Kodėl jūrininkai mokomi medicininių dalykų?
(1)Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius prisiminė atvejį, kai jam laive beždžionė įkando į ranką. Atskubėjusi į pagalbą felčerė, pamačiusi daug kraujo, prarado sąmonę. Taigi medicininiai kursai jūrininkams vis dėlto yra labai svarbus dalykas net ir psichologiniu atžvilgiu, todėl jie turi būti kvalifikuoti.
Ligoninei nuostolinga veikla
Savo interneto svetainėje Jūrininkų ligoninės atstovai komentuoja, kad sprendimą nebeorganizuoti pirmosios medicinos pagalbos ir medicinos priežiūros mokymų vadovybė priėmė įvertinusi nuostolingą tokio centro veiklą.
Pirmosios medicinos pagalbos mokymai vedami laivavedžiams, mechanikams, elektromechanikams, aptarnaujančiam personalui ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams.
Medicinos priežiūros mokymai skirti laivavedžiams (kapitonams, vyr. kapitonų padėjėjams) ir kitiems įgulos nariams, jei to pageidauja laivų administracijos.
„Nelengva priimti tokius sprendimus, tačiau neturime kito pasirinkimo. Negalime dirbti nuostolingai, juo labiau nuostolius dengti Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis. Sprendimui įtakos turėjo ir pandeminė situacija, kurios metu siekiame, kad į ligoninę žmonės patektų tik gydymo tikslais. Įvertinusi visas aplinkybes, vadovybė nutarė dešimtmetį veikusį centrą uždaryti. Svarbu paminėti, kad jūrininkai neliks be šios paslaugos, mieste medicinos žinių juos moko ne viena įstaiga“, - cituojamas svetainėje Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė sakė, kad toks sprendimas priimtas todėl, kad jūrininkai nepaliekami be tokios paslaugos. Jų mokymai toliau vyks Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir UAB Jūrininkų treniruočių centre.
Į klausimą, ar Jūrininkų ligoninė nutrauks ir savo gydytojų konsultacijas, kai jų prireikia laive jūroje, ji atsakė: „Klaipėdos jūrininkų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus gydytojai ir toliau, iškilus poreikiui, telefonu konsultuos jūroje esančio laivo įgulos atstovus. Tokios konsultacijos vyksta ligoninės gera valia, jų nereglamentuoja jokie įsipareigojimai ir už jas ligoninė jokio atlygio negauna.“
LJS pirmininkas abejoja
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, pagal tarptautinės konvencijos reikalavimus, gydytojas turi būti laive, kuriame yra 100 ir daugiau įgulos narių. „Visuose mūsų laivuose, trampiniuose ir mažesniuose keltuose nėra tiek įgulos narių. Visi įgulos nariai turi pereiti pirminį pasirengimą teikti pirmąją pagalbą, o vienas iš laivo vadų ar du turi lankyti rimtesnius kursus, kad mokėtų suteikti ne tik pirmąją pagalbą, bet ir didesnę, kad galėtų susisiekti su kranto ligoninėmis ir naudotis jų konsultacijomis, kad šturmanas ar kitas koks įgulos narys galėtų kalbėtis su gydytojais pusiau profesionalia kalba, t. y. kad susišnekėtų. Tokie kursai jūrininkams yra būtini“, - sakė P. Bekėža.
LJS pirmininkas nuogąstauja, kad su jūrininkų mokymais nenutiktų taip, kaip su medicininės sveikatos komisijos paslaugomis, kai jas pernai teikti nustojo Jūrininkų ligoninė. Pasak jo, jūrininkai iki šiol tebesiskundžia LJS. „Anksčiau jūrininkas per vieną dieną pereidavo visą medicininę komisiją ir tą pačią dieną vakarop jau gaudavo atsakymą, nes Jūrininkų ligoninėje buvo atskiras skyrius. O dabar sudaromos eilės, atsakymą gauna ar už dviejų dienų, ar už trijų. AB “DFDS Seaways" pasirašė sutartį su privačia klinika S. Daukanto gatvėje. Pati kompanija pasirūpino, kad jūrininkams būtų patogu.
