Jūriniai simboliai nesulaukia renesanso

Šia proga uostamiestyje po truputį kyla diskusijų banga dėl pamirštų ar neišnaudotų, kadaise tikrais jūrinės valstybės simboliais tapusių objektų aktualizavimo. Vienas jų - ikoninis šiaurinio molo Baltasis švyturys, įžiebtas 1884 m. Brandinama idėja kitąmet jį įprasminti, nes dabar apie šį objektą mieste nėra nė menkiausios žymos.

Jau yra kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) siūlant suteikti teisinę apsaugą šiaurinio molo galui, kuriame išliko autentiškos XIX a. pab. bangolaužio konstrukcijos su paties Baltojo švyturio vieta.

„Kalbant apie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istoriją, simbolius, ją įprasminančius ženklus, turime pripažinti, kad tikrai gerokai daugiau kalbame, negu kažką konkretaus, prasmingo darome, priimdami išliekamąją vertę turinčius sprendimus“, - pripažino situaciją „Vakarų ekspresui“ komentuodamas uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Autento apsauga

Pirmojoje Melnragėje, šiaurinio molo gale, 1884 m. gruodžio 16 d. įžiebtas Baltasis švyturys iki 1945 m. sausio, kai buvo susprogdintas besitraukiančių vokiečių karių, savo turistiniu patrauklumu prilygo kone Paryžiaus Eifelio bokštui. Tai buvo Klaipėdos (Mėmelio) vizitinė kortelė: masiškai tiražuoti atvirukai, švyturio vaizdinys naudotas laikraščių, žurnalų viršeliuose, paveiksluose. Nusifotografuoti prie jo buvo tarsi garbės reikalas, todėl iki mūsų dienų išliko daugybė nuotraukų su prie švyturio ant molo įsiamžinusiais įvairių tautybių žmonėmis.

Po to, kai 1923 m. vasario 16-ąją Lietuvos Respublika teisiškai tapo Klaipėdos šeimininke, iki tol tik kuklų Šventosios uostelį turėjusiai valstybei atsivėrė vartai į pasaulį. Tuometė Vyriausybė dėjo milžiniškas pastangas (tiek finansine investuodama į uosto infrastruktūrą, tiek propagandine prasmėmis) pakeisti įsitvirtinusį Lietuvos - agrarinės valstybės į Lietuvos - jūrinės šalies įvaizdį.

Šios idėjinės linijos flagmanu tapo būtent Baltasis švyturys: su jo atvaizdu 1937 m. sukurta 10 centų moneta, išleista serija pašto ženklų ir kt. Taip šis navigacinis objektas virto jau ir valstybiniu simboliu (jis pavaizduotas ir ant 1997 m. laidos 200 litų kupiūros).

Šlovinga švyturio-simbolio odisėja nutrūko. Daugybę metų net manyta, kad neišliko ir autentiška jo vieta, tačiau neseniai paaiškėjo, kad ji - nesunaikinta. Dar daugiau - iki mūsų dienų bangos laižo ir XIX a. pab. molo pabaigą: yra tašytų akmenų sienelės, pakopa ir kt. elementai.

Juos identifikavęs šių eilučių autorius šį mėnesį raštu kreipėsi į KPD dėl šiaurinio molo galo (25 m atkarpos) su autentiška Baltojo švyturio vieta įrašymo į Kultūros vertybių registrą.

„Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinės gautą pareiškėjo kreipimąsi ir priims sprendimą dėl apskaitos dokumentų, reikalingų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai spręsti dėl objektui apsaugos reikalingumo, parengimo ar objekto įrašymo į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių“, - apie prasidėsiančias procedūras „Vakarų ekspresą“ informavo KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Vyginta Abušovienė.

IDĖJA. Ant šiaurinio molo jau esama mažosios architektūros akcentų, tad siūloma čia pastatyti sumažintą Baltojo švyturio kopiją su informacine lentele. 2024-aisiais sukaks 140 metų, kai jis buvo įžiebtas. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Įžvelgia prasmę

Savo ruožtu pasidomėta, ar būtų prasmės kokia nors forma įamžinti kitais metais 140-ąjį gimtadienį galėjusio švęsti Baltojo švyturio atminimą. Idėjų gali būti įvairių: nuo sumažintos kopijos su informacine lenta ant šiaurinio molo sienelės pastatymo iki suvenyrų gamybos, atvirukų, nuotraukų parodos, konferencijos organizavimo ar „Baltojo švyturio metų 2024“ Klaipėdoje paskelbimo (jau yra buvę Vėtrungių, Senjorų, Judumo metai), kuriuos lydėtų įvairios veiklos.

Kadangi šiaurinis molas priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD), pirmiausia išgirdome šios institucijos vadovo Algio Latako nuomonę.

"Visuomenės domėjimasis uosto istorija, jūrinio paveldo išsaugojimu yra svarbus ir reikšmingas. KVJUD pagal savo galimybes bendradarbiauja puoselėjant jūrines tradicijas, o ir pati inicijuoja bei prisideda prie jūrinių renginių. Tad ir ši idėja įprasminti Baltojo švyturio 140 metų sukaktį yra svarstytina.

Kokia forma tai galėtų būti, manau, platus laukas diskusijoms ir pasiūlymams. Šiaurinis molas yra klaipėdiečių ir miesto svečių pamėgta vieta, tad jeigu čia kokia nors forma bus įprasmintas Baltasis švyturys, molas taps tik patrauklesnis„, - “Vakarų ekspresui" teigė KVJUD generalinis direktorius A. Latakas.

Jo tikinimu, istorija yra mūsų dalis ir privalome ją prisiminti ne tik patys, bet ir perduoti iš kartos į kartą.

„Kuo patraukliau, įdomiau kalbėsime, rodysime uosto istoriją, jūrinį paveldą, tuo žinia apie Lietuvą, kaip jūrų valstybę, bus stipresnė ir plačiau sklis. Tad naujos teminės kryptys, orientuotos ir į jūