Klaipėdos ir Gdansko jūrų uostai vienijasi pagalbai energetinių išteklių srityje

Šalys priverstos ieškoti naujų tiekėjų, keisti vienus energetinius šaltinius kitais, stabilizuoti tiekimo sutrikimus ir kainas, kurios gula ant gyventojų pečių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytame abiejų uostų vadovų ketinimų protokole įsipareigojo imtis teisėtai leidžiamų priemonių, kad Lenkijos energetinių žaliavų importuotojai galėtų naudotis Klaipėdos uosto laisvais energetinių žaliavų krovos pajėgumais.

„Šiuo, ypač visiems sunkiu metu turime susivienyti ir kuo tik galime padėti vieni kitiems. Lenkijos jūrų uostai nepajėgūs priimti viso šaliai šiuo metu reikalingo energetinių žaliavų kiekio, tad tiek Klaipėdos uosto, tiek kitų Baltijos jūros uostų pagalba jiems šiuo metu ypač reikalinga“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos uosto leidimas Lenkijai naudotis laisva energetinių žaliavų krovos infrastruktūra, esančia Klaipėdos uoste, visų pirma apima dalijimąsi informacija apie esamą Klaipėdos uosto energetinių žaliavų krovą ir saugojimą, terminalų, kurie užsiima energetinių žaliavų krova, duomenimis, palaikyti ryšį su Lenkijos energetinių žaliavų importuotojais.

Šis abiejų uostų vadovų pasirašytas ketinimų protokolas nesukuria jokių įsipareigojimų nei vienai šaliai, jis negali pažeisti šalyse galiojančių teisės aktų.

Gdansko uostas yra vienas didžiausių uostų Baltijos jūros regione, padalytas į dvi dalis – vidinį ir išorinį uostus. Jame kraunami skysti ir birūs kroviniai, veikia konteinerių, keltų terminalai.

Gdansko uostas gali priimti 400 metrų ilgio laivus su 15 metrų grimzle, nes išoriniame uoste užtikrinamas 17 metrų gylis.