Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai 100-mečio paminėjimui – žadą atimantys reginiai

Šimtmečio jubiliejaus proga, antradienį prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinio pastato iškilmingai pakelta įspūdingo dydžio, net 36 metrų ilgio, vėliava, uoste esantys laivai sveikino savo garsiniais signalais, o šokėja Inga Briazkalovaitė atliko vertikalų šokį ant Uosto direkcijos administracinio pastato.

„Man uostas yra tarsi gyvas paveikslas, nuo kurio negali atitraukti akių.

Vis kitokie gražuoliai laivai, lyg gervės savo snapus iškėlę kranai, daugybės žmonių judesys ir milžiniškos galimybės kūrybai: kaip jį, uostą, padaryti dar naudingesnį Lietuvai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Antradienio vakarą Uosto direkcija ir AB Smiltynės perkėla klaipėdiečius ir miesto svečius kvietė į nemokamą pažintinę ekskursiją po uosto akvatoriją.

Daugiau nei pusei tūkstančio žmonių pristatytos Klaipėdos uoste vykdomos veiklos ir teikiamos paslaugos, uosto vystymo kryptys, vykdomi projektai ir įdomiausi uosto istorijos faktai.

„Prieš 100 metų Klaipėda tapo pirmuoju jūrų uostu, kurį įgijo Lietuvos valstybė.

Tai buvo laimėjimas, anuomet leidęs Lietuvai išsivaduoti iš priklausomumo nuo prekybos su viena užsienio rinka.

Trečią dešimtmetį dar neišnaudodama visų Klaipėdos privalumų Lietuva prekiavo beveik vien su Vokietija, bet šią padėtį gana greitai imta labai sąmoningai keisti.

Neatsitiktinai Klaipėda tuomet vadinta Lietuvos ekonominio savarankiškumo garantu.

Praėjo 100 metų, bet nepriklausomybės garantas vis dar yra tie žodžiai, su kuriais Lietuvai turėtų sietis Klaipėdos uostas“, – teigia istorikas Vasilijus Safronovas.

Antradienio renginius, skirtus pažymėti Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai 100-metį, vainikavo Uosto direkcijos ir UAB „Towmar Baltic“ dovana – įspūdingas ir žadą atimantis vilkikų šokis ant vandens.

Šventinę savaitę baigs ir renginių ciklą vainikuos 100-mečio vakarienė prie šiaurinio molo Melnragėje.

Penktadienį vakarienės svečių lauks net 100 aštuonviečių stalų, tačiau jų gali nepakakti visiems užsiregistravusiems, tad vakarienės svečius renginio organizatorius, Uosto direkcija, kviečia su savimi pasiimti pledus, turimus staliukus, kėdes bei susikurti vietą vakarienei patiems.

100-mečio vakarienės prie šiaurinio molo Melnragėje svečiai kviečiami išlaikyti jūrinę tematiką ir savo aprangai rinktis baltą ir mėlyną spalvas. Pageidautina, kad pledai, staltiesės taip pat atitiktų šią spalvinę gamą.

Pasaulyje yra 44 šalys, kurios neturi priėjimo prie jūros. Jei ne drąsūs žingsniai 1923-iaisiais, Lietuva taip pat galėjo amžiams prarasti uostą ir priėjimą prie Baltijos jūros.

Lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas, atvėręs plačias galimybes šalies ekonominei ir socialinei plėtrai.

Šiandien uostas pasikeitęs neatpažįstamai. Nuolatinės investicijos į uosto vystymą ir modernizavimą Lietuvos uostą yra atvedusios į pažangiausių ir konkurencingiausiųjų gretas.

Keleiviniai ir krovininiai laivai į Klaipėdos uostą ir iš jo kursuoja laivybos linijomis, kurios Klaipėdą tiesiogiai jungia su 70-čia pasaulio valstybių.

Klaipėda kasmet sulaukia 6 tūkstančių laivų, kuriais atgabenami ir iškeliauja apie 40 milijonų tonų krovinių, kruiziniais ir keleiviniais laivais Lietuvą pasiekia iki pusės milijono turistų ir keleivių.