Klaipėdos uostas stiprina konkurencingumą

Dabartinis uosto kanalo gylis siekia 15 metrų. Pirmiausia vidinį uostą planuojama pagilinti iki 15,5, o išorinį iki 16 metrų.

Dar didesnį gylį bus galima pasiekti tik pastačius pietinius uosto vartus, kurie ribotų vandens patekimą į Kuršių marias.

Pietinės uosto dalies rekonstrukcijos projektas jau yra rengiamas ir turės būti įgyvendintas artimiausiais metais.

Aiškus tikslas

„15,5 metro gylį turėsime jau kitą pavasarį. Mūsų konkurencingumas didėja stipriai. Jau ir šiandien didžiausi laivai gali įplaukti į Klaipėdos uostą, tačiau jie negali būti pilnai pakrauti, tai yra trūkumas, kurį reikia pašalinti. Tikslas yra 17 metrų, po šių darbų pabaigimo sieksime, kad ir toliau uosto kanalas būtų gilinamas“, - sakė A. Latakas.

Anot jo, kaimyniniai Rygos, Ventspilio uostai pagal gylio parametrus lenkia Klaipėdą ir gali priimti bei aptarnauti didesnius laivus. Todėl Klaipėdoje darbų tempai turi būti ypač spartūs, o rezultatai pasiekti artimiausiu metu.

Klaipėdos uosto išorinio kanalo gilinimo ir pakreipimo projektą tikimasi baigti dar šiais metais arba kitų metų pradžioje - maždaug keturiais mėnesiais anksčiau nei planuota, sako uosto vadovas.

Pagal liepą pasirašytą 37 mln. eurų vertės sutartį konkursą laimėjusi Belgijos įmonės „Jan de Nul“ ir „Baggerwerken Decloedt en Zoon“ išorinį laivybos kanalą gilina iki 16 metrų, o dalį vidinio kanalo šiaurinėje uosto dalyje - iki 15,5 metro.

Kitą vidinio uosto kanalo atkarpą - nuo šiaurinės dalies iki Malkų įlankos iki 15,5 metro gilina Nyderlandų bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors“, pagal spalį su ja pasirašytą sutartį darbai kainuos 45,8 mln. eurų.

TEMPAI. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad dalis uosto gilinimo projektų bus įgyvendinta anksčiau nei planuota. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Didesni laivai

Pasak A. Latako, kanalo gilinimo efektą rodo ir Klaipėdos uoste kraunamų laivų statistika.

„Per paskutinius dešimt metų pasaulyje laivai padidėjo maždaug 8 procentais, Klaipėdos uoste per tuos pačius dešimt metų laivų talpa padidėjo 36 procentais. Anksčiau vidutinis laivas būdavo 7,5 tūkst. kubinių metrų, o dabar toks laivas yra 11 tūkst. Norima kuo daugiau krovinio pervežti vienu laivu“, - sakė A. Latakas.

Gilinant uostą yra padidinamas ne tik transporto grandinės efektyvumas, bet ir dar geriau užtikrinamos laivybos saugumo sąlygos uoste.

Taip pat yra mažinamas į aplinką išmetamų teršalų kiekis, skaičiuojant vienai tonai krovinio.

Įvairesni kroviniai

„Šiandien atplaukiantys laivai dėl nepakankamo uosto gylio mus pasiekia nepilnai pakrauti ar mažesnių gabaritų, nei galėtų būti. Be to, didesnis gylis mums leistų pritraukti įvairesnius krovinius gabenančius laivus: didesnių gabaritų tanklaivius, dujovežius ir visus kitus didžiuosius laivus, iš kurių surenkamos ir didesnės rinkliavos“, - sako uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.

Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių. Tai reiškia tiesioginę naudą valstybei ir kiekvienam iš mūsų.

Klaipėda tampa regioninių jūrinių konteinerių paskirstymo centru (Hub). Šiais metais pirmą kartą pasiekta rekordinė riba - Klaipėdos uoste perkrauta daugiau nei 1 milijonas TEU. Pagal konteinerių krovą Klaipėdos uostas tampa absoliučiu lyderiu Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

„Į Klaipėdos uostą gali įplaukti didžiausi pasaulyje 400 metų ilgio konteineriniai laivai, tačiau dėl nepakankamo gylio jie negali būti pilnai pakrauti“, - teigia A. Latakas.

Jis akcentuoja, kad vystant uosto infrastruktūrą yra aktyviai dirbama su laivybos kompanijomis, kurios planuoja savo plėtrą ir turi planų Klaipėdos uoste.

Gylis Klaipėdos uostui taip pat itin svarbus rengiantis vystyti pietinę uosto dalį, kurioje suplanuota suformuoti naują 100 ha ploto teritoriją. Kad ši teritorija būtų patraukli potencialiems investuotojams, gilinimas yra būtinas.

Remia ir ES

Bendra šiuo metu vykdomų uosto gilinimo projektų vertė siekia beveik 100 milijonų eurų įskaitant PVM.

Uosto gilinimo darbus didžiąja dalimi finansuoja Uosto direkcija. Tačiau 28 mln. tam skirta ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar apie 10 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos.

Europos investicijų bankas skolina uostui 65 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skirta krantinių rekonstrukcijai ir remontui bei kanalų gilinimui.

Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, kad dėl masto ekonomijos laivai kasmet didėja, todėl uostai turi kiek įmanoma greičiau prisitaikyti prie šių pokyčių ir paruošti uosto infrastruktūrą naujiems laivų parametrams.

Tik nuolat gilindamas ir valydamas laivybos kanalą Klaipėdos uostas gali priimti didžiuosius Baltijos jūra plaukiančius laivus ir juos pilnai pakrauti.