Klaipėda nuvertino, Lietuva įvertino

(1)

Praėjusį penktadienį VšĮ Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro direktorius Bartas Markevičius pristatė projektą „Lietuvos kultūros paveldo registro saugomi laivai“. Įdomu tai, kad jį pernai įvertino ir finansavo Lietuvos kultūros taryba, o Klaipėdos miesto savivaldybės ekspertai atmetė kaip menkavertį.

B. Markevičius - vilnietis. Prieš maždaug 10 metų jis įsivaizdavo, kad kur jau kur, o Klaipėdoje, vieninteliame Lietuvos uostamiestyje, istoriniais laivais yra rūpinamasi. Vėliau įsitikino, kad jie čia apleisti ir neprižiūrimi. Netgi išnykęs domėjimasis jais.

Norą rūpintis istoriniais laivais simbolizuoja tai, kad šiame jūriniame mieste yra istorinių laivų krantinė, priskirta Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, tik ji labai jau ilgai stovėjo be istorinių laivų.

Projektui „Lietuvos kultūros paveldo registro saugomi laivai“ Lietuvos kultūros taryba skyrė antrą vietą, jis surinko 80 balų, ekspertai jį įvertino kaip labai gerą projektą. Pasak B. Markevičiaus, tai buvo stebuklas, nes į šią tarybą nedėjo jokių vilčių, kadangi reikia konkuruoti su šalies universitetais, muziejais ir kt. Tas pats projektas buvo pristatytas ir Klaipėdos savivaldybei, kurios paramos labiausiai tikėtasi. Deja, savame mieste jis buvo įvertintas kaip niekam tikęs.

Klaipėdoje liko tik du

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras turi perėmęs 10 istorinių laivų, kai kuriuos jų laivais sunku pavadinti, tai greičiau jų liekanos. Deja, tik du iš jų yra likę Klaipėdoje - „Tūro“ ir „Harold“, o kiti yra išvežti į Švėkšną, nes ten kur kas geresnės sąlygos jiems laikyti, turint omenyje ir mokesčius už jų stovėjimą.

Žinoma, susidurta su iššūkiais. Pasirodė, kad naujoje vietoje gruntas yra per skystas, teko iš kemsyno traukti sunkvežimį su laivu.

Pradėjus įgyvendinti minėtą projektą buvo atlikta labai daug tyrimų, konsultacijų, kaip reikia išsaugoti tuos laivus. Jau nekalbant apie tai, kad iš kai kurių jų reikėjo paprasčiausiai iškuopti šiukšles. Tvarkant laivus šauniai talkino Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro moksleiviai.

Iš pradžių manyta, kad laivus reikėtų apdengti tentu, ir viskas. Tačiau tai būtų buvęs trumpalaikis sprendimas ir be reikalo išmesti pinigai. Jiems reikalinga patikima apsauga nuo blogų oro sąlygų. Švėkšnoje buvo pastatyta pavėsinė, kurioje patalpinti 6 laivai. Beje, vienas laivas buvo skaitmenizuotas.

„Projektas yra baigtas. Visi jame numatyti laivai gavo apsaugą nuo atmosferos poveikio“, - sako B. Markevičius. Nepaisant to, kad laivai, vaizdžiai tariant, yra užkonservuoti, tačiau darbo prie jų dar daug. Prisidėti raginama ir visuomenė. Ieškoma technologijų, kaip juos išsaugoti nuo tolesnio irimo.

„PIONIERIUS“ buvo pastatytas 1938 metais.

„PIONIERIUS“ buvo pastatytas 1938 metais.

10 istoriją liudijančių laivų

Kiekvieno iš tų 10 laivų istorijos įdomios.

„Tūro“ pastatytas 1922 metais netoli Helsinkio (Suomija) esančioje saloje. Šiuo metu jis stovi Klaipėdos piliavietėje. Jam šiemet sukako 100 metų. Jis yra labai smarkiai pažeistas, nes buvo stumdomas traktoriumi iš vienos vietos į kitą.

„Tūro“ buvo jo pirmas pavadinimas. Vėliau jis buvo vadinamas ir „Gražina“, ir „Krasnaja zvezda“. Dabar atkurtas pirmas jo pavadinimas. B. Markevičius tikina, kad šio laivo istorija turi ir lietuviškų elementų, nors jį savinasi lenkai. Jų buriuotojų himnu buvo tapusi daina „Po Gražinos burėmis“.

Svarstyta, ką su juo daryti, nes jo būklė kritinė, ant jo nieko nebuvo galima montuoti. Pavėsinė nederėtų su istoriniu piliavietės vaizdu. Laivo korpusas buvo išvalytas, prie jo pastatytas informacinis stendas, kuriame aprašyta jo istorija.

 STENDAS. Prie laivo „Tūro“ piliavietėje yra stendas.

 STENDAS. Prie laivo „Tūro“ piliavietėje yra stendas.

1923 metais pastatytas vilkikas „Harold“ atrodė labai baisiai. Jame augo medžiai, gyveno benamiai.

Iš jo iškuopta krūva atliekų. Jis buvo pastatytas Klaipėdoje Pauliaus Lindenau žmonos lėšomis. Tai buvo pirmas laivas, suvirintas čia iš lakštų, o ne kniedytas kaip anksčiau. Be to, jame sumontuotas „Buckau-Wolf“ variklis. Tokie varikliai buvo montuojami povandeniniuose laivuose. Tvarkant šį laivą nemažai talkino Vilniaus statybininkų rengimo centras. Kitąmet šiam laivui sukaks 100 metų.

„Lady Sophie“ pastatytas 1911 m. Tai vienintelis laivas, apie kurį surinkta labai daug informacijos. Yra išlikę jo originalūs brėžiniai. Jis išvežtas į Švėkšną.

Laivas „Pionierius“ pastatytas 1938 m., „Gintaras“ - 1930 m. Jo būklė irgi tragiška. Jis padengtas chemine medžiaga, kad neirtų. Jis irgi buvo vadintas „Gražina“. Beje, 2021-aisiais buvo pavogtas jo kilis, kviesta policija.

Jachta „Peer Gynt“ pastatyta 1918 metais Pauliaus Lindenau laivų statykloje Klaipėdoje. Pasak B. Markevičiaus, tai beveik funkcionalus laivas. Nedaug tereikia pastangų, kad juo būtų galima plaukioti Kuršių mariose.

Laivas „Daina“ gali būti pastatytas 1898 metais. Jo povandeninė dalis buvo apkalta vario lakštais. Korpuso būklė gera. Laivas „Rūta“ pastatytas 1935 metais Brėmene (Vokietija). Po Antrojo pasaulinio karo jis atsidūrė Maskvoje. Į Lietuvą atgabentas sporto komiteto prašymu.

Laivas „Helene“ pastatytas 1905 m. Buvo pavadintas ir „Jūratės“ vardu. Jis buvo rastas po karo pašiūrėje netoli Klaipėdos dramos teatro. Tai pats mažiausias iš marinistinio centro turimų laivų.

„Salome“ pastatytas 1937 m. Tai ąžuolinis laivelis, plaukiojęs su vokiečių vėliava.

ŠVĖKŠNOJE pavėsinėje stovi 6 laivai.

ŠVĖKŠNOJE pavėsinėje stovi 6 laivai.

Redakcijos archyvo ir Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder