Malkų įlankoje jau antrus metus laukiama gylio

UAB Malkų įlankos terminalo direktorius Julius Kiršis sako, kad labai skųstis negali, bet, palyginti su užpraėjusiais metais, pernai krovinių terminale žymiai sumažėjo. Be abejo, prastesni buvo ir finansiniai rezultatai. Bet, pasak jo, nereikia visko piešti juodomis spalvomis, viskas vyks normaliai, jeigu nebus karo. O iššūkiai vienas už kitą didesni. Gylis prie krantinių vis dar 11 metrų.

Malkų įlankos terminalui (MĮT) 2021-ieji buvo sudėtingi, patirta nemažai įvairiausių iššūkių ir dėl pandemijos, ir dėl geopolitinės situacijos, ir dėl vidinės, ir dėl bendros konkurencijos Europoje. Negana to, žemės ūkio derlius Lietuvoje nebuvo toks, kokio visi tikėjosi.

Šiemet toliau susiduriama su iššūkiais: didėja žemės nuomos, energetinių resursų kainos, geležinkelio tarifai, krovos apimtys mažėja ir t. t.

Ir vis dėlto pradėtų įgyvendinti planų plečiant sandėliavimo pajėgumus kol kas stabdyti neketinama.

Pasak MĮT vadovo, jeigu jie nebūtų buvę pradėti, kai kurie yra net įpusėti, tikėtina, dabar jau nebūtų pradedami.

Malkų įlankos terminale kraunama mediena ir žemės ūkio produktai. Juos krauna nemažai Klaipėdos uosto krovos kompanijų, tad, ko gero, teks dalintis šiuo kroviniu tarpusavyje.

Beje, apvali mediena Klaipėdos uoste kraunama tik šiame terminale. Iš Lietuvos uosto ji keliauja į Skandinaviją. Šioje srityje MĮT konkuruoja su Latvijos uostais, nes laivą atsiųsti ar į juos, ar į Klaipėdos uostą kainuoja tiek pat. J. Kiršio manymu, šitas sektorius šiemet turėtų išlikti gana gyvybingas.

Keičiasi visa logistikos grandinė

"Situacija dabar tokia, kad iš principo keičiasi visa Lietuvos, ne tik Klaipėdos uosto logistikos grandinė. Kroviniai atkeliaudavo laivais į Lietuvos uostą, geležinkeliu buvo gabenami į Baltarusiją, Ukrainą. Mes nedaug to krovinio, kurio dabar neteko uostas, turėjome, kiti terminalai krovė daugiau.

Vietoje to krovinių srauto, kuris važiuodavo į Lietuvos gamyklas tiesiai geležinkeliu, dabar turės ateiti kitas krovinių srautas laivais. Laukia labai įdomus ir pilnas iššūkių metas. Dėl vietinės gamybos produkcijos krovinių kovosime tiek mes, tiek mūsų kolegos Klaipėdoje, tiek latviai", - teigė J. Kiršis.

Pasak jo, jeigu nebus prieita iki pačių blogiausių dalykų, jo vadovaujamai įmonei šiemet bus sunku ir sudėtinga dirbti, bet ji išgyvens. Tikimasi, kad Klaipėdos uoste atsiras naujų krovinių. Ir MĮT ieško jų kiek galėdamas, o ar jam pavyks rasti, - parodys laikas. Pasak terminalo vadovo, kol kas daugiau klaustukų nei atsakymų.

VIENINTELIS. Apvalioji mediena Klaipedos uoste kraunama tik Malku ilankos terminale.

VIENINTELIS. Apvalioji mediena Klaipedos uoste kraunama tik Malku ilankos terminale.

Valstybė nesukuria konkurencinių sąlygų

"Tarpusavyje Klaipėdos uoste mes panašiai konkuruojame, visi dirbame efektyviai.

Bet su latviais mums bus sunku konkuruoti net turint omenyje mūsų efektyvumą.

Latvių privalumai: nebuvo pakeltas žemės nuomos mokestis, kas padaryta pas mus, jų geležinkelininkus dotuoja valstybė, latviai naudoja beakcizį kurą. Lietuvos geležinkelininkai nuo 2022 metų žymiai pakėlė tarifus.

Ir mums reikės konkuruoti su latviais, kurie turi gerokai geresnes sąlygas, kurias jiems sukūrė valstybė. Mums gerų konkurencinių sąlygų valstybė nesukuria, tai kaip galime konkuruoti kaip lygus su lygiu?" - klausia J. Kiršis.

Sąskaitos didesnės tris kartus

Dar vienas dalykas - niekas nesitikėjo, kad energetinių resursų kainos kils trimyliais žingsniais. „2020 metais už grynos elektros energijos kilovatvalandę mokėjome 3 centus be perdavimų, o 2021 metų gruodį - jau 21 centą. Taigi kaina padidėjo 7 kartus. Šiemet sausį ji buvo šiek tiek mažesnė. Nieko gero, kai sąskaitą gauni tris kartus didesnę, nei buvai įpratęs matyti“, - pasakojo MĮT vadovas.

Paklaustas, kaip bandys išgyventi, kai nepaisant visų iššūkių mažėja ir krovinių, J. Kiršis atsakė: „Gyvename iš to, ką kažkada uždirbome, gyvename taupiai. Turi suprasti, kad kuro kainų nepakeisi, darbuotojui irgi nepasakysi, kad šiandien mes tau mokėsime mažai, jis juk turi pirkti maistą ir mokėti mokesčius“, - situaciją apibūdino pokalbininkas.

Bus labai įdomus konkurencinis metas. Kažką prognozuoti šiemet sunku. Turime nusimatę biudžetus, bet galime juos pasidėti į archyvus ir nežiūrėti. Tai, kas buvo planuota, ir kas yra dabar - visiškai skirtingi dalykai. 

Julius KIRŠIS, UAB Malku ilankos terminalo direktorius

Gylis tik 11 metrų

Negana tų išvardintų dalykų, Malkų įlankos terminalas turi dar vieną bėdą. Jo krantinės jau suremontuotos, pritaikant jas 14 metrų gyliui. Jų rekonstrukcija kainavo apie 8 mln. eurų. Tačiau jau antri metai, kai gylis prie suremontuotų krantinių vis dar tebėra 11 metrų. Krantinės sutvarkytos, viskas gerai, bet prie jų nepagilinta.

"Jau antri metai laukiame, kad pagilintų. Vis dėlto tikimės, kad artimiausiu metu iškas tą gruntą, juo labiau kad yra likę labai nedaug darbo.

Mes darėme investicijas atsižvelgdami į tai, kad gylis prie mūsų krantinių bus 14 metrų.

Krantinių rekonstrukcija vėlavo visus metus, o dabar jau antrus laukiame gylio.

Taigi jau treti metai, kai mes neturime sąlygų ir tik žadame savo klientams. Jau dveji metai, kai grąžos negauname nei mes, nei Uosto direkcija. Tiek vieni, tiek kiti prarandame pinigus, nes 8 mln. eurų investicija kol kas neduoda jokios naudos", - teigė J. Kiršis.

Kai prie MĮT krantinių bus reikiamas gylis, bendrovė galės pakrauti į laivus daugiau krovinių ir jiems nereikės plaukti pasipildyti krovinio į kitus terminalus. Dabar dalis krovinių kraunama naudojantis kitomis krantinėmis, o dalis iškeliauja į Latviją. Tai, pasak vadovo, labai didelis trukdis terminalui dirbti.

J. Kiršis sako, kad su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per savaitę porą kartų aptariamas šis klausimas. Parenkant gilinimo darbų rangovą buvo kilę klausimų. Darbus vykdyti turėjo Danijos kompanija „Rohde Nielsen“, bet ji esą stengėsi jų nedaryti, kol galų gale Uosto direkcija nutraukė sutartį su ja. Šiuo metu ieškomas naujas rangovas.

„Jeigu mums būtų leista, mes jau senų seniausiai būtume išsikasę gruntą už savus pinigus. Ir, ko gero, tai mums jau būtų du kartus atsipirkę. Deja, mūsų teisės aktai neleidžia tokių dalykų, uosto naudotojas negali akvatorijoje nieko daryti, todėl turime laukti malonės“, - teigė J. Kiršis.

Stengiasi išlaikyti darbuotojus

Kol kas mažinti darbuotojų skaičiaus MĮT neketinama. Atlyginimai jiems šiemet padidinti atsižvelgiant į dabartinę situaciją, į kylančias kainas.

„Mes esame, ko gero, viena efektyviausių įmonių Klaipėdos uoste atsižvelgiant į tai, kiek turime darbuotojų ir kiek krovinių perkrauname. Su manimi yra 40 darbuotojų, per metus mes krauname daugiau kaip 1 milijoną tonų krovinių. Neturime didelio išpūsto administracinio aparato“, - pasakojo MĮT vadovas.

Šioje bendrovėje yra žmonių, kurie dirba nuo pat jos įkūrimo, t. y. daugiau kaip 20 metų. Suprantama, stengiamasi juos išlaikyti. Pati įmonė jau skaičiuoja 21 savo veiklos metus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder