Laivai kartais skatina vaikus skaityti pasakas

Visi devyni kompanijos „TT-Line“ ro-pax laivai yra pavadinti pasakų, knygų herojų vardais. Vienas „TT-Line Lietuva“ kelionių agentas pasakojo, kad gyvena Klaipėdoje daugiaaukščio bute, iš kurio matyti terminalas uoste. Jo vaikai, matydami jame laivus, susidomėjo, kodėl jie taip pavadinti, ir net knygutes perskaitė, norėdami daugiau sužinoti apie tuos herojus. Dabar jie labiausiai laukia atplaukiant „Huckleberry Finn“ ir „Tom Sawyer“.

„Matote, mes skatiname vaikus skaityti“, - juokavo „TT-Line Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros specialistė Kristina Achenbachė. Pasak jos, ėmusis veiklos Klaipėdoje kompanija „TT-Line“ nenusivylė ir po truputį ją plečia. „Plečiame ir biurą Klaipėdoje, ieškosime įgulų narių, kurie dirbtų Vokietijos kompanijos laivuose“, - sakė ji.

Šiuo metu iš Klaipėdos per savaitę yra 3 tiesioginiai keltų reisai į Treleborgą (Švedija) ir atgal ir 3 reisai į Karlshamną, o iš jo į Treleborgą. Taigi šiandien iš Lietuvos uosto būna šeši išvykimai į du Švedijos uostus, skaičiuojant ir reisus į Treleborgą, iš viso 9 reisai.

Tai, kad veikla plečiama, rodo ir tai, jog nuo Naujųjų metų „TT-Line“ Klaipėdos biure atsirado Krovinių skyriaus pardavimų vadybininko pareigybė, kurios anksčiau nebuvo. Šias pareigas eina Giedrius Šernauskas. Jo teigimu, neigiamos įtakos veiklos rezultatams turėjo tai, kad bendrovės keltuose nebeliko rusiškų krovinių. Tačiau šiuo metu situacija stabilizavosi - atsirado kitų krovinių.

Bendrai paėmus, palyginti su ankstesniais metais, krovinių ir keleivių srautai Klaipėdos linijoje auga.

VAIKAMS. Laive „Huckleberry Finn“ ruošiama vaikų žaidimo erdvė.

Kodėl Karlshamnas?

Pasak K. Achenbachės, keleiviai labai dažnai skųsdavosi, kad kelionė į Treleborgą, trunkanti 18 valandų, jiems yra per ilga. O Karlshamnas pasiekiamas per 13 valandų. Dabar jie patenkinti. „Šis uostas pasirinktas todėl, kad su juo mums pavyko geriausiai susitarti. O sveika konkurencija su “DFDS Seaways„, manau, yra gerai“, - pridūrė ji.

„Nebuvome užsiciklinę, kad mums reikia būtent Karlshamno. Norėjome trumpesnės kelionės į Švediją. Visų mūsų įmonės laivų bendras uostas yra Treleborgas. Į jį suplaukia visi laivai iš Travemiundės, Rostoko, Svinouiscio ir Klaipėdos. Vienintelis Karlshamno uostas turėjo tokias modernias krantines, kurios tiko visiems mūsų devyniems laivams, kurių ilgis nuo 160 iki 220 metrų. Šis uostas labai daug investavo į krantinių atnaujinimą ir ieškojo dar vieno operatoriaus“, - teigė G. Šernauskas.

Pradėjus keltui plaukti į Karlshamną keleiviai turi daug daugiau pasirinkimo galimybių: gali apžiūrėti Švediją, užsukti į Daniją ir grįžti į Klaipėdą iš Treleborgo, nebereikia užsukti į tą patį uostą, į kurį buvo atplaukta. Nemažai žmonių renkasi būtent šį maršrutą. Pasak K. Achenbachės, keleiviai, kurie plaukia į Karlshamną darbo reikalais, patenkinti, nes kelionė dabar daug trumpesnė: vakare įlipa į laivą, o ryte jau pasiekia kelionės tikslą.

Klaipėdoje dirba jau 5 metus

Pirmas kompanijos „TT-Line“ laivas „Nils Holgersson I“ 1962 m. kovo 28 d. pradėjo kursuoti tarp Vokietijos Travemiundės uosto ir Švedijos Treleborgo. Kitas laivas iš pirmųjų buvo „Peter Pan“. Iš pradžių kompanijos laivai plaukiojo tarp šių dviejų uostų. 1992 atidaryta keltų linija Travemiundė-Rostokas, o 2014 m. - Treleborgas-Svinouiscis (Lenkija).

Pirmas „TT-Line“ keltas „Tom Sawyer“ iš Centrinio Klaipėdos terminalo į Treleborgą išplaukė 2018 metais birželio 10 d. Pirmuosius pusantrų metų jis, pasikeisdamas vasarą su laivu „Robin Hood“, plaukė šiuo maršrutu tik kartą per savaitę.

2020 m. kompanija su savo laivais persikraustė į UAB Klaipėdos konteinerių terminalo ro-ro ir generalinių krovinių terminalą. Nuo tų metų iš Klaipėdos pradėjo plaukti mažiausias kompanijos „TT-Line“ keltas „Marco Polo“, kuriuo gali keliauti 215 asmenų. Šis keliautojo vardu pavadintas laivas pastatytas Olandijoje 1993 metais. Iki tol jis dirbo Viduržemio jūroje. 2019 m. jis buvo renovuotas Lenkijos laivų statykloje. Tada buvo pristatytas antstatas su 52 dvivietėmis kajutėmis. Dabar jis dirba tik Klaipėdos linijoje, jo įgulą sudaro tik Lietuvos piliečiai.

DARBUOTOJAI. „TT-Line Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros specialistė Kristina Achenbachė ir Krovinių skyriaus pardavimų vadybininkas Giedrius Šernauskas.

Iš 9 į Klaipėdą plaukia 4 laivai

Pernai kovo 28 d. „TT-Line“ atšventė 60 metų veiklos Baltijos jūroje jubiliejų. Šiuo metu joje dirba apie 700 darbuotojų iš 19 šalių. Jie yra 50 tautybių.

Iki 2022 m. „TT-Line“ turėjo 7 ro-pax tipo keltus: „Marco Polo“,„Tom Sawyer“,„Huckleberry Finn“,„Nils Dacke“,„Robin Hood“, „Akka“,„Tinker Bell“.

Pernai bendrovės laivyną papildė du ekologiški laivai, kuriuose kaip kuras naudojamos suskystintos dujos: vienam jų suteiktas pirmo bendrovės laivo pavadinimas „Nils Holgersson“, o kitam - „Peter Pan“. Pastarasis yra didžiausias kompanijos laivas, jame jau sunku ir savo kajutę susirasti.

Vokiečių kompanija turi tradiciją - naujausiems ir moderniausiems laivams suteikiami pirmųjų laivų pavadinimai, o laivams, anksčiau turėjusiems tuos pavadinimus, ieškomi nauji.

Žinoma, ne visus juos matome Klaipėdoje. Į mūsų uostą šiuo metu nuolatos plaukia 4 laivai. Be „Marco Polo“, atvyksta „Nils Dacke“, kasmet vasarą pasirodo ir jo seserinis laivas „Robin Hood“, plukdantis 350 asmenų, t. y. ir keleivių, ir vairuotojų. Dabar mūsų uoste jis lankysis šeštadieniais. „Tom Sawyer“, pirmas pradėjęs kursuoti iš Klaipėdos, šiuo metu yra išnuomotas ir plaukia kitu maršrutu. Į Lietuvos uostą dabar atvyksta jo seserinis laivas „Huckleberry Finn“, kuriuo gali keliauti 400 keleivių.

Be to, laivai „Akka“ ir „Tinker Bell“ kartą per metus užsuka į įmonę „Vakarų laivų remontas“, kur jiems suteikiamos remonto paslaugos.

LAIVAS „Huckleberry Finn“. Jo ilgis - 177 metrai.

Pramogų poreikio neliko

Pasak K. Achenbachės, vis dėlto keltai nėra kruiziniai laivai. Tai transporto priemonė, gabenanti žmones iš vienos vietos į kitą. Stengiamasi, kad keleiviams būtų patogu, kiekviename kelte yra vaikų žaidimo zonos, didesniuose - saunos, bet pramogoms daug dėmesio neskiriama.

Išskyrus „Marco Polo“, kompanijos statytų laivų infrastruktūra buvo pritaikyta kelionėms tarp Vokietijos ir Švedijos. Iš pradžių juose būdavo ir sporto salės, ir saunos. Anksčiau keleiviniuose keltuose būdavo samdomi ir muzikantai, o dabar tokios mados nebėra. Sporto salės ir kitos pramogų erdvės nepasiteisino, nes keleiviai to nepageidavo, tad jos buvo pritaikytos kitiems poreikiams. Juo labiau kad iki Karlshamno plaukiama tik 13 valandų.

Nebevartojama laivuose ir tiek daug alkoholio kaip anksčiau. Keltuose barai dar yra, bet jie jau nebedirba tiek, kiek anksčiau. Parduotuvės, maitinimas laivuose dar išlikę.

JŪRININKAS. Laivo „Huckleberry Finn“ įgulos narys.

Dėmesys ekologijai

Vasarą daugėja keleivių, bet krovinių mažėja. Pasak G. Šernausko, pagrindinis krovinių srautas yra į Švediją ir Norvegiją, o jose liepą užsidaro gamybos įmonės. Dabar visos jos jau atnaujino darbą.

Beveik visi „TT-Line“ laivai pastatyti po du, t. y. kiekvienas turi savo seserinį laivą. Laivų dydžiai yra labai skirtingi ir esant reikalui keltai linijose kaitaliojami. Didesni siunčiami ten, kur susidaro gausesnis keleivių ir krovinių srautas.

