Kapitonui nebesiseka - antras reisas neįvyko

„Laivas „Gloria 2“, kurį turėjau plukdyti, - trejų metų senumo. Jame buvo amerikietiški varikliai.

Greičiausiai jie sustojo dėl to, kad prieš tai dirbusi indoneziečių įgula supylė blogą kurą į dienos cisternas ir jis nebuvo valomas per separatorių, specialią kuro valymo įrangą.

Pigi darbo jėga paskui brangiai kainuoja. Esu pasidaręs blogiukas, išbrokavau tą laivą“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo J. Liepuonius.

J. Liepuonius į Kamerūno (Centrinės Afrikos šalis) Duala uostą išvyko balandžio pabaigoje. Jame stovėjęs ginkluotos apsaugos laivas „Gloria 2“ turėjo būti pristatytas iš Kamerūno į Naująją Kaledoniją.

Tai salų grupė, esanti Pietvakarių Ramiajame vandenyne. Jam reikėjo nuplaukti 14 tūkst. jūrmylių.

Ten laivas turėjo pradėti darbą, bet taip ir liko Kamerūne, o J. Liepuonius grįžo namo į Klaipėdą gegužės pabaigoje. Jam liepta sėdėti ant lagamino ir laukti kito iškvietimo, reikės plukdyti kitą laivą.

Svarbiausia - kova su brakonieriais

Patrulinis, ginkluotos apsaugos laivas „Gloria“ kurį laiką dirbo Kamerūne. Laive buvo Indonezijos įgula, neturėjusi tinkamų dokumentų laivui plaukti per Atlanto, Indijos vandenynus ir dalį Ramiojo vandenyno.

„Todėl mane kompanija ir pasamdė, kad galėčiau kartu su įgula, kurią sudarė 11 žmonių, perimti laivą, Naujojoje Kaledonijoje „Glorią 2“ perduoti kitai įgulai, kuri turėjo būti apmokyta, kaip reikia patruliuoti, kaip kovoti su brakonieriais ir kitais blogiukais, t. y. piratais, teroristais.

Kai jau pradedi dirbti tame rajone, laive būna ginkluota apsauga, pas mane viename laive buvo 13 žmonių, buvusių jūros pėstininkų. Kartais jų būna ir daugiau, nes vietų patruliniuose laivuose užtektinai“, - pasakojo kapitonas.

Pasak J. Liepuoniaus, Naujojoje Kaledonijoje pagrindinė laivo užduotis - kova su brakonieriais. Laivo greitis - 45 mazgai, jis tame regione reikalingas tam, kad saugotų šalies žuvų išteklius.

Pasijuto svarbiu žmogumi

Kamerūne J. Liepuonius pasijuto svarbiu žmogumi. Buvo lydimas eskorto kaip koks prezidentas - iš oro uosto į viešbutį, iš jo į laivą. Eskortą sudarė šeši apsaugininkai, penki kareiviai ir vienas karininkas.

Vienas automobilis važiavo priekyje, kitas gale, o jis sėdėjo mašinoje per vidurį.

Mat toje šalyje gana dažnai grobiami baltieji žmonės. Kompanijos samdo apsaugą, idant išvengtų pagrobimų. „Tie įspūdžiai buvo įdomūs, pasijunti tarsi būtum svarbus asmuo“, - juokavo kapitonas.

Toje šalyje kapitonas pabuvo savaitę. Per tą laiką laivas buvo aprūpintas viskuo, kas būtina, ir kuru taip pat. Deklaruota, kad jis geras. Tada „Gloria 2“ išplaukė Naujosios Kaledonijos link.

„Su varikliais buvo problemų. Planavome užsukti į Namibiją, į Volvis Bėjaus uostą, jeigu reikės ką pasiremontuoti, pasitvarkyti. Pakeliui Singapūre ketinta atlikti varikliams profilaktiką pagal motoresursą“, - sakė pokalbininkas.

Nuplaukė 160 jūrmylių, ir viskas, toliau nebegalėjo keliauti. „Varikliai pradėjo vienas paskui kitą gesti. Iš pradžių mechanikai filtrus turėjo keisti kas dvi valandas, o paskui - kas valandą.

Kai jau nespėjo keisti filtrų, tada priėmėme sprendimą, kad reikia grįžti atgal į uostą. Susisiekėme su kompanija, ji tai patvirtino“, - aiškino kapitonas.

Jis stebėjosi, kad sugrįžus ir ramiai pastovėjus pusantros paros uosto reide, kai, priešingai nei jūroje, nebuvo bangų ir nesupo, paleisti varikliai veikė.

„Matyt, išplaukus į jūrą, kai supa, nuosėdos nuo tanko dugno pakyla į viršų, jas įtraukia siurbliai, ir viskas“, - mano J. Liepuonius.

Dėl kuro apkaltinti indoneziečiai

„Kai įpylėme kuro į stiklainį pasižiūrėti, kiek jis švarus, ant dugno buvo matyti purvas. Valandą padirbus filtras buvo juodas kaip anglis. Kai vėlai vakare pranešiau kompanijai apie šitą bėdą, liepė plaukti atgal į uostą.

Mus dar lydėjo ginkluotos apsaugos laivas, nes to, kas buvo mūsų laive, tos amunicijos mes negalėjome naudoti, nes ji buvo užplombuota“, - pasakojo kapitonas.

Pasak J. Liepuoniaus, šiuolaikiniai laivų varikliai nepriima prasto kuro. Jeigu anksčiau mechanikai galėdavo pagudrauti, atjungi automatiką ar dar ką nors padaryti, dabar tai nepavyksta, nes visų laivų variklių sistemos dirba per kompiuterį.

Jis blokuoja variklio valdymą, užkemša sistemą, ir viskas - variklis nebedirba.

Grįžus į Dualos uostą prasidėjo tyrimas, popierių pildymas, reikėjo įrodinėti, kas nutiko, buvo atliekamos kuro ekspertizės ir kt. Biurokratija, pasak kapitono, visame pasaulyje yra įleidusi šaknis.

„Kompanijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kuras į laivą buvo atvežtas ir supiltas visai ne toks, koks buvo deklaruojamas dokumentuose. Jis buvo nešvarus, jo sieringumas ne tas ir t. t.“, - teigė J. Liepuonius.

Taip nutikus darbo sutartis tarp kompanijų nutrūko, ir Lietuvos kapitonui teko grįžti namo.

O kompanija sprendė, ką toliau daryti su tuo laivu „Gloria 2“. Dėl blogo kuro buvo apkaltinta indoneziečių įgula, kuri pasielgė nesąžiningai jį pakeisdama.

„Indoneziečių supratimas kitoks nei mūsų. Kai priiminėjome laivą, po grindų grotelėmis buvo palikta daug tepalų, nešvaraus vandens. Aš klausiu: “Kodėl tas vanduo neišvalytas, neišpumpuotas į atskirą cisterną.„ O jie sako: “Tai mes išplauksime į jūrą ir tada išpumpuosime."

Toks supratimas gal ir buvo XX amžiuje, kad galima nešvarius vandenis pumpuoti į jūrą. Europoje jau seniai nebėra tokių dalykų, o Indonezijoje tai dar populiaru ir priimama kaip normalūs dalykai.

Laivuose visko nutinka, kai samdomi žmonės iš vadinamųjų pigių šalių. Kapitonas juose uždirba tiek, kiek pas mane laivo virėjas. Kai toks atlyginimas, požiūris į darbą yra visai kitas", - pasakojo kapitonas.

Pasitikėjimas negalimas

J. Liepuonius sako pačioje pradžioje norėjęs viską „Glorijoje 2“ patikrinti ir įvertinti, kad ateityje nebūtų problemų. Bet visi nusprendė taupyti, be to, manyta, kad reikia pasitikėti vietiniais laivų survejeriais.

"Paaiškėjo, kad Afrikoje jokio pasitikėjimo negali būti. Ten viskas perkama, viskas parduodama, baisi korupcija, požiūris į europiečius tik komercinis. Baltasis žmogus turi pinigų ir už viską gali susimokėti. Jį galima bandyti ir apgauti, užpulti, apiplėšti, pagrobti ir reikalauti išpirkos.

Ten didelis skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų. Yra ir tokių, kurie kaip ir prieš šimtą metų gyvena be elektros, vandens, kelių. Galimas daiktas, kad ten ir dar po 100 metų žmonės taip pat gyvens", - mano Lietuvos kapitonas.

Daugėja vogtų konteinerių

"Blogiukų šiuo metu pasaulyje pilna. Ypač Karibų jūroje, kur situacija pernai labai suprastėjo.

Gvinėjos įlankoje - taip pat. Prie Somalio dabar beveik ramu, bet visur kitur situacija yra smarkiai pablogėjusi. Gerokai padidėjo kontrabandos, nelegalių žmonių, gyvūnų gabenimo, žvejybos atvejų. Pasaulyje daroma daug nusikaltimų, prie jų prisideda dar ir internetiniai nusikaltimai.

Pasitaiko atvejų, kai laivai atveža konteinerius į uostą, o įgula net nenutuokia, kad jie yra pavogti. Klaipėdos uostui tai gal ir nėra taip aktualu, bet kituose uostuose ši tema jau gana aktuali.

Nusikaltėliai padirba dokumentus, organizuoja pakrovimus. Operatoriai, kurie krauna konteinerius į laivus, nežino, kad jie pavogti.

Deja, tokia negera tendencija pasaulyje dabar sparčiai plinta. Vien pernai, palyginti su užpernai, pavogta 26 proc. pasaulinio laivyno krovinių, tai daugiau nei ketvirtadalis. Situacija jau darosi prastai valdoma.

Konteineriai išvagiami, iš jų išnešama viskas, kas įmanoma, pirmiausia tai, kas brangiai kainuoja, pvz., elektronika. Tai vyksta Afrikos, Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos šalyse.

O kai kuriais atvejais pavagiami pilni konteineriai. Jeigu sužinoma, kad geras krovinys, pertvarkomi dokumentai internetinėse platybėse.

Ir tas krovinys nueina ne pas tikrą šeimininką, o pas nusikaltėlių nurodytą. Kitas laivas tą konteinerį gabena visai kita kryptimi. Jeigu Interpolas nesuseka, tai tas krovinys ir dingsta.

Tai vyksta tokiuose uostuose kaip Roterdamas ar Amsterdamas, Singapūre, kur yra labai daug krovinių. Tokių vagysčių formų laivyne labai padaugėjo.

Tą temą aš dėstau ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje studentams, per paskaitas pasakoju apie ISPS kodeksą, t. y. saugos jūroje kodeksą. Šiuo metu svarbūs yra 11 punktų", - savo įžvalgomis dalijosi kapitonas.

Šiemet įsivelia į istorijas

„Amžinai įsiveliu į tokias istorijas. Ramiai, normaliai dirbti man nesiseka. Kad jūs matytumėte, kiek popierių reikėjo užpildyti. Gerai, kad dėstau jūros teisės praktinį panaudojimą, tai man buvo šiek tiek lengviau.

Šiuo atveju viską daryti reikėjo pagal tarptautinį laivyno saugos valdymo kodeksą. Tai gera praktika, tai gali papasakoti ir studentams, ir laivavedžiams kvalifikacijos kėlimo kursuose. Geriausia tikras pavyzdys. Vien teorijos nepakanka“, - mano J. Liepuonius.

Panašus jo reisas buvo šiemet ir Malaizijoje. Tik tada teko išbrokuoti laivą, nes jo korpusas buvo įtrūkęs. „Tada iš Singapūro buvo atvykęs survejeris. Aš įlindau į laivo forpiką, t. y. į tokį tanką priekyje, žiūriu, matyti, kad šviečia laivo saulė.

Dokumentuose buvo parodyta, kad viskas gerai. Manimi nepatikėjo, esą aš nesusigaudau. Iškvietė kitą survejerį, laivo vėliavos atstovą, tas dar daugiau pastabų prirašė. Matyt, šiemet man tokie metai“, - sako kapitonas.