Klaipėdos uoste - tyla prieš audrą

Daugelis Klaipėdos uosto įmonių ir organizacijų vadovų šiuo sunkiu laikmečiu nieko nekomentuoja, yra linkę nepraleisti progos patylėti. Gyvenama tyliu laukimu, kas bus toliau.

Šiemet priimtas reikšmingas sprendimas: nuo 2023 metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taps akcine bendrove, kurios akcijų jau prašo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Dar viena optimizmo nekelianti smulkmena - uoste, pasirinkusiame žaliąją kryptį, nėra iš laivų surinktų lijalinių vandenų valymo įrenginių. Juos turi vienintelė AB „Klaipėdos nafta“.

Pūlinys pratrūko

Susisiekimo ministras M. Skuodis suabejojo, ar gali toliau eiti pareigas AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

„Lietuvos geležinkeliai“, gavę avansinius mokėjimus iš Baltarusijos, kaltinami esą norėję apeiti sankcijas. Bendrovės valdybos teigimu, ilgalaikė strateginė kryptis - be „Belaruskalij“ krovinių. Vadovą nuspręsta keisti, bus numatytas laikotarpis, po kurio M. Bartuška atsistatydins.

Valdyba konstatavo, kad bendrovės vadovybė neturėjo pakankamai teisinių instrumentų politinei valiai įgyvendinti. Ji susikoncentravo į apsaugą nuo finansinės grėsmės ir nepakankamai įvertino reputacines rizikas.

Vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų, kuri per metus krauna apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų, UAB Birių krovinių terminalo (BKT) generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas duodamas interviu BNS agentūrai praėjusį ketvirtadienį tikino, kad BKT kraus baltarusiškas trąšas į laivus ir siųs į visą pasaulį iki kitų metų balandžio 1 d., o po tos datos - į visą pasaulį, išskyrus JAV, jeigu nebus atnaujinta licencija.

Didžiausias BKT akcininkas Igoris Udovickis BNS agentūrai teigė, kad kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarauja tarptautiniams susitarimams.

Susisiekimo ministerija teikia derinti kitoms institucijoms įstatymo dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo ir įgyvendinimo projektą.

„Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“, - kol kas gautas tik toks Uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Latako komentaras.

Be sankcijų Baltarusijos režimui, dar prisidėjo ir pašliję Lietuvos santykiai su Kinija. Klaipėdos uostui padaryta milžiniška žala.

„Aš ne mažesnis miesto patriotas“

Valentinas Greičiūnas Uosto direkcijai vadovavo beveik 7,5 metų nuo 1992-ųjų, kai kūrėsi ši institucija. Jis nė karto nepasigailėjo, kad buvo pasirinktas valstybinio uosto modelis. Direkcija nemokėjo mokesčių valstybei ir beveik visas jos pelnas buvo investuojamas į uosto infrastruktūrą.

Tačiau 2018-aisiais Uosto direkcija pirmą kartą po 7 metų sumokėjo dividendus valstybei - 22 mln. eurų. už 2017 metus, už 2018 ir 2019 metus - po 28 mln. eurų.

V. Greičiūnas nepritaria tiems, kurie pateikia Ventspilio uosto pavyzdį, esą jis priklausydamas miesto savivaldybei jai davė daug naudos. „Užtat dabar Ventspilio uostas sėdi nuogas. Kažkada kalio trąšos ėjo per jį. Buvo ir specialus terminalas joms. Negalima būti trumparegiams, reikia galvoti apie ateitį ir į viską žiūrėti plačiau.

Klaipėdos uostas galėtų didžiuotis, jei ne tie politiniai kuriozai, kurių prisidirbome dabar. Kodėl pas mus atsirado tos dešimtys milijonų tonų krovinių? Todėl, kad buvo investuota į uostą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Greičiūnas.

Jam nepatiko miesto Tarybos nario Sauliaus Budino pasisakymas jos posėdyje: kaimyninių uostų apžvalga ir siūlymas 30 proc. Uosto direkcijos akcijų perduoti Savivaldybei. "Lietuva turi tik vieną uostą. Ar mes galime lygintis su Suomija, Vokietija, Belgija, Didžiąja Britanija, kurios turi dešimtis uostų? Mes turime truputį plačiau mąstyti.

Aš ne mažesnis miesto patriotas nei S. Budinas, bet tai, kad Uosto direkcija moka valstybei dividendus, o nebeinvestuoja į uostą tos sumos, manau, yra žingsnis atgal, - teigė V. Greičiūnas.

Jis nepritaria tam, kad dalis Uosto direkcijos akcijų būtų perduotos Savivaldybei. Pasak jo, tai nenušauto briedžio dalijimasis. „Nesakau, kad nereikia miestui duoti pinigų. Reikia, ir tai yra daroma. Negi manoma, kad jeigu Savivaldybė turės akcijų, įvyks stebuklas? O valstybei, turinčiai vieną uostą, jį suskaidyti nenaudinga.

Jeigu po kažkiek laiko dar bus išperkamos direkcijos akcijos, bus visiškas šnipštalas, - mano jis. - Ne nuo akcijų turėjimo priklauso krovinių srauto augimas, o nuo investicijų į infrastruktūrą ir suprastruktūrą. Ar Savivaldybė pasirūpins, kad Klaipėdos uoste atsirastų krovinių? Akcijų turėti siekiama tik norint dalyvauti pinigų dalybose.“

Naujo Uosto direkcijos administracinio pastato statybai V. Greičiūnas taip pat nepritaria. Pasak jo, tarsi direkcija jau nebeturėtų kur dėti pinigų. Išleis 20-30 milijonų eurų ir padarys stebuklą Klaipėdoje? Jo manymu, dabar tikrai tam ne laikas.

Nėra valymo įrenginių

Lapkričio antroje pusėje teisėsauga pareiškė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos tvarkant skystas atliekas Klaipėdos uoste. Įtariami 6 asmenys, atlikta 14 kratų. Įtariama, kad būdavo papirkinėjami gamtosaugininkai, laboratorijos atstovai, jog būtų parašoma, kad atliekos mažiau taršios nei yra iš tikrųjų.

Uosto direkcija įvardijo, kad yra sudariusi sutartį dėl atliekų surinkimo su bendrove „Parsekas“. Direkcija informavo, kad yra numačiusi atliekų surinkimo laivo pirkimą, kuris atsiras po kelerių metų.

Benediktas Petrauskas Klaipėdos uoste išdirbo 22 metus, ėjo įvairias pareigas. Vienu metu jis vadovavo UAB „Transfosa“, kurios jau seniai nebėra ir vietoje kurios atsirado Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT). Jo teigimu, šioje įmonėje buvo specializuoti valymo įrenginiai, skirti lijaliniams vandenims, surinktiems iš laivų, valyti.

Jie buvo pastatyti apie 1960-1970 metus. Ta valymo stotis egzistavo iki pat 2013 metų uoste, o paskui pradėjus statyti CKT buvo nugriauta. Prieš panaikinant tuos valymo įrenginius B. Petrauskas siūlė Uosto direkcijai statyti kitus, tačiau siūlymas nebuvo priimtas.

Reikalingas mažutis naftos fabrikėlis

Taigi, anais laikais lijaliniai vandenys būdavo surenkami iš visų uoste stovinčių laivų ir pumpuojami į tą stotį. Ten jie buvo valomi keliais metodais: gravitaciniu, su separatoriais ir kt. „Tie vandenys būdavo išvalomi, vanduo būdavo vamzdžiu priduodamas bendrovei “Klaipėdos vanduo", o išvalyti produktai surenkami ir parduodami rinkoje, nes buvo naudojami kaip krosnių kuras.

Procesas buvo labai skaidrus ir visiems žinomas. Visą mūsų veiklą pagal išduotus vadinamuosius Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus kontroliuodavo Aplinkos apsaugos departamentas ir pas mus jo atstovai lankydavosi per mėnesį du tris kartus. Laivo žurnale buvo fiksuojama, kiek iš kurio laivo paimta lijalinių vandenų, jų kiekis sumuojamas ir visas jis patekdavo į valymo rezervuarus", - pasakojo B. Petrauskas.

Pasak jo, kai valymo įrenginių nebeliko, lijaliniai vandenys ir toliau uoste surenkami laivais, bet koks jų tolesnis kelias, jam nežinoma.

B. Petrausko teigimu, lijalinių vandenų valymo procesas yra sudėtingas ir energiniu atžvilgiu labai imlus procesas. „Lijalinius vandenis reikia kaitinti, kad produktai išsisluoksniuotų ir nusistovėtų. Dar papildomai reikia naudoti energiją produktą separuojant, iš jo visiškai išskiriant vandenį.

Lijalinių vandenų valymas nėra paprastas dalykas, tam reikalingas mini naftos fabrikėlis“, - sako jis.

Jo manymu, Klaipėdos uoste reikėtų pastatyti naujus šiuolaikinius lijalinių vandenų valymo įrenginius. Beje, šį klausimą B. Petrauskas iškėlė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje, kai buvo kalbama apie rengiamą žaliąją Klaipėdos uosto koncepciją. Jis siūlė jos rengėjams pasvarstyti naujų valymo įrenginių statybos klausimą Klaipėdos uoste.

Įvyko tam tikras proveržis

Kalbamės su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generaliniu direktoriumi Rimantu Juška.

Kaip vertinate susidariusią situaciją uoste dėl baltarusiškų trąšų?

Baltarusiškų trąšų klausimu „Klaipėdos Smeltės“ pasirinkimas, suderintas su kompanijos akcininkais, aiškus: amerikietiškų sankcijų paisome be išlygų. Kitų kompanijų ar institucijų pasirinkimų vertinti nenorėtume.

Kokie 2021-ieji buvo „Klaipėdos Smeltei“, palyginti su 2020-aisiais ir su laikotarpiu prieš pandemiją?

2021-ieji buvo sudėtingi: teko investuoti nemažai laiko ir pastangų siekiant suvaldyti rizikas, susijusias su COVID-19 epidemija.

Kartu tai tam tikro proveržio laikotarpis: metų viduryje pavyko susitarti su klientu - laivybos kompanija MSC - dėl papildomų krovinių, vadinamųjų „tranšipmento“ konteinerių, srauto nukreipimo į Klaipėdą. Džiaugiamės realiai prisidėdami prie krovinio srauto, gabenamo per Klaipėdos uostą, auginimo.

Kokius įvykius bendrovėje ir uoste išskirtumėte kaip reikšmingiausius šiemet?

„Klaipėdos Smeltei“ - okeaninių laivų - konteinervežių susigrąžinimas. Jūrinio verslo lygmeniu - įsigalioję Europos Sąjungos bei JAV sankcijų Baltarusijai paketai. Na, o Klaipėdos uoste itin reikšmingas žingsnis - vykstantys uosto vartų rekonstrukcijos ir akvatorijos gilinimo darbai: šiuo nelengvu metu itin svarbu mažinti atsilikimą nuo Gdansko ir kitų uostų, su kuriais konkuruojame.

Didės atlyginimai darbuotojams

Kokie planai 2022-iesiems? Kokie didžiausi iššūkiai laukia kitais metais?

Tikimės nudžiuginti darbuotojus ir visą jūrinę bendruomenę tvariu augimu. Na, o iššūkiai tuo ir ypatingi, kad jų didumą ir svorį suvoki tuomet, kai įveiki. Pakalbėkime apie juos lygiai po metų.

Ar planuojami didinti ir kiek atlyginimus „Klaipėdos Smeltės“ darbuotojams?

Taip, nuo sausio 1-osios darbuotojų atlyginimai padidės apie 10 procentų.

Ar per šiuos metus darbuotojų bendrovėje padaugėjo ar sumažėjo? Kiek trūksta darbuotojų šiuo metu?

2021-aisiais darbuotojų skaičius svyravo nežymiai, darbo rankų kol kas netrūksta. Galvodami apie ateities iššūkius, esame paruošę darbuotojų paieškos ir apmokymo programas, kurias aktyvuotume atsiradus poreikiui.

Kokias kalėdines dovanas paruošėte savo darbuotojams? Ar organizuosite jiems kalėdinį vakarėlį „gyvai“?

Kalėdų stebuklą nuspalvina siurprizai, tai Kalėdų Senelio paslapčių neišduosime. „Gyvo“ kalėdinio vakarėlio neorganizuosime: nors labai pasiilgome anų laikų, turime pasaugoti vieni kitus tebesiaučiant pandemijai. Suprantama, susibėgsime visi kartu pasitelkę šiuolaikines ryšio technologijas.

Kur jūs pats sutiksite Kalėdas ir Naujuosius metus? Turite kokių nors tradicijų?

Šiemet šventas Kalėdas planuojame sutikti Druskininkuose, o Naujuosius - namuose, kur ramu ir šilta.

Ankstesnes tradicijas besibaigiančių metų šventes ir Naujuosius metus pasitikti šiltuose kraštuose dabar laikinai pakeitėme, o kaip bus ateityje, dabar sunku prognozuoti, parodys laikas ir aplinkybės.