Laivų statyba ir remontas: pirmoji metų pusė buvo gera, kita - pilna iššūkių

„Mums, laivų statytojams ir remontininkams, šventinis laikotarpis būna labai darbingas, tad ir Kalėdas, ir Naujuosius metus dažnai švenčiame darbe. Darbas sustoja tik per Naujuosius metus, ir tai ne visą parą. Jau šią savaitę atplauks keli keltai, kurie bus pastatyti į dokus. Į juos jau parduoti bilietai, turime suremontuoti laiku, negali būti jokio vėlavimo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Šileika.

„Remontininkai svajoja, kad sugestų laivų savininkų laivai, - juokauja Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos, kuriai priklauso 20 įmonių su 2 200 darbuotojų ir 118 mln. eurų bendra apyvarta, vykdomasis direktorius Viktoras Čepys. - Mano svajonė - kad mūsiškiams nereikėtų važiuoti dirbti kur nors į Japoniją, kaip prieš dvejus metus. Ten dviejų Klaipėdos įmonių žmonės gamino vidinę kruizinių laivų įrangą. Norėčiau, kad visiems netrūktų darbų vietoje, nereikėtų jokių kelionių, sėdėti karantine po 10 dienų. Tokia žemiška mano svajonė, nes mes neskraidome, mes žmonės, kurie vaikščioja su suvirinimo aparatais, kurie įdarbina robotus.“

Pandeminė situacija suvaldyta

VLG generalinis direktorius A. Šileika sako, kad 2021-ieji laivų statytojams ir remontininkams nebuvo lengvi, o pilni iššūkių, nors pirmoji šių metų pusė buvo gana nebloga, teikianti optimizmo. „Matėme geras perspektyvas, turėjome daug užsakymų, nemažą gamybos ir pardavimų augimą“, - prisiminė VLG vadovas.

Konkrečiai dėl COVID-19 didesnių nuostolių nepatirta. Situaciją pavyko gana gerai suvaldyti, didelių ligos protrūkių nebuvo, nereikėjo stabdyti gamybos.

A. Šileikos teigimu, labai daug dėmesio buvo skirta prevencijai, taikyti įvairiausi būdai užtikrinant visas sanitarines, higienines sąlygas, darbuotojai buvo testuojami. Teko išleisti nemažai lėšų pandeminei situacijai suvaldyti, tačiau kitos išeities nebuvo.

V. Čepys sako, kad pandemija pakenkė visoms įmonėms tuo, kad kilo problemų bandant atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, kai reikėjo pasiekti darbo vietas užsienyje. Tačiau rudeniop ta problema buvo išspręsta.

Bandė išlaikyti laivus kuo ilgiau dirbančius

Pasak A. Šileikos, šiemet nuo liepos pasikeitė ir geopolitinė situacija, ir išryškėjo kovido sukelto ekonominio sunkmečio ypatumai.

"Pastebėjome tendenciją, kad laivų savininkai, užuot remontavę, rekonstravę laivus, stengėsi visaip kaip atidėlioti remonto terminus vien dėl to, kad rinkoje padidėjus prekybai atsirado didžiulis laivų tonažo poreikis.

Todėl augo frachtų, pervežimų kainos, tad laivų savininkai stengėsi kaip galima ilgiau išlaikyti laivus dirbančius ir uždirbančius.

Tai turėjo įtakos mūsų veiklai: sumažėjo užsakymų, darbų laivuose mastas", - situaciją komentavo VLG vadovas.

Kitas dalykas - antrą šių metų pusmetį laivų statytojai ir remontininkai pajuto labai ženklų žaliavų, medžiagų, elektros energijos, dujų kainų augimą, tiekimo terminų ilgėjimą. O jie yra dideli energetinių resursų vartotojai. Visa tai padarė nemažą įtaką jų gamybos savikainai.

„Mes negalime paprastai imti vieną dieną ir pakelti savo kainas, įtraukdami į naują kainą išaugusias sąnaudas. Pas mus gana daug inercijos, nes dirbame globalioje rinkoje, juo labiau kad turime vykdyti jau pasirašytas sutartis dėl laivų statybos užsakymų. Konkuruojant ir dėl naujų užsakymų visą laiką reikia vertinti tą kainų nepastovumą, kitų tiekėjų pasiūlymų galiojimo terminus, kurie gana trumpi, ir po kurio laiko kainos pradeda augti. Gana daug buvo nestabilumo ir neapibrėžtumo, kuris išlieka ir dabar“, - teigė A. Šileika.

STATYTOJAI. Laivų statytojams šie metai išskirtiniai tuo, kad Lietuvai pastatė keltą „Klaipėda“. Redakcijos archyvo nuotr.

Remontuos daug keltų

Pasak VLG generalinio direktoriaus A. Šileikos, šių metų pabaiga ir kitų metų pradžia laivų remontininkams šiek tiek šviesesnė ir optimistiškesnė, nes jau turimi patvirtinti užsakymai, dokams garantuotas pakankamas darbo krūvis. Gruodį ir sausį bus remontuojami kompanijų DFDS, „TT-Line“, „Stena Line“, „Finnlines“ keltai.

Anot VLG vadovo, kalbant apie laivų remontą 2021-ieji buvo išskirtiniai tuo, kad tai buvo pirmi metai, kai VLG pradėjo operuoti savo dviem naujaisiais „Panamax“ tipo laivams skirtais dokais. „Pamatėme, kokie didžiuliai laivai pas mus ateina remontuotis, susipažinome su jų keliamais reikalavimais. Tai tobulėjimo, ėjimo į priekį, naujos patirties įgijimo metai“, - sakė A. Šileika.

Kaip vieną reikšmingesnių įvykių laivų remonto srityje vadovas išskiria uosto gilinimo laivo „Pearl River“ remonto projektą. Tai vienas didžiausių projektų įmonės istorijoje. „Galime pasigirti, kad šį laivą suremontavome laiku ir gerai, užsakovas liko patenkintas mūsų darbu, o ir mes patys džiaugėmės savo rezultatais“, - sakė A. Šileika.

V. Čepio teigimu, visos asociacijos įmonės laikosi neblogai, darbų visos turi užtektinai, nė viena nesiskundžia. 2020-ieji, palyginti su 2019-aisiais, joms buvo šiek tiek blogesni, o šie metai turėtų būti truputį geresni nei pernai.

Jis įsitikinęs, kad prie didelės įmonės visada gerai gyvena ir mažos įmonėlės. Anot asociacijos vykdomojo direktoriaus, jeigu VLG ir Vakarų Baltijos laivų statykla turės gerų užsakymų, visiems Klaipėdos laivų remontininkams ir laivų statytojams bus geriau gyventi. Nes savų darbuotojų visiems darbams padaryti neužtenka, tad samdomi subrangovai.

Pastatytas keltas Lietuvai

A. Šileikos žemiškas noras, kad tiek laivų remonto, tiek laivų statybos veikla stabiliai ir tvariai augtų, kad būtų kuo mažiau įtampos ir nestabilumo ir kad ta veikla tinkamai reprezentuotų Lietuvą kaip jūrinę valstybę.

Pasak VLG generalinio direktoriaus, šių metų pabaiga ir kitų metų pradžia ir laivų statytojams buvo šiek tiek šviesesnės. Pirmas kitų metų ketvirtis turėtų būti neblogas. „Nesame labai pesimistiškai nusiteikę, bet reikės įdėti labai daug darbo, susikaupimo valdant rizikas“, - sakė vadovas.

Reikšmingiausias įvykis šiemet laivų statytojams - kelto „Klaipėda“ pastatymas AB „Smiltynės perkėla“. „Išskirtinis metų įvykis visada būna, kai pastatai ir “priduodi„ laivą. Šiemet mes pastatėme keltą Lietuvai. Šiuo atžvilgiu metai buvo gana įdomūs. Be to, kontraktavome nemažai užsakymų ateičiai“, - sakė VLG vadovas.

Pasak V. Čepio, kai Behrendas Pyperis (Behrend Pieper) pastatė savo šimtąjį burlaivį, tris dienas šventė ir puotavo visa Klaipėda. Bet tai buvo apie 1735 metus. Anot jo, šiemet kelto „Klaipėda“ pristatymas jau buvo neblogas pavyzdys, nes ceremonijoje dalyvavo nemažai žmonių, buvo atvykusi ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, daug kviestinių svečių.

Organizuoti dar labiau prieinamą pastatyto laivo pristatymo ceremoniją visuomenei varžo begalė tarptautinių saugumo taisyklių, o dabar dar ir kovidinė situacija.

„Laivo pastatymas “iki rakto„ visada yra didelė šventė. Laivo nuleidimo į vandenį procesas Vakarų Baltijos laivų statykloje yra gana ilgas naudojant doką ir nėra toks efektyvus, procesas nėra visiems gerai matomas, iš jo nepadarysi šventės visam miestui“, - apgailestavo V. Čepys.

Didės „skruberių“ poreikis

Paklaustas, kaip laivų statytojai ir remontininkai gali tapti žalesni, VLG vadovas atsakė: "Mes rinkai šiandien siūlome žalius projektus. Mūsų inžinerinė kompanija parengė elektra varomo stūmiko koncepcinį projektą. Ateitis priklauso žaliems sprendimams, žaliems laivams.

Mes dirbame labai daug su balastinių vandenų valymo įrenginių sistemų instaliavimu laivuose.

Tikimės, kad kitais metais vėl padidės poreikis vadinamųjų skruberių (sieros gaudyklių) instaliavimo darbų laivuose.

Kadangi kuras šiuo metu gana brangus, laivų savininkai vėl renkasi sunkųjį kurą. Daugėja reikalavimų, kad laivai uostuose būtų prijungiami prie kranto elektros maitinimo, o ne gamintųsi elektrą patys savo generatoriais, varikliais ir terštų aplinką.

Mes augame kartu su naujais aplinką tausojančiais reikalavimais ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) keliamais reikalavimais. Ir patys diegiame aplinkosaugos projektus. Pavyzdžiui, Vakarų Baltijos laivų statykloje dažymo kamerose įdiegėme oro valymo įrenginius. Tam mes skiriame gana daug dėmesio, nes manome, kad įmonės pelnas priklauso tiek nuo finansinių rezultatų stabilumo, tiek ir nuo aplinkosaugos reikalavimų vykdymo, pagarbos žmogui, bendruomenei, kurioje dirbame."

V. Čepio manymu, remontininkams sunkiau siekti to žalumo, nes ir suvirinimo darbai teršia gamtą, reikia likviduoti medžiagų likučius po remonto ir t. t. Be to, daug kas priklauso ir nuo užsakovų.

Bus daugiau