Krovos kompanijos baiminasi - direkcija gali perimti jų verslą

Uosto direkcijos vadovas A. Latakas prisipažįsta - iš pradžių buvo sunku, kol neįsigilino ir nepatikėjo, kad reikia keisti įmonės statusą. Dabar jis yra įsitikinęs, kad visa tai išeis tik į gera. Jo paprašėme atsakyti į labiausiai klaipėdiečiams rūpimą klausimą - kas pasikeis Uosto direkcijai tapus AB.

Vykdyta EBPO rekomendacija

Visų pirma pasakykite, kodėl VĮ Uosto direkciją reikėjo pertvarkyti į AB?

Tai nėra kieno nors mūsų šalyje užgaida. Lietuva nuo 2015 iki 2018 metų, t. y. trejus metus, intensyviai darė labai didelį darbą, kad patektų į Europos bendrijos prekybos organizaciją (EBPO), vienijančią 36 valstybes. Nebūti jos nare būtų nesuprantamas dalykas.

Iš jos buvo gauta pastaba, kad Lietuvoje labai daug valstybės įmonių. Vakarų šalių verslui tai nesuprantama. Mums rekomenduota sumažinti tokių įmonių skaičių. Direkcija ir būdama VĮ teikė tam tikras paslaugas, gavo pinigų ir iš dalies buvo komercinė įmonė. Vykdydama EBPO rekomendacijas mūsų įmonė ir tapo AB.

Kam dabar priklauso Uosto direkcijos akcijos?

Pakeistame ir priimtame Uosto įstatyme yra aiškiai parašyta, kad Uosto direkcijos akcininkė išskirtinai yra valstybė, kuriai priklauso 100 proc. akcijų. Būtent šitas įstatymas užkerta kelią bet kokioms interpretacijoms, bet kokioms akcijų dalyboms. Labai pritariu tokiai bendrovės savininko nuomonei.

Ateityje gali būti visko. Mes juk nelaukėme 2022 metų vasario 24 d. Mano manymu, jeigu AB savo akcijas paleidžia biržose, galimas daiktas, joms trūksta pinigų. Bet tai padarius atsiranda labai daug apribojimų, pavyzdžiui, informacijos sklaidos, ir kt.

Ar keisis įstaigos pavadinimas jai tapus AB?

Dabar pavadinimas tebėra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Manau, ateityje jį reikėtų keisti. Kadangi Uosto direkcija daug bendrauja tarptautinėje erdvėje, akivaizdu, kad toks pavadinimas yra per ilgas. Šiomis dienomis paklausūs yra trumpesni prekių ženklai. Tikiuosi, per šiuos metus pavadinimas bus supaprastintas.

VADOVAS. Algis Latakas šiuo metu tęsia darbą kaip visavertis, o ne laikinasis AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Tęsia darbą kaip visavertis vadovas

Buvo sakoma, kad stebėtojų taryba turės organizuoti konkursą ir rinkti naują Uosto direkcijos vadovą. Vėliau Susisiekimo ministerija pranešė, kad jūs liekate vadovauti direkcijai. Ar eiti šias pareigas esate paskirtas laikinai?

Susisiekimo ministro įsakymu nuo sausio 2 d. pradėjo dirbti išrinkta bendrovės stebėtojų taryba, kurią sudaro 5 asmenys: trys nepriklausomi, vienas atstovauja Susisiekimo ministerijai, o kitas - Klaipėdos miesto savivaldybei.

Kitu ministro įsakymu esu įgaliotas tęsti savo darbą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo priimant mane į darbą, t. y. patvirtintos 2020 metų birželio 15 d. ministro įsakymu.

Dabar stebėtojų taryba pirmiausia turi išsirinkti savo pirmininką. Pagal Uosto įstatymą turėtų atsirasti ir valdyba. Matyt, po kurio laiko bus priimami ir kitokie sprendimai, tačiau šiuo metu aš tęsiu darbą kaip pilnavertis, o ne laikinas įmonės direktorius.

Kas jums kaip direkcijos vadovui buvo sunkiausia pertvarkant VĮ į AB?

Iš pradžių kiekvienam sunku daryti kažką naujo. Esu baigęs inžinerinius mokslus, tad visada noriu žinoti labai aiškiai, ką prie ko dedame ir kas bus po lygybės ženklo. Pirmiausia man pačiam reikėjo susivokti, kodėl mes tai darome, kokia viso to nauda, ir įveikti pokyčio baimę. Kai pradedi tikėti tuo, ką matai, tada pasidaro lengviau ir tu gali labai laisvai įtikinėti ir kitus.

