Kelte berniukas labiausiai norėjo pamatyti kapitoną

Kelto „Klaipėda“ kapitonas Egidijus Šiaulys išpildė berniuko Roberto norą. Priėjo prie jo, paspaudė rankutę. Reikėjo matyti tuo metu vaiko akis.

„Smagu atitrūkti nuo rutinos ir dalyvauti šventėje, parodyti laivą. Jis modernus, šiuolaikiškas, ekonomiškas, visi prietaisai išdėstyti ergonomiškai, malonu jį valdyti. Jame mažesnė vibracija nei kituose keltuose, darbo sąlygos komfortiškos. Ir anie keltai geri, bet šitas naujas“, - sakė E. Šiaulys, „Smiltynės perkėloje“ dirbantis jau 10 metų.

Siekia populiarinti profesiją

"Norime populiarinti ne laivą, o įmonę. Gauname labai daug prašymų iš norinčiųjų aplankyti keltų mašinų skyrius, vairines. Be to, stengiamės propaguoti vidaus vandenų specialisto - upeivio, laivų mechaniko ir laivavedžio - profesijas, kad jaunimas jas rinktųsi.

Daugelis klaipėdiečių, paklaustų, kas yra „Smiltynės perkėla“, atsakys - įmonė, kelianti į pliažą ar Lietuvos jūrų muziejų. Atvykėlis galbūt aiškins, kad tai įmonė, kelianti per Kuršių marias, kai važiuojama į Nidą.

Bet jeigu jūs to paklaustumėte įmonės darbuotojų, jie pasakytų, kad tai yra įmonė, jungianti du Klaipėdos miesto krantus: miesto žemyninę dalį su Kuršių nerijos pusiasaliu Smiltynėje„, - aiškino AB “Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Registraciją teko nutraukti

Keltas „Klaipėda“ buvo atplukdytas į Šiaurinį ragą ir, kol vyko ekskursijos, neplaukė. Apie renginį buvo paskelbta prieš mėnesį. Norintieji dalyvauti ekskursijose turėjo registruotis. Buvo sudarytos nedidelės grupelės po 20 žmonių, kad nesusigrūstų, galėtų lengvai apžiūrėti laivo mašinų skyrius, vairinę.

Užsiregistravo apie 100 norinčiųjų. Daugiausia šeimos su vaikais.

Registracija buvo sustabdyta, nes penktadienį Naujojoje perkėloje laukta didelio poilsiautojų su automobiliais srauto, tad keltas „Klaipėda“ turėjo grįžti ir pradėti dirbti linijoje iki 14 val.

„Norėjome, kad žmonėms būtų patogu, kad galėtų ir vairalazdę paliesti, vieną kitą jungiklį įjungti, žinoma, ne variklio, kad pasijustų jūrininkais.

Keltas stovėjo, varikliai buvo išjungti, kad mašinų skyriuje nebūtų triukšmo ir žmonės galėtų užduoti klausimus“, - pasakojo „Smiltynės perkėlos“ vadovas ir pridūrė, kad tikisi, jog šis renginys bus populiarus, kad kitais metais jis vėl bus kartojamas.

Naujausias iš 5 bendrovės turimų keltų „Klaipėda“, kuris į vandenį buvo nuleistas tik pernai liepą, žmonėms rodomas buvo todėl, kad techniniu atžvilgiu jis yra pažangiausias. Kitiems keltams - 10-14 metų.

„Mes sakome, kad senesni mūsų keltai yra gerokai kompiuterizuoti, tačiau keltas “Klaipėda„, palyginti su jais, yra kelis kartus daugiau kompiuterizuotas“, - tikino M. Čiakas.

Įdomu

„Kad ir klaipėdiečiai esame, vis tiek įdomu pasižiūrėti, kaip viskas vyksta. Norisi parodyti vaikams. Tiek tas keltas teplaukia, negali visko pamatyti būdamas keleivis“, - sakė klaipėdietė Jolanta, atvykusi su šeima - vyru ir dviem vaikais. Paklausta, ką nori pamatyti laive, jos dukra Sofija, kuriai netrukus bus 7 metai, entuziastingai atsakė, kad viską.

Jurgitos dukra Jūrė užaugo Juodkrantėje, tad ji labai dažnai keldavosi keltu. Mergaitė pasakojo, kad keltininkai kartais jai šį bei tą parodydavo laive, bet dabar jai įdomu įlįsti į jo vidų ir pamatyti, kas ir kaip.

Jos mama prisiminė, kad keltininkai duodavo mergaitei saldainių. Jurgita prisipažino, kad iki šiol sapnuoja keltą „Kintai“, kaip jis plaukia per audras. Keltininkai juokavo sakydami, kad šis senas laivas dar tebestovi bendrovės teritorijoje ir kad ji galinti jį aplankyti.

Klausinėjo daug

Pirmiausia laivo kapitonas supažindino susirinkusiuosius su pagrindinėmis taisyklėmis, kaip reikia elgtis laive. Keleivių aptarnavimo specialistės aiškino, kaip reikia saugiai lipti laiptais ir t. t. M. Čiakas supažindino su bendrovės, kuriai daugiau kaip 70 metų, istorija.

Ekskursantai buvo labai žingeidūs ir klausinėjo daug. Laivo tiltelyje jiems buvo parodyti ir užbortinių vaizdo kamerų, kurių kiti keltai neturi, vaizdai, radaras, jie supažindinti su AIS sistema, GPS, jiems paaiškinta, ką iš laivo galima matyti naktį ir t. t.

Mašinų skyriuje ekskursiją vedė Tomas Šniepis, bendrovės laivyno techninės dalies priežiūros vadovas. Jam teko aiškinti apie laivo įrenginius ir mechanizmus, kas yra kilis, kingstonas, reisas, atsakyti, kad per jį, nuplaukdamas 1,2 km, keltas sunaudoja 10 litrų degalų, ir t. t.

Beje, pasirodo, kelte galima gerti vandenį iš čiaupo.

Jame toks pat geriamasis vanduo kaip ir klaipėdiečių butuose. M. Čiakas pridūrė, kad, galimas daiktas, kelte vanduo dar geresnis nei namuose, nes laivo gėlo vandens tankas ir vamzdynas yra iš nerūdijančio plieno.

Beje, mašinų skyriuje karštis kartais siekia 44-45 laipsnius, bet laivas turi gerą ventiliatorių: įjungtas jis pats automatiškai tvarkosi visame ūkyje.

Bendrovės vadovas paaiškino, kodėl keltą „Klaipėda“ būtų sunku nuskandinti: laive yra 17 sausųjų skyrių, kurių paskirtis išlaikyti laivą vandens paviršiuje esant korpuso pažeidimui, tad jis tiesiog plūduriuotų.

Buvo atkreiptas dėmesys, kad kelte sumontuota išmetamųjų dujų valymo sistema, tad laivo jėgainės atitinka šiuo metu galiojančius aukščiausius gamtosauginius reikalavimus.