Daugelis kompanijos laivų patogūs krauti krovinius. Viename uoste mašinos įvažiuoja per laivo galą, o kitame išvažiuoja per jo priekį. Be to, jie turi ir šonines rampas. Visuose juose yra ir stabilizatoriai, vadinamieji sparnai, kad sumažintų supimą.

Įgulos „TT-Line“ keltuose dažniausiai yra mišrios: yra švedų, vokiečių, filipiniečių, lietuvių, latvių ir kt.

Kompanija nemažai dėmesio skiria ekologijai. Ne tik įsigijo du naujus keltus, kurie varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis, bet ir diegia savo laivuose vadinamuosius skruberius siekdama mažinti išmetimus į atmosferą.

„Keleiviams sunku suprasti, kodėl laivas neplaukia greitai. Tokiu atveju ir kuro sunaudojama daugiau, ir išmetimų į aplinką būna daugiau“, - aiškina K. Achenbachė.

G. Šernauskas priduria, kad, laivui plaukiant 16-17 mazgų greičiu, ekonomiškiausiai naudojamas kuras.

Kaip ir visų laivybos linijų, taip ir „TT-Line“ bilietų kainos šiek tiek padidėjo dėl kuro priemokos. Krovinio metras pabrango 2 eurais, o keleivis iki karo mokėjo 3, o dabar - 6 eurų priemoką.

VIDUJE. Laive „Huckleberry Finn“.

„Huckleberry Finn“ plaukia visada

Praėjusį penktadienį lankėmės „TT-Line“ laive „Huckleberry Finn“. Mūsų gidas jame buvo administratorius bulgaras Sebastianas K. Dahlströmas, kalbantis keturiomis kalbomis ir šioje kompanijoje dirbantis nuo 1996 m. Pasak jo, šis laivas iš kitų kompanijos laivų išsiskiria tuo, kad jeigu siaučia audra, visi kiti laivai neplaukia, o jis visada plaukia. Jo seserinis laivas yra „Tom Sawyer“.

Laivas „Huckleberry Finn“ pastatytas 1988-1989 m. Iš pat pradžių jis buvo labiau pritaikytas kroviniams gabenti - jų gali imti 2 200 linijinių metrų, t. y. maždaug 115 sunkvežimių.

1990 m. jis buvo perstatytas labiau orientuojantis į keleivius ir daugiau dėmesio skiriant pramogoms: įrengta daugiau kajučių, atsirado erdvė diskotekoms. Tačiau toks variantas nepasitvirtino, tad 2002 m. laivas vėl buvo perstatytas likviduojant pramogines erdves. Nuo to laiko laivas „Huckleberry Finn“ kursavo linija Travemiundė-Rostokas, o pastaruoju metu - ir Klaipėdos linija.

Laivo kapitonas - švedas. Įgulą sudaro 40 narių, tarp jų lietuvių šiuo metu nėra.

Laive yra kavinė, parduotuvė, vaikų zona, rūkymo vieta. Rūkymo erdvė yra tik dviejuose kompanijos laivuose. „Huckleberry Finn“ norėta ją panaikinti, bet keleiviai, vykstantys iš Klaipėdos į Karlshamną, daug rūko, tad kol kas toks sprendimas nepriimtas.

Yra kajutės, pritaikytos neįgaliesiems, jos gerokai erdvesnės. Nuo tų laikų, kai kapitonai turi teisę laive sutuokti, yra likusi jaunavedžių kajutė.

Beje, „TT-Line“ keltuose galima keliauti ir su augintiniais, ne tik su šunimi ir kate, bet ir su šešku, su žiurkėnu ar papūgėlėmis. Yra jiems pritaikytų kajučių, o laivo denyje - šunų tualetas.

Sebastianas sakė, kad šitame laive buvo filmuojamas televizijos serialas „SOS Barracuda“. Kristina pridūrė, kad pernai irgi buvo filmuojamas fantastinis filmas kelte „Nils Dacke“.

INTERJERAS laive „Huckleberry Finn“.

Naujas maršrutas

Šiemet pavasarį, kai atidaryta linija į Karlshamną, „Huckleberry Finn“ plaukė į Klaipėdą, vasarą jo nebuvo, o rugsėjo 1 d. jis vėl pasirodė mūsų uoste. Pagal sudarinėjamą grafiką į Lietuvos uostą turėtų atvykti trečiadieniais.

Šitas maršrutas laivui „Huckleberry Finn“ dar visai naujas. Sebastianui jis ne itin patinka, nes atviroje jūroje jį užsupa. Jis mieliau dirbtų kitais maršrutais plaukiančiais laivais.

Sebastianas sako dar neturėjęs tiek laiko, kad galėtų geriau susipažinti su Klaipėda. Sprendžiant iš keleivių jam susidarė įspūdis, kad Lietuva maloni šalis. Anot jo, keleivių kultūra skiriasi. Lietuvos keleiviai vartoja daugiau alkoholio nei keleiviai kituose maršrutuose.

TILTELIS laive „Huckleberry Finn“.

PARDUOTUVĖ laive „Huckleberry Finn“.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.