Klaipėdos uoste ruošiamasi ir blogesniems scenarijams

Per pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste perkrauta 11,29 mln. tonų krovinių, t. y. tik 0,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nuo pernai metų krovos atsiliekama tik 24 tūkst. tonų, t. y. vieno nedidelio laivo kroviniu.

Šių metų kovo mėnesį Klaipėdos uoste krauta 3,78 mln. tonų, tai yra 16,4 proc. mažiau nei pernai kovą. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, šiemet krova vyksta gana stabiliai: vidutiniškai perkraunama po 3,8 mln. tonų krovinių per mėnesį, pernai kovą krova buvo šoktelėjusi iki 4,5 mln. tonų.

Klaipėdos uoste mažėjo skystųjų krovinių krova, bet daugėjo trąšų ir ro-ro krovinių. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, Klaipėdos uostas laimi dėl didelės krovinių diversifikacijos: vienų krovinių mažėjimą padengia kitų krovinių didėjimas. Pasak jo, kovą stebimas krovinių mažėjimas. Šiuo metu uosto krovos kompanijos stengiasi bent išlaikyti turimus krovinių kiekius. Asociacijos prezidentas nuo kokių nors prognozių, pavyzdžiui, kokia krova bus antrą ketvirtį, susilaiko. A. Latakas tikisi, kad jeigu Lietuvoje bus geras derlius, metų pabaigoje krovos rezultatai uoste pagerės.

V. Šileikos manymu, Sueco kanalo blokavimo pasekmės dar bus juntamos Klaipėdos uoste ir II, ir III ketvirtį. Šiuo metu Europos uostai yra perpildyti laivų, tad vėluojama konteinerius atplukdyti į Klaipėdą. Neatmetamas variantas, kad konteineriai, turėję pasiekti Klaipėdą, bus nukreipiami į kitus uostus.

Kitas dalykas - nuo gegužės 1 d. pradeda galioti nauji aplinkosaugos reikalavimai, kai neturės būti taršos už įmonių teritorijų. Pasak V. Šileikos, tai padidins kompanijų kaštus ir mažins konkurencingumą, nes kituose uostuose nėra tokių griežtų reikalavimų. Jis neatmetė galimybės, kad kai kurie kroviniai gali būti nebekraunami Lietuvos uoste.

Bene didžiausią nerimą kelia sankcijos, kurias JAV taikys 9 Baltarusijos įmonėms. Nors „Belkalio“ įmonė į tą sąrašą nepateko, manoma, kad tai tik laiko klausimas. Pasak A. Latako, kokie praradimai bus dėl šitos priežasties, pamatysime birželio pabaigoje ar liepą. Anot jo, verslas yra labai gyvybingas, suras kuo tai kompensuoti. Šiuo metu jau ieškoma papildomų krovinių. Neatmetama galimybė, kad Klaipėdos uoste gali atsirasti ir turkiškų, ir gruziniškų krovinių. Uosto direkcijos vadovo manymu, Lietuvos uostą gelbės tai, kad jame veiks ne vienas krovinių paskirstymo į mažesnius laivus punktas. Kai uosto kanale bus 15,5 m gylis, uoste bus palankios sąlygos tokiai veiklai.

Pasak V. Šileikos, Baltarusijos įmonės gali stabdyti krovinių gabenimą į Klaipėdos uostą, nes jie gali būti jame areštuoti. Jis viliasi, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų Klaipėdos uoste nebus. Kol kas baltarusiški kroviniai kraunami, išskyrus naftos produktus.