GALIMYBĖ. Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, ji turės galimybę, pasistačiusi naują pastatą, dabartinį parduoti.

Ar darbuotojams bus geriau?

Ar visi Uosto direkcijos darbuotojai buvo atleisti, o paskui priimti į AB, ar vyko koks kitoks procesas?

Turėjome tam tikrą pereinamąjį statusą nuo gruodžio 5 d. iki sausio 2 d. Per jį buvo forminami visi įsakymai, įvyko stebėtojų tarybos atranka, buvo registruojami dokumentai pas notarą, Registrų centre ir t. t.

Visa kita Uosto direkcijos veikla įgavo tęstinumą. Darbuotojams nebuvo dalijami atleidimo iš darbo lapeliai, nė vienas jų nebuvo atleistas dėl pertvarkos, visi tęsia darbą AB.

Buvo kalbama, kad gerus direkcijos specialistus pavilioja privatus verslas didesniais atlyginimais. Gal jai tapus AB jų atlyginimai bus didesni?

Nuoširdžiai manau, kad šiandien Uosto direkcijoje dirbantys žmonės turi nepaprastai daug privalumų. Kitaip galvoti gali tik tie, kurie nėra dirbę privačiame versle arba labai ilgai dirba direkcijoje, priprato prie visų gerų dalykų, nebevertina, mano, kaip taip ir turi būti.

Iš Uosto direkcijos 2020 metais dėl įvairių priežasčių išėjo 11 darbuotojų, 2021-aisiais - 13, o 2022 m. - 35. Bet pernai darėme nedidelį optimizavimą - darbuotojų skaičių sumažinome 20 žmonių. Tai buvo susiję su baime matant, kiek neteksime krovinių.

Pernai pasirašėme kolektyvinę sutartį dvejiems metams. Joje daugiau punktų, nei numato Darbo kodeksas ar visi kiti įstatymai. Tai ir premijos, ir vienkartinės piniginės išmokos, savanoriškas sveikatos draudimas ir nuo nelaimingų atsitikimų, išmokos įvairiais gyvenimo atvejais. Santuokai sudaryti duodamos 3 poilsio dienos. Darbuotojai gali kelti kvalifikaciją, pasirinkti tam tikras studijas, kurias mes apmokame, jeigu jos yra susijusios su jų darbu. Organizuojame įvairių renginių ir ir t., ir t. t.

Atlyginimai Uosto direkcijoje nustatomi pagal tų pareigybių atlyginimų vidurkį šalyje. Anksčiau atlyginimus peržiūrėdavome kas dvejus metus, dabar tai darysime kas metus. Šiemet visiems darbuotojams atlyginimai buvo didinami vidutiniškai 8,9 proc. Šių metų rudenį vėl tai darysime įvertindami infliaciją ir kt. Manyčiau, kad bus didinama daugiau kaip 10 proc. Be abejo, tai priklausys nuo bendrovės rezultatų.

Ar visi tie geri jūsų išvardyti dalykai liko ir direkcijai tapus AB?

Taip, kol kas viskas liko. Tradicijos negali būti nukirstos. Pas mus daug inžinerinės pakraipos darbuotojų. Žinant, kad rinkoje jų vis mažiau ir mažiau, įmonės vadovybės tikslas - sudaryti žmonėms geras sąlygas dirbti.

Darbuotojų privalumų sąrašas labai ilgas, bet aš kaip vadovas nematau, ką mes iš jo turėtume išbraukti. Žinoma, jis nėra joks tabu, ateityje tikriausiai bus peržiūrėtas, kažkas pridėta, kažkas išbraukta.

Viskas keičiasi, mūsų struktūra - taip pat. Jau turime komercijos darbuotojų grupę, rinkodaros grupė tapo komunikacijos ir rinkodaros.

Yra specialus žmogus, kuris nuo ryto iki vakaro galvoja, iš kur būtų galima gauti europinių pinigų.

Tai nauja pareigybė. Manau, kad tas atlyginimas, kurį mes jam mokėsime, 10 kartų atsipirks su vienu projektu.

Nesu nuotolinio, keturių dienų darbo savaitės šalininkas, nes manau, kad Lietuva šiandien dar nėra pasiekusi Švedijos, Danijos ar Šveicarijos gyvenimo lygio. Mes turime labai našiai dirbti. Kai kuriuose Amerikos uostuose darbo našumas yra žvėriškai didelis, Europos uostuose gal kiek mažesnis.

SIEKIS. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tikina, kad direkcijos tikslas ir toliau rūpintis infrastruktūra, kad uosto įmonės galėtų gerai dirbti.

Sunkiausia įvertinti turtą

Ar daug darbo buvo keičiant daugybę dokumentų? Ar buvo dirbama visus metus?

Taip, reikėjo nemažai dirbti. Uosto direkcijoje dirba kompetentingas kolektyvas. Didelę dalį dokumentų kūrė mūsų teisininkai. Padėjo Susisiekimo ministerija, Vyriausybė parengė planą ir tvarką, kas kaip turi būti padaryta. Kasdienis darbas buvo rengti dokumentus, keisti įstatus.

Sunkiausias dalykas visoje toje istorijoje buvo turto vertinimas. Mūsų turtas labai didelis, jo daug ir yra įvairiose vietose. Jo vertė - beveik 500 milijonų eurų. Turėjo sutapti dokumentinio turto ir to turto, kurį rado atėję turto vertintojai, skaičiai.

Ar kaip nors keičiasi Uosto direkcijos funkcijos? Sakoma, kad nuo šiol jūs rūpinsitės tik komerciniais dalykais.

Visos funkcijos, kurias mes vykdėme iki šiol, ir tie patys įsipareigojimai mums lieka. Toliau vykdome savo funkcijas, kurios numatytos Uosto įstatyme. Jų begalės. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar bus skiriama dėmesio ir visuomenės interesams.

Bendrovės savininku lieka valstybė, kuriai atstovauja Susisiekimo ministerija. Nesvarbu, kad tapome AB, gavome savininko laišką su lūkesčiais, įpareigojantį mus daryti daugelį dalykų. Visos tos baimės, kad direkcijai rūpės tik komercinė veikla, kad ji nedraugaus su miestu, nebus draugiška aplinkai, iš visur tik sunks pinigus, yra nepagrįstos.

FUNKCIJOS. Uosto direkcijos funkcijos, kurios yra nurodytos Uosto įstatyme, bus vykdomos ir jai tapus akcine bendrove. Kol kas pagrindinis jos pajamų šaltinis yra laivų rinkliavos ir žemės nuomos mokesčiai.

Kokia iš to nauda

Tai kas keičiasi tapus AB?

Mums atsiranda daug lengvatų, bus lengviau kvėpuoti. Daugiau dėmesio galėsime skirti komerciniams dalykams. Atsiranda turto klausimas. Iki šiol mes jį valdėme patikėjimo teise. Dabar turtas tapo bendrovės nuosavybe, išskyrus žemę. Turtą į bendrovę, t. y. kelių šimtų milijonų eurų sumą, kaip savo indėlį įnešė akcininkas, t. y. valstybė.

VĮ turi labai daug apribojimų. Pavyzdžiui, ji negali būti kitų juridinių asmenų nei dalininke, nei steigėja. Mes dabar dirbame su vėjo jėgainėmis, mums reikia dalyvauti tam tikrose organizacijose, asociacijose, bet mes būdami VĮ negalėjome būti jų nare.

Tapus AB mums atsiveria galimybės būti kitų organizacijų dalininke ar nare, kurti antrines įmones, plėsti savo veiklos geografiją. Mes norėtume dalyvauti atstatant uostus Ukrainoje.

Tikiu, kad mums pavyks pastatyti kruizinių laivų krantinę ir administracinį Uosto direkcijos pastatą, į kurį persikraustysime. Būdama VĮ direkcija negalėtų parduoti dabartinio pastato, turėtų jį atiduoti Turto bankui. O AB galės su juo daryti, ką norės: gal parduos, gal įrengs jame viešbutį, gal nuomos, gal įkurs antrinę įmonę, kuri tuo rūpinsis, ir pan. Gautomis pajamomis iš tos veiklos bendrovė galės prisidėti prie naujo pastato statybos.

Mums nebereikės mokėti tam tikrų mokesčių, bet atsiras kitų, pvz., turto mokestis. Manau, AB sistema yra lankstesnė, pasaulyje yra daug tokių uostų, kuriuos valdo AB. Nei Rygos, nei Talino uostai nėra VĮ. Talino uosto akcijomis prekiaujama biržoje.

Direkcija nekonkuruos

Vadinasi, jūs, jeigu užtektų fantazijos, galite Klaipėdos uoste įsteigti kokią nors įmonę, kuri jums uždirbtų pinigų?

Taip. Dabar į mus su baime žiūri mūsų partneriai, krovos kompanijos, išsinuomojusios uosto žemę. Mano, kad mes galime pradėti konkuruoti su jais, ir pan. Bet mūsų tikslas išlieka tas pats - kad Klaipėdos uostui sektųsi, kad jis augtų, kad jame nebūtų įtampos. Mes nesiekiame įnešti kokios nors sumaišties. Norėdami įkurti kokią nors krovos kompaniją ar uostą, turėtume ieškoti naujų vietų.

Mūsų uoste esančios laisvos teritorijos yra labai mažos, jose kažko nesukursi. Bet gal mes galėsime pastatyti sandėlį ir paskui kam nors išnuomoti, ne vien tik žemę nuomoti. Mūsų pagrindinės pajamos yra žemės nuoma ir rinkliavos.

Nenorėčiau vardinti, ką mes galėtume daryti, nes visi labai jautriai reaguoja. Kad ir ką sakytume, visi galvoja, kad mes perimsime jų verslą. Bet to tikrai nebus, mes nekonkuruosime. Mūsų tikslas - kad uosto įmonės gerai dirbtų, įrengti joms infrastruktūrą, ieškoti komercinių dalykų, kad krovinių uoste daugiau būtų. Nebent matytume, kad kuri nors kompanija galėtų gauti daugiau pajamų, bet nieko nedaro, tada gal ir gali mums ateiti į galvą kokios nors mintys.

O galėsite steigti kokią nors bendrovę ir užsienyje, ar tik Lietuvoje galėsite veikti?

Mes turėsime visas galimybes plėsti savo veiklos geografiją ir Europoje, ir kur nors kitur. Žinoma, tai turi būti priimtina mūsų šalies vertybių politikai. Galime susirasti žemės sklypą kokiame nors uoste. Pavyzdžiui, viename Brazilijos uostų siūloma imti žemę, statyti krantinę ir imtis veiklos. Visi pasiūlymai turėtų būti analizuojami ir ieškoma plėtros galimybių. Uostas yra ne tik tai, kas ant vandens. Yra ir sausumos uostai, intermodaliniai terminalai arba terminalai- sandėliai prie geležinkelio.

Mūsų tikslas - kad ir kokią veiklą vystysime, kad ji pritrauktų kokį nors krovinių srautą, kad duotų naudos Klaipėdos uostui. Tai dideli ir gana sunkiai pasiekiami dalykai, bet tokia strategija galima.

Ar ir dabar būsite socialiai atsakinga įmonė, ar duosite pinigų miesto Savivaldybei keliams remontuoti?

Mes turime dalyvauti miesto gyvenime, būti tvarūs. Vienas to tvarumo elementų yra socialinis indėlis. Mes tikrai dalyvausime visuose projektuose, kuriuose dalyvavome ir iki šiol. Šiaurinio molo takus, Kopgalį tvarkėme todėl, kad padarytume gerą socialinį darbą. Visa tai išliks. Jau planuojame, kaip šiemet padaryti Jūros šventę dar gražesnę. Suprantame, kad be uosto dalyvavimo ši šventė gali tapti kitokia. Ir šventinė eisena, ir laivų paradai - viskas turės būti.

Manau, kad socialinė veikla tik stiprės, nes AB turės daugiau galimybių. Žinoma, viskas priklausys nuo pajamų, nuo to, kaip seksis verslui.

Šiemet miestui esame suplanavę pervesti 1 mln. 800 tūkst. eurų Baltijos pr. viaduko Šilutės plente statybai. Mūsų strateginiame plane kitais ir dar kitais metais yra numatyta dalį pinigų skirti privažiuojamiesiems keliams. Mums malonu, kad galime prisidėti prie mieste vykdomų darbų.

Pernai nepabaigėme, tad šiemet pietinėje miesto dalyje turime įrengti pėsčiųjų taką, šaligatvį. Kartu su Susisiekimo ministerija norime atrasti argumentų, kodėl turi atsirasti pietinis aplinkkelis.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.