Europos Komisijos, nes nebus jokio force majeure", - rašoma seimūnams nusiųstame rašte.