Jūrų muziejaus laivynas pasakoja įdomias istorijas

„Turime ir „gyvų“, ir „negyvų“ laivų, pasakojančių Lietuvos laivybos istoriją. Ant kranto iškeltų laivų situacija blogesnė nei esančių vandenyje, nes greičiau dyla jų korpusai ir po kelerių metų jie praranda savo ekspozicinę išvaizdą.

Juos reikia prižiūrėti, atnaujinti - darbo nemažai“, - sako R. Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius.

„Dubingiai“

Smiltynėje einant delfinariumo link yra įrengta senųjų žvejybos laivų aikštelė. Lietuvos jūrų muziejus atidarytas 1979 metais, o dalis laivų ant kranto čia buvo iškelti prieš metus ir stovėjo toje aikštelėje.

Jais norėta reprezentuoti Tarybų Lietuvos žvejybos pajėgumus.

Klaipėdoje sovietmečiu buvo žvejybos laivyno bazė, kurią sudarė keli šimtai laivų. Jie plaukiojo į ekspedicijas, į žvejybos reisus Atlanto vandenyne, Šiaurės jūroje ir kt. Klaipėdos uosto žvejybos laivynas pasižymėjo visoje Sovietų Sąjungoje.

Į tą aikštelę muziejus nemažai investavo. Šiuo metu joje jau yra 6 tipų laivai. Plaukiant uosto akvatorija, einant į delfinariumą gerai matomi didesni žvejybos traleriai.

Vienas jų yra 39 metrų ilgio vidutinis žvejybos traleris (VŽT) „Dubingiai“. Šiame laive veikia ekspozicija, pažindinanti su Tarybų Lietuvos žvejybos istorija ir Sovietų Sąjungos žvejybos pramone.

Šis laivas ypatingas tuo, kad iki tol, kol muziejus neįsigijo per 40 m ilgio karo laivo „Sūduvis“, jis buvo pats didžiausias laivas. „Dubingiai“ pastatytas 1961 metais Klaipėdoje laivų statykloje.

Tokio tipo laivai buvo statomi keliuose Sovietų Sąjungos uostuose. Klaipėdoje jų buvo pastatyta 81.

Šio tipo laivai turėjo jau ne tik žvejybos įrangą, bet ir šaldytuvus, t. y. triumus refrižeratorius, kuriuose buvo galima šaldyti žuvis iki minus 2 laipsnių.

Klaipėdoje sovietmečiu, septintajame dešimtmetyje, VŽT tipo laivų buvo apie 160. Jie žvejodavo vandenynuose, o iš jų žuvis surinkdavo plaukiojančiosios bazės.

„Dubingiai“ minėtoje aikštelėje atsirado 1986 metais, buvo pastatyti šalia kitų dviejų laivų - plieninio tralboto ir medinio korpuso mažojo žvejybos tralerio (MŽT) „Kolyma“.

Plieninis tralbotas

Plieniniai tralbotai po Antrojo pasaulinio karo buvo vieni pirmųjų žvejybos laivų, kuriais Klaipėdos žvejai žvejojo Baltijos jūroje. Tokie laivai praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo statomi Rytų Vokietijoje.

Jų buvo pastatyta per 300, į Sovietų Sąjungą jų pateko 272. Dešimt jų buvo perduota Albanijai, 5 - Rytų Vokietijai, 4 - Vietnamui.

Tralboto metalinis korpusas kniedytas, tai senesnis metalo lakštų sujungimo būdas, o „Dubingių“ korpusas jau virintas. Tralbotai žvejojo ir dreifuojančiais tinklais, ir tralais, kaip ir „Dubingiai“, bet jų denio mechanizmai buvo paprastesni: gervės buvo primityvesnės, o VŽT buvo naudojamos jau elektrinės gervės, jomis buvo lengviau ištraukti didesnius tinklus.

Plieniniuose tralbotuose buvo daugiau rankų darbo. Šitų laivelių antstatas buvo nedidelis, mažytė medinė vairinė, patalpų įgulai nebuvo.

Jie netiko ilgesnei žvejybai, buvo galima dirbti parą. Didžioji dalis buvusio Baltijos žvejų kolūkio žvejų plaukiojo tokiais laivais.

Muziejaus turimas plieninis tralbotas pastatytas 1954 metais Fiurstenbergerio prie Oderio laivų statykloje, šiemet jam sukanka 70 metų.

„Kolyma“

Trečiajm aikštelėje stovinčiam mažajam žvejybos traleriui „Kolyma“ šiemet sukanka 75 metai. Jis buvo pastatytas Suomijoje.

Po Antrojo pasaulinio karo Suomija turėjo mokėti reparacijas Sovietų Sąjungai, tad statė jai laivus. Burlaivis „Meridianas“ ir laivas „Kolyma“ buvo pastatyti įgyvendinant tą planą.

Iš viso MŽT tipo laivų, skirtų Klaipėdai, Suomijos laivų statyklose buvo pastatyta apie 10. Iš viso nuo 1949 iki 1952 metų buvo pastatyta beveik 70 tokių laivų.

Laivo „Kolyma“ pavadinimas turi sąsajų su lietuvių trėmimais. Kolyma - vieta Sibire, kur buvo tremiami žmonės iš Lietuvos.

Laivo „Kolyma“ pavadinimas turi sąsajų su lietuvių trėmimais. Kolyma - vieta Sibire, kur buvo tremiami žmonės iš Lietuvos.

Šio laivo korpusas medinis, jis padarytas arba iš maumedžio, arba pušies, jo visas karkasas yra metalinis, o iš viršaus - lentos.

Tokiais laivais kaip „Kolyma“ daugiausia buvo žvejojama Baltijos jūroje. Jie kartu su plieniniais tralbotais buvo pagrindiniai šios jūros žvejybos laivai.

Tie laivai priklausė Neringos žuvininkystės ūkiui. Būtent iš jo 1978 metais muziejus perėmė „Kolymą“. Ir tais pačiais metais ji kartu su plieniniu tralbotu buvo iškelta su didžiuliu plaukiojančiuoju kranu ir abu pastatyti senųjų žvejybos laivų aikštelėje, t. y. dar prieš atidarant Lietuvos jūrų muziejų Nerijos forte.

Pasak R. Adomavičiaus, žmonės į laivą „Kolyma“ ir tralbotą pastaruoju metu nebuvo įleidžiami, nors trapai yra. Šių laivų techninė būklė šiek tiek prastesnė.

„Kolymą“ ketinama baigti restauruoti birželį, tad vėl bus galima įlipti į ją ir susipažinti su denio konstrukcija. Informacija joje bus pateikiama ekranuose.

„Visos „Kolymos“ korpuso, denio lentos vieną kartą jau buvo pakeistos, nes originalios visiškai sutrūnijo. Šiemet laivas bus atnaujintas. Visų lentų nekeisime, tik viršutinės dalies - visas denis bus pakeistas. “Dubingiuose„ denis irgi vieną kartą keistas“, - teigė R. Adomavičius.

Dorė „Kopgalis“ - replika

Senųjų žvejybos laivų aikštelėje yra nedidelė dorė „Kopgalis“. Ji reprezentuoja po Antrojo pasaulinio karo Nemuno baseine ir Kuršių mariose populiarų laivų tipą.

Su šitais laivai buvo žvejojama Kuršių mariose ir netgi jūroje. Dorės buvo statomos prie Nemuno esančioje Kriūkų gyvenvietėje.

Pats laivo tipas skurtas Suomijos žvejų dorės pavyzdžiu. Laivų statykloje prie Archangelsko nuo 1971 metų buvo statomos tokio tipo dorės.

Šie laivai netempdavo paskui save tinklų, kaip tai darydavo didesni laivai, plaukiama buvo patikrinti jau pastatytų Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje tinklų, gaudyklių.

Medinės dorės naudotos iki XX a. 8 dešimtmečio vidurio. Paskui jas keitė metaliniai botai, kurie plaukiojo Kuršių mariose. Dabar jų ten jau nebėra, gal tik Nidoje ar Juodkrantėje galima pamatyti vieną kitą botą.

Į senųjų žvejybos laivų aikštelę 1978 metais buvo iškelta originali Neringos žuvininkystės ūkio dorė kaip vidaus vandenų žvejybos laivo pavyzdys. Tačiau, deja, ji visa sutrūnijo ir sunyko.

Dorė „Kopgalis“ buvo pastatyta 2011 metais kaip originalios dorės replika.

Kelerius metus Lietuvos jūrų muziejus stengėsi ją naudoti kaip plaukiojantį eksponatą. Kurį laiką šis laivas ir plaukiojo. Buvo įdėtas senas variklis, bet su juo buvo labai daug problemų.

Pasak R. Adomavičiaus, po kelerių metų teko atsisakyti ambicijos plaukioti šiuo laivu. Nuspręsta jį iškelti ir pastatyti ten, kur buvo originali dorė.

Kad ši dorė greitai nesutrūnytų, virš jos padarytas stogelis. Dorė „Kopgalis“ senųjų žvejybos laivų aikštelės ekspozicijoje yra nuo 2018 metų.

Kurėną „Nid.1“ atidavė latviai

Seniausias laivas senųjų žvejybos laivų aikštelėje yra kurėnas „Nid.1“. Jis dešimt metų buvo plaukiojantis eksponatas. Tai autentiškas tarpukariu XX a. 4 dešimtmetyje, spėjama Nidoje, statytas kurėnas.

Šitą marių įlankoje prie Nidos nuskendusį laivą rado po karo atvykę latviai. Jie jį išsikėlė ir išsigabeno į Latviją, nes manė, kad jis yra kuršiškas paveldas.

Marių įlankoje prie Nidos nuskendusį laivą „Nid.1“ rado po karo atvykę latviai. Jie jį išsikėlė ir išsigabeno į Latviją, nes manė, kad jis yra kuršiškas paveldas.

Žinia, dalis Latvijos yra buvusioje kuršių teritorijoje. Bet jie neįvertino to, kad tai tradicinis Kuršių marių laivas, jūroje tokiais laivais nebuvo plaukiojama.

Kuri laiką šis laivas buvo eksponuojamas Latvijos etnografijos muziejaus padalinyje Ventspilyje ir buvo pristatomas kaip Latvijos laivybos paveldas.

Bet atsitiko taip, kad XX a. 9 dešimtmetyje latvių muziejininkai kreipėsi į Klaipėdos paveldosaugos specialistus, kurie tą laivą įvertino kaip vietinį Kuršių marių tradicinį laivą.

"Radau buvusio muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio susirašinėjimą su Latvijos etnografijos muziejumi. Jis įtikino latvius atiduoti tą laivą Klaipėdai. Jis buvo restauruotas ir nuo 1989 metų iki 1999 metų plaukiojo Kuršių mariose.

Jo kapitonai buvo Romas Gailius ir Romaldas Adomavičius, abu amžinatilsį. Jie bandė atkurti Kuršių marių laivybą burvaltėmis. Su tuo laivu buvo vykstama į ekspedicijas, jis dalyvaudavo Jūros šventėje.

Restauruojant apgadintas

Kai jau buvo matyti, kad laivas „Nid.1 “toliau negalės plaukioti, jis buvo iškeltas ir pastatytas senųjų žvejybos laivų aikštelėje.

Remontuoti jį buvo labai sunku, nes kai jis buvo restauruojamas 1989 metais, buvo primirštos tarpukario technologijos. Tuo laikotarpiu laivai buvo dervuojami specialiomis medžiagomis, kurios leisdavo medžiui kvėpuoti.

Pušų dervų sakai buvo natūralus impregnantas, kuriuo tarpukariu buvo impregnuojami laivai. Jie buvo padengiami juodu skysčiu ir mediena buvo ilgiau išsaugojama. Tokie kurėnai galėdavo plaukioti apie 30 metų.

O 1989 metais laivo bortas padengtas nekvėpuojančia smala, tad po truputį laivo mediena pradėjo trūnyti, leisti vandenį.

„Dabar sprendžiame, ką reikėtų daryti su šituo laivu, kaip keisti jo korpusą, kad būtų išsaugota bent dalis lentų. Smalą nugremžti būtų labai sudėtinga“, - mano R. Adomavičius.

Bus daugiau.