Laivo „Regina Seaways“ Baltijos jūroje nebėra

Bendrovės „DFDS Seaways“ laivas „Tulipa Seaways“, kuriame plevėsuoja Lietuvos vėliava, plaukioja Viduržemio jūroje tarp Turkijos ir Italijos, „Gardenia Seaways“ - Šiaurės jūroje tarp Nyderlandų ir Anglijos, o „Regina Seaways“ visai neseniai pradėjo plaukioti tarp Prancūzijos ir Airijos. Ši linija atidaryta šiemet siekiant išvengti „brexito“ problemų, vaizdžiai tariant, taip bandoma aplenkti Angliją.

Sukeitė laivus

Anksčiau „Regina Seaways“ plaukiojo iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio uostą, o pastaruoju metu - į Švedijos Karlshamno uostą.

Į DFDS liniją iš Prancūzijos Diunkerko uosto (trečias pagal dydį šios šalies uostas) į Airijos Roslero uostą buvo siųstas ir bendrovės „DFDS Seaways“ laivas „Optima Seaways“, bet, pasak Ž. Gineičio, jis nepatenkino kompanijos lūkesčių dėl greičio.

Toje šiemet atsiradusioje naujoje linijoje anksčiau dirbo kitas iš kompanijos „Stena Line“ išnuomotas laivas „Kerry“, bet jis turėjo mažiau „pakrovimo“ metrų. „Regina Seaways“ gali paimti 2,3 km krovinio, o anas laivas - tik apie 1,7 km. Be to, „Reginos Seaways“ greitis daug didesnis, todėl ir pakeitė laivus. „Regina Seaways“ perkėlė iš linijos Klaipėda-Karlshamnas į liniją Diunkerkas-Rosleras, o į Švedijos liniją laikinai nusiuntė laivą „Kerry“. Ž. Gineičio vadovaujamas keltas „Regina Seaways“ naujoje linijoje atidirbo pirmą mėnesį.

Šiuo metu laukiama naujų Kinijoje pastatytų laivų. Vienas jų, „Aura Seaways“, jau yra perėjęs visus bandymus ir netrukus turi išplaukti iš tos šalies. Galimas daiktas, kad net lapkričio vidury jis stos rikiuotėn ir plauks linija Klaipėda-Karlshamnas. Pasak kapitono Žyginto, kol kas tokio dydžio laivą yra pasirengę priimti tik Klaipėdos ir Karlshamno uostai, o Kylio uostas - dar ne. Planuojama taip, bet situacija, žinoma, gali pasikeisti.

„Labai daug pabėgėlių plaukia“

"Audringas vandenynas, laivyba intensyvi. Masiškai daug pabėgėlių plaukia iš Prancūzijos su motorinėmis maždaug dešimties metrų ilgio valtimis į Angliją. Jose būna po 40 žmonių.

Jie keliauja per Lamanšo sąsiaurį iš Kale uosto ir iš to paties Diunkerko uosto, kuriame stovi mūsų laivas. Jie plaukia į Doverį, nes jis yra arčiausiai. Kai tik geri orai, valtys pasileidžia masiškai. Aš taip supratau, kad yra kažkoks susitarimas tarp Anglijos ir Prancūzijos, prancūzai palydi pabėgėlius, jeigu reikia, suteikia jiems pagalbą, o anglai juos priima„, - “Vakarų ekspresui„ pasakojo “Regina Seaways" kapitonas.

Vandens svyravimas - 6 metrai

Kapitonas Ž. Gineitis pasakojo, kad „Reginos Seaways“ reisai buvo gana sudėtingi. Laivas plaukia, galima sakyti, ištisą parą. „Sudėtinga buvo tai, kad naktimis vykdavo iškrovos, pakrovos, bet plaukiant dieną galima pailsėti. Mums neįprasti potvyniai ir atoslūgiai uoste. Skirtumas tarp aukščiausio vandens ir žemiausio, t. y. tarp to, kiek laivas nusileidžia ir pakyla, buvo daugiau kaip 6 metrai. Tiek svyruoja vandens lygis. Pakrauti laivą, iškrauti gana sudėtinga. Be to, reikia stebėti, kad į jį neprasiveržtų pabėgėliai“, - pasakojo Ž. Gineitis.

Pasak jo, pabėgėliai specialiai į laivą „Regina Seaways“ nesiveržia, nes jis plaukia į Airiją, bet jie kartais supainioja laivus. Pamano, jog laivas keliauja į Angliją, ir bando patekti į jį. Bet jų tikslas - pakliūti į laivus, plaukiančius į Jungtinę Karalystę.

Galimas daiktas, Prancūzijos įstatymai netenkina pabėgėlių, todėl jie iš jos bėga į Angliją, kur, ko gero, gali greičiau įsidarbinti ir integruotis. Šioje šalyje po „brexito“ pradėjo trūkti darbo jėgos.

Keleivių neplukdo

„Regina Seaways“ naujoje linijoje kol kas keleivių negabena. Šiuo laivu plukdomi krovininių automobilių vairuotojai, jų transporto priemonės ir stumdomi autotreileriai. Galimas daiktas, keleiviams kelionė, trunkanti parą, gali pasirodyti per ilga. „Kol kas mūsų laivas toje linijoje tik eksperimentinis. Koks bus vėliau priimtas sprendimas, nežinau“, - sakė kapitonas.

Krovinių būna tai daugiau, tai mažiau, bet per savaitę būna du reisai, kai laivas plaukia visiškai pilnas arba beveik pilnas. Pasak kapitono, kad „Regina Seaways“ plauktų pustuštė, taip nėra buvę.

Įgulą „ištraukė“ iš Baltijos jūros

Paklaustas, kur jam įdomiau buvo dirbti, ar su „Regina Seaways“ plaukiojant Baltijos jūra tarp Lietuvos ir Švedijos, ar naujoje linijoje, kapitonas nusijuokė ir atsakė: "Nauja buvo absoliučiai viskas: ir nauja linija, ir ilgesni perėjimai, plauki Atlanto vandenynu, audros, laivo lingavimas, potvyniai ir atoslūgiai, srovės, gerokai didesnis laivybos intensyvumas, švartuotis sunkiau prie krantinės esant srovėms, sudėtingesnis įplaukimas į uostus, išplaukimai.

Negaliu pasakyti, kad tai buvo įdomiau, tai iš mūsų pareikalavo daugiau darbo (juokiasi). Jis buvo sudėtingesnis. Įgula, ištraukta iš Baltijos jūros, turėjo aklimatizuotis. Bet mes susitvarkėme. Daug kas priklauso nuo įgulos bendradarbiavimo, nuo atmosferos joje. Ne kartą jai dėkojau už supratingumą, savo užduoties vykdymą, pareigos atlikimą aukščiausiu lygiu. Bent jau iš linijos atstovų ir iš Prancūzijos, ir iš Airijos pusės sulaukėme pagyrų, kad fantastiškai atidirbome. Grįžome pirmadienį, spalio 25 d., geros nuotaikos. Gal ir nebuvo taip sunku kaip įsivaizdavome, baimės akys didelės, nors iššūkių buvo."

KAPITONAS Žygintas Gineitis sako, kad tai, kas kiek laiko bus keičiamos „Regina Seaways“ įgulos, priklausys nuo to, kaip dažnai Atlanto vandenyne lapkritį siaus audros.  Redakcijos archyvo nuotr.

Viskas priklausys nuo audrų

Kaip dirbs „Regina Seaways“ įgulos, ar keisis kas mėnesį, ar per trumpesnį laikotarpį, dar nenuspręsta. "Šiuo metu laive yra antra įgula, kuriai tai irgi pirmas kartas. Mes jau daug ką padarėme, sutvarkėme ir jai perdavėme, taip sakant, teoriją, o praktiškai jai reikia pačiai įsigilinti į visus tuos darbus.

Kol kas sutarėme bandyti dirbti po mėnesį. Viskas priklausys nuo audrų, nuo oro sąlygų. O jos prasidės lapkritį. Gali būti, kad įgulos tiek išvargs, kad jas reikės keisti dažniau.

Laivybos kompanijos vadovybė nusiteikusi pozityviai, žada padėti esant reikalui įgulos nariams, kad jie galėtų dirbti efektyviai. Pervargęs žmogus neduos tokio efekto, kokio iš jo tikimasi", - aiškino Ž. Gineitis.

Laive galima testuotis

Ž. Gineičio teigimu, reikalavimai, susiję su COVID-19, tiek Prancūzijoje, tiek Airijoje gana panašūs į tuos, kurie taikomi Lietuvoje. Pačiame laive laikomasi gana griežtų taisyklių: laikomasi nurodytos distancijos, patalpos, darbo vietos, rankos dezinfekuojamos nuolatos, dėvimos kaukės, kasdien matuojama temperatūra.

„Kilus net mažiausiam įtarimui, tarkime, pakyla temperatūra, mes iš karto tokį žmogų izoliuojame. Tokių atvejų pasitaiko. Laive turime greituosius testus, kuriuos galime pasidaryti. Bent jau Prancūzijos ir Airijos atstovai juos pripažįsta 100 proc. Mes iki perėjimo į naują liniją dirbome su švedais. Man asmeniškai jų politika yra labiau priimtina: suaugęs žmogus gali spręsti pats. Jis turi suprasti, kad visiems gydytojų neužteks. Mane nustebino tai, kas Švedijoje yra daug daugiau pasiskiepijusių žmonių nei pas mus Lietuvoje. Nors tai vyksta labai lėtai, bet vyksta“, - kalbėjo „Regina Seaways“ kapitonas.