Jūros šventės šurmulį gyvai tapys profesionalus dailininkas
Kaip ir kada gimė šio projekto idėja?
Idėja gimė seniau. Jau dešimt metų ruošiausi Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio šventei. Retsykiais surengdavau mažas parodas. O šiais metais Šilutėje, Bajoraičio bibliotekoje, surengiau didelę šiai progai skirtą parodą.
Be to, norėjau kažką padaryti ir Jūros šventėje. Kilo mintis Jūros šventės metu gyvai nutapyti Klaipėdos senamiesčio vaizdus ant didžiulių 2x2 m drobių. Šią idėją inspiravo karas Ukrainoje. Stebėdamas, kaip Ukrainoje naikinami miestai, jaučiu nerimą. Kas žino, ar ta agresija neperlips valstybių sienų, ar nebus taip pat sugriauti ir mūsų miestai, mūsų Klaipėda.
Tapysiu dvi Jūros šventės dienas: penktadienį keturis paveikslus ir šeštadienį - keturis. Paskirsčiau laiką taip, kad vienai drobei bus skirtos 2 valandos. Tapysiu nuo ryto iki vakaro, be pertraukų, keisdamas dislokaciją, keliaudamas per 6 gatves.
Tai tikras tapybos maratonas. Beje, jums jis ne pirmas. Koks iššūkis šįsyk?
Taip, jau anksčiau buvau surengęs tapybos ir muzikos maratoną kartu su pianistu Aleksandru Palėj. Jis 9 valandas grojo, aš tapiau 5 drobes, kurių dydis taip pat buvo 2x2 m. Tai patikrintas drobės dydis. Tai šįsyk iššūkis - nutapyti dar daugiau kūrinių. O sykiu viešai parodyti tapybos procesą miniai žmonių. Pirmasis renginys vyko uždaroje „Mercedes“ autosalono patalpoje. Tada jame dalyvavo apie 200 žmonių, kurie įsigijo bilietus.
Dar dalyvavau Klaipėdos violončelių festivalyje. Tada tapiau kavinėje. Žmonės sėdi, geria, valgo, o aš tapau.
Taip pat esu tapęs Senajame turguje ant prekystalių. Žmonės perka ridikėlius, o aš tapau ridikėlius, burokus...
Prieš savaitę kaip tik tapiau gatvėje Panevėžyje. Priėjo žmogus ir sako: „Septyniasdešimt metų gyvenu Panevėžyje, pirmą kartą matau dailininką, tapantį senvagę.“
Pas mus neįprasta, kad profesionalūs dailininkai tapytų gatvėje kaip Paryžiaus Monmartre.
Ką jums duoda toks išėjimas iš savo dirbtuvės į viešas erdves? Ar kaip nors tam ruošiatės?
Apmąstau vietą ir viską, kas gali nutikti, bet kažkaip specialiai nesiruošiu. Tapydamas viešoje erdvėje jaučiuosi kaip ant scenos. Iš pradžių jaudinuosi, tačiau, kai tik pradedu tapyti - jaudulys dingsta, nuo visko atsiriboju, įninku į darbą, maišau dažus, stengiuosi suvaldyti spalvas ir išreikšti ekspresiją.
Bet praeiviai gal komentuoja, klausinėja. Kaip reaguojate?
Aš esu labai tolerantiškas.
Į vieną kitą klausimą atsakau, bet į ilgas kalbas nesileidžiu, draugiškai atsiprašau, nes turiu dirbti.
Iš tiesų, tapyti gatvėje, prie žmonių, yra didelis iššūkis, kuriam įveikti reikia stiprių nervų ir susitelkimo.
Man labai padeda muzika. Paprastai visus savo performansus rengiu skambant gyvai muzikai - violončelei, fortepijonui. Planavau ir Jūros šventėje tapyti kartu su muzika, tačiau finansai neleido to padaryti. Be to, Jūros šventėje ir taip daug triukšmo.
Bandysiu nutapyti „Meridianą“, Turgaus gatvę, Didžiąją Vandens gatvę... - istorines Klaipėdos senamiesčio vietas.
Kiekvieną objektą tapydamas S. Žaltauskas gilinasi į jo praeitį, kontekstą ir siekia jį perteikti savo kūrinyje ateities kartoms. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Rinkotės mėgstamiausias vietas ar ikoniškas Klaipėdos senamiesčio erdves?
Norisi, kad tai būtų atpažįstamos vietos. Taip pat buvo svarbus ir logistikos klausimas, nes drobes reikės persinešti, atsinešti naujas, o suskaičiuota kiekviena minutė. Tad rinkausi patogias vietas, per daug nenutolusias nuo dirbtuvių Vilniaus dailės akademijoje, nuo Biržos tilto iki piliavietės.
Kadangi tapysiu per Jūros šventę - tai svarbu ne tiek tikslus fasado atkartojimas, perspektyvos išlaikymas, bet pati šventės nuotaika, atmosfera.
O jeigu lis?
Tai lietus taip pat paliks savo ženklą, gal nubėgs kažkur dažai. Tai nesvarbu.
Jeigu po 100 metų, kai kas nors domėsis, kokia buvo Jūros šventė 2023-iaisiais, tai sužinos, kad šioje šventėje buvo ne tik laivai, mugė, muzika, oro balionai, bet ir tikras menas, kad profesionalus dailininkas tapė visą šitą šurmulį.
Manau, kad tai svarbu.
Kodėl tapysite būtent aštuonias drobes ir ar bus nors vienoje vandens: jūros, marių....
Bus visko. Jūros, vandens, vėjo, lietaus.
