Penktadienį vykusiame Uosto tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo A. Latakas, svarstyti direkcijos investiciniai planai, kurie jau numato krovinių mažėjimą vien dėl įvairių sankcijų, baltarusiškų krovinių praradimo, bet dar net neįvertinus to, kad prasidėjo karas Ukrainoje.
Prognozuota, kad krova Klaipėdos uoste kris maždaug iki 30 mln. tonų per metus. Beje, rekordinė jo krova buvo 47 mln. t.
Šiuo metu prasidėjus karui Ukrainoje sankcijų skaičius didėja ir krovinių uoste, pasak A. Latako, gali sumažėti iki 19 mln. tonų . Tie skaičiai, žinoma, gali kisti priklausomai nuo to, kiek visos taikomos sankcijos paveiks Lietuvos gamintojus, kurie savo produkciją transportuoja per Klaipėdos uostą.
Tačiau tranzitinių krovinių yra nuo 16 iki 19 mln. t. Tai yra visi tie kroviniai, kurie vežami per Klaipėdą į Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną, Rusiją.
Vertinant visas tiek Uosto direkcijos, tiek geležinkelininkų, tiek automobilininkų gaunamas pajamas, darbo vietas, socialinę aplinką, pasak Uosto direkcijos vadovo, bus prarasti šimtai milijonų eurų.
„Šiandien visi supranta, kad be finansų yra svarbesnių dalykų. Jie dabar pasitraukia į antrą planą“, - sako Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
Rašyti komentarą