Ar nebus tas pats ir su mokymais. Kad ir kaip būtų, šituos kursus jūrininkams, turint omenyje karininkus, turėtų organizuoti pripažinta medicinos įstaiga, mokyti gydytojai profesionalai. Juk karininkas turi žinoti, kokius vaistus reikia gerti esant tam tikriems simptomams. Tai gana atsakingas dalykas", - savo abejonėmis pasidalijo P. Bekėža.
Jo manymu, karininkų mokymo klausimą turi spręsti Sveikatos apsaugos ministerija, o Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamentas turėtų prižiūrėti, kad tai darytų licencijuota medicinos įstaiga, t. y. kad ji turėtų leidimą.
„Manau, šitą klausimą reikia įtraukti į Jūrininkų gerovės tarybos darbotvarkę, kad jis būtų sprendžiamas operatyviai. Ta mokymo paslauga turi būti teikiama garantuotai ir kokybiškai“, - kalbėjo LJS pirmininkas.
Tik pirmoji pagalba
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius teigė, kad mokykloje dirba trys profesionalūs medikai, kurie veda pirmosios medicinos pagalbos kursus. Jie yra dviejų pakopų: naujokams, mokyklos studentams - šita programa dėstoma 31 valandą, jūrininkams, kurie plaukia į jūrą ir kuriems reikia atnaujinti žinias, - 17 valandų. "Mes turime tam skirtą auditoriją, atitinkamą įrangą. Beveik kiekvieną darbo dieną vyksta tie kursai. Bet pas mus mokoma tik teikti pirmąją medicininę pagalbą, ir viskas. Kitokie medicininiai mokymai pas mus nevyksta, - sakė V. Stankevičius.
Paklaustas, ar reikalingi sudėtingesni medicininiai mokymai karininkams, jis atsakė: „Be jokios abejonės. Jūra - tai ne juokas. Laivas gali būti toli nuo krantų, tad jame turi būti žmogus, galintis padėti susirgusiam ar traumą patyrusiam jūrininkui, kol laivas atplauks į uostą ar bus iškviesta pagalba iš kranto.“
PAGALBA. Teikti pirmąją medicinos pagalbą turi mokėti visi laivo įgulos nariai. Redakcijos archyvo nuotr.
Tragedijos nemato
UAB Jūrininkų treniruočių centro direktorius Aleksandras Chropenka „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jo centre vyksta ir vieni, ir kiti mokymai. Jis turi 6 labai profesionalius dėstytojus medikus.
„Mes turime ir manekenus, ir visą aparatūrą, t. y. ir brangiai kainuojančią įrangą. Vedame tuos pačius kursus, kurie vyksta ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Jų kaina visiškai tokia pati, kaip ligoninės. Tad jūrininkams nerimauti dėl to, kad ji juos nutraukia, tikrai nėra ko. Mes turime ne tik šiuos, bet dar daugiau medicininių kursų. Viską, ko reikia jūrininkui, kas yra susiję su medicina, jie gali rasti pas mus. Kursai vyksta kiekvieną savaitę“, - sakė šio centro vadovas.
LTSA Jūrų departamento vadovas Linas Kasparavičius didelės problemos, kad Jūrininkų ligoninė nebeteiks jūrininkų mokymo paslaugos, taip pat neįžvelgia. Pasak jo, aklavietėje dėl to nebus atsidurta, nes jūrininkų mokymą vykdys dvi įstaigos. Paklaustas, ar bus garantuotas kokybiškas jūrininkų mokymas, atsakė: „Tos mokymo programos yra mūsų akredituotos. Tie, kurie turi teisę teikti tokią paslaugą, užtikrins jūrininkų parengimą pagal tarptautinės konvencijos reikalavimus. Jie į savo komandas kviečiasi specialistus, kurie gali tai daryti. Gal ir iš Jūrininkų ligoninės ateis kas nors pas juos dėstyti. Galbūt vėliau į šį procesą įsitrauks ir Jūreivystės mokykla.“
Turi mokėti priimti gimdymą
„Jeigu apskritai jūrininkų mokymo neliktų, būtų blogai, bet dabar nieko blogo nematau“, - sakė J. Liepuonius.
Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas nesmerkia Jūrininkų ligoninės sprendimo ir pripažįsta, kad jūrininkų, kuriems reikia tokių kursų, yra per mažai. Europos saugumo agentūros 2021 m. liepos 1 d. duomenimis, jūrų karininkų Lietuvoje yra apie 1 700, o Latvijoje - 5 700, Estijoje - 2 600.
Pasak kapitono, STCW tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų reikalauja, kad suteikti pirmąją pagalbą mokėtų visi jūrininkai, o karininkai - ir slaugyti, kol asmeniui bus suteikta profesionali pagalba. Karininkų kursai išvertus iš anglų kalbos vadinami žmogaus slaugos kursais. Jūrininkas privalo juos lankyti kas penkerius metus ir atnaujinti žinias.
„Kursus baigę karininkai turi žinoti ir kaip susisiekti su tarptautiniu medicinos centru, esančiu Vokietijoje dėl konsultacijos, netgi mokėti priimti gimdymą“, - sakė J. Liepuonius.
Didelis dėmesys praktikai
"Žinoma, kad tokie kursai reikalingi, nes nežinia, kas laive gali nutikti. Mano laive buvo vienas rumunas, kuris skundėsi pilvo skausmais. Jo kajutėje radome kalną vaistų nuo širdies. Kai pasiekėme krantą, paaiškėjo, kad jis turi jaučio širdį, ji spaudė kitus organus, todėl atrodė, kad skaudėjo pilvą.
Kitam jūrininkui ant užpakalio išsikėlė šunvotė. Žmogus pradėjo pūti, teko ją prapjauti. Ko tik nėra buvę. Taigi žinios, įgytos per kursus, labai praverčia. Jūrininkų ligoninėje tie kursai buvo gana profesionalūs. Dėstytojai buvo gydytojai praktikai, o ne teoretikai.
Man teko kartą kursus lankyti Didžiojoje Britanijoje. Ten itin didelis dėmesys buvo skiriamas praktikai. Net muliažai, pavyzdžiui, sulaužyta koja, atrodydavo kaip tikra. Kapitonai, kurie tokius kursus lankė Danijoje, pasakojo, kad treniruojantis su sulaužytos kojos muliažu girdisi net žmogaus, prašančio pagalbos, balsas.
Laive teikti pagalba būna ir psichologiškai sunku. Jeigu kraujo daug, žmogus iškrenta iš pado. O per mokymus įgyji ir psichologinį pasirengimą, kad nesutriktum esant sudėtingesnei situacijai. Man patikdavo, kad kiekvienas kursų lankytojas būdavo verčiamas praktiškai treniruotis, o ne vienas pavyzdį parodo, o kiti pasėdi salėje, pažiovauja", - pasakojo J. Liepuonius.
Dėl medicininės komisijos
Ir dėl to, kad pernai rudenį Jūrininkų ligoninė nutraukė medicininės komisijos paslaugų teikimą jūrininkams, J. Liepuonius didelės problemos nemato. Pasak jo, jūrininkai važiuoja į Liepoją, nuo rugsėjo tokias paslaugas jiems pradėjo teikti Jūrininkų sveikatos priežiūros centras. Kapitonas girdėjo jūrininkus sakant, kad jame gana ilgas procesas, bet tas procesas S. Daukanto g. 22 esančiojoje privačioje klinikoje esąs palyginti greitas.
L. Kasparavičiaus teigimu, šiuo metu medicininės komisijos paslaugas teikia dvi įstaigos: Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ir SG klinika. Anot jo, pagal naujai įsigaliojusią ES direktyvą dėl jūrininkų parengimo, galioja kitose ES šalyse atlikti sveikatos patikrinimai. Tad, L. Kasparavičiaus manymu, nieko blogo, kad jūrininkai važiuoja pasitikrinti sveikatos į Liepoją.
Rašyti komentarą