Klaipėdos uoste išbandomas povandeninis dronas

Bepilotį analogų neturintį drono prototipą ir „motininį“ laivą sukūrė jungtinės mokslininkų pajėgos, įgyvendinančios ES finansuojamą mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 tarptautinį projektą ENDURUNS. Bendras jo biudžetas - 7,9 mln. eurų.

Projekte ENDURUNS dalyvavo 16 partnerių iš 9 valstybių. Vienas iš partnerių - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Patirtimi dalijosi ir du atstovai iš Pietų Korėjos, kurie taip pat dirba su panašiu projektu. Baigiamajame renginyje Klaipėdoje, kuriame bandomi projekto metu sukurti įrenginiai, dalyvauja apie 30 projekto dalyvių iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Graikijos, Belgijos ir kitų šalių.

Povandeninį droną kūrė Italijos kompanija „Graal Tech Srl“, projektą koordinavo Graikijos kompanija ALTUS-LSA.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pasidžiaugė, kad direkcija turi galimybę realiai susipažinti su naujausiais moksliniais pasiekimais ir garsinti Lietuvos uosto vardą tarptautinėje arenoje.

"Klaipėdos uostas ne tik seka naujausias pasaulio uostų tendencijas, bet kai kuriais atvejais, manyčiau, yra net priekyje.

Projekto trukmė - 56 mėnesiai, užduotis - sukurti ekonominį nepilotuojamą įrenginį, skirtą jūrų tyrimams", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.

Džiugu, kad drono laivas buvo pakrikštytas būtent Klaipėdos uoste. Jo krikštamote tapo Kristina Gontier, Uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovė. Laivas pavadintas „Endurance“.

Dronas Klaipėdoje bus 10 dienų. Jis skenuos uosto dugną bei, planuojama, „prisilies“ prie II pasaulinio karo metu jūroje nuskendusio laivo liekanų. Ar tai bus padaryta, priklausys nuo oro sąlygų.

Birmingemo universiteto profesorius Mayorkinos Papaelias. Už jo – 6 metrų ilgio dronas.

Proveržis inovacijų srityje

Pasak A. Latako, pasaulyje jau naudojami povandeniniai dronai, tačiau jie gali dirbti tik labai trumpą laiką. Povandeniniai jūriniai tyrimai sudėtingi ir brangūs.

Laivas „Endurance“ ir dronas gali dirbti iki 80 parų. Dronas gali atlikti užduotis ir ant vandens, ir po vandeniu.

Dronas ir laivas gali būti varomi ne tik elektra, bet ir žymiai darbo laiką pailginančiu vandeniliu.

„Projekto tikslas - į droną įdėti vandenilio kuro celę, galinčią gaminti elektrą. Labai džiaugiuosi, kad projektas įgyvendinamas būtent šiomis dienomis, nes netolimoje ateityje Klaipėdos uostas ketina pradėti gaminti vandenilį. Smagu, kad, be kitų dalykų, mes galime dalyvauti tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su aplinkosauga ir jūros tyrimais“, - sakė A. Latakas.

„Dėl tarptautinio bendradarbiavimo, mokslininkų protų sujungimo galima pasiekti proveržio inovacijų srityje. Mūsų tikslas buvo užtikrinti ilgesnį įrenginių darbo laiką, kad vandenyno gelmėse galėtume efektyviau atlikti dugno tyrinėjimą. Tų dviejų įrenginių privalumas - galimybė veikti autonomiškai. Juos galima valdyti iš centrinės kontrolės stoties krante, kuri gali būti nutolusi porą tūkstančių kilometrų. Privalumas ir tai, kad reikiamos užduotys įvykdomos su žymiai mažesnėmis sąnaudomis, vadinasi, ir kainuoja pigiau“, - teigė projekto mokslinis vadovas Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Mayorkinos Papaelias.

LAIVAS. Bepiločio laivo, kuris gabena droną, ilgis - 9 metrai.

 Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.