Aštuonios, nes aštuonetas yra begalybės skaičius, ir tikiuosi, kad šis projektas tęsis ir suteiks daug džiaugsmo... O jei rimtai, tai paskaičiavau matematiškai, kad 4 drobes nuo 9 ryto iki 19 val. įmanoma nutapyti.
O kiek dažų pasiruošėte?
Turiu porą dėžučių, dar truputį nusipirksiu. Užteks. Net turint tik dvi spalvas galima nutapyti šedevrą.
Jūsų performansas vadinasi meno potyriai su Simu Žaltausku.
Potyriai, nes pasitelkęs meną kviečiu praeivius susipažinti su Klaipėdos kultūros paveldu, istorija. Sykiu kviečiu tuos tapytojus, kurie nedrįsta tapyti viešai gatvėje, pabandyti tai padaryti drauge. Visi norintys gali atsinešti savo drobes, dažus ir tapyti kartu.
Ar pats anksčiau esate gyvai tapęs Klaipėdos senamiestį?
Mano pirmas darbas buvo 2013 m. gyvai nutapyta Klaipėdos senamiesčio panorama iš Muzikinio teatro bokšto. Jau tada žinojau, kad 1923 m. bus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos prijungimo 100-metis ir tam ruošiausi.
Esu labai daug tapęs visame krašte: Nemirsetoje, Karklėje, Klaipėdoje, Šilutėje, daugelyje mažų miestelių. Į Plikius buvau žiemą nuvažiavęs ir gyvai tapiau Plikių bažnyčią, Raguviškių senąsias kapinaites tapiau į sniegus įsibridęs. Paskutinė mano stotelė buvo Smalininkai.
Kokie jūsų atradimai tapant Mažąją Lietuvą?
Šis sumanymas labai praplėtė mano istorines žinias, akiratį. Kiekvieną objektą tapydamas gilinausi į jo praeitį, kontekstą.
Pavyzdžiui, Šereiklaukio dvaras Pagėgiuose - kažkada buvo visos Prūsijos „grietinėlės“ susirinkimo vieta, legendomis apipintas ir Šereiklaukio piliakalnis. Visa tai svarbu tapant pasirinktą motyvą. Tos istorijos sudaro giluminį paveikslo sluoksnį, o tapyba - kaip būdas perduoti tą informaciją ateities kartoms.
Kadangi esu klaipėdietis, man labai rūpi mūsų miesto istorija. Mėgstu apsilankyti muziejuose, man įdomu, kaip atrodė Klaipėda anksčiau, kaip atrodė Turgaus gatvė, Dangės upė. Upėje anksčiau buvo uostas, stovėjo didžiuliai laivai. Dabar tokie net neįplauktų, nes upė yra labai susiaurinta.
Aš tapau ir portretus, ir abstrakcijas, tačiau Klaipėdos ir kitų Mažosios Lietuvos miestų peizažai - tai mano grąža, duoklė gimtajam miestui ir kraštui.
Jeigu esi poetas - privalai apdainuoti savo miestą.
Jeigu gyveni ir nematai, kas yra gatvėse, kuriomis kiekvieną dieną vaikštai - tai, vadinasi, nemyli to miesto.
Aš, kaip kuriantis grožį žmogus, noriu parodyti Klaipėdos grožį savo kūryboje.
Koks bus tolesnis Jūros šventės metu nutapytų drobių likimas. Planuojate jas kažkur eksponuoti?
Sekmadienį bus parodos atidarymas ir visos aštuonios drobės bus išeksponuotos Šv. Jono bažnyčios teritorijoje.
Vėliau jos papildys Mažosios Lietuvos kolekciją, kurią jau pristačiau Šilutėje. Ten surengtoje parodoje pristačiau 30 kūrinių, prisidės dar 8.
Antra tiek kūrinių - privačiose kolekcijose. Jeigu iš jų pasiskolinčiau savo darbus - tai būtų apie 60.
Kur bus kitos parodos, dar nežinau. Juk dabar reikia rašyti tam projektus...
Norėtųsi išvežti šią kolekciją į plačiąją Lietuvą, į Kauną, Vilnių. Priminti, kad ne tik Vilnius švenčia 700-ąjį gimtadienį, bet ir Klaipėda netrukus švęs jau 771-ąjį gimtadienį, o sykiu reprezentuoti Jūros šventę ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, 100-metį.
Žmonėms patinka jūsų tapyti Klaipėdos, Mažosios Lietuvos peizažai. Kas dažniausiai perka jūsų kūrinius?
Daugiausiai senieji klaipėdiečiai, gyvenantys Vokietijoje. Jų kultūros suvokimo lygis - kiek kitoks. Pas mus tas taip pat ateina, bet vėluoja.
Visi norintieji gali atsinešti savo drobes, dažus ir tapyti kartu.Jeigu esi poetas, privalai apdainuoti savo miestą.
Meno potyriai su Simu Žaltausku Jūros šventėje Liepos 21 d., penktadienį 12-13 val. Teatro aikštėje 15-16 val. Didžiojoje Vandens g. 18-19 val. Aukštojoje g. 20-21 val. Kurpių g. Liepos 22 d., šeštadienį 9-10 val. Teatro aikštėje 12-13 val. Didžiojoje Vandens g. 15-16 val. Aukštojoje g. 18-19 val. Kurpių g. Liepos 23 d., sekmadienį 13 val. Parodos atidarymas po atviru dangumi buvusioje Šv. Jono bažnyčios erdvėje (Pylimo g.).
Rašyti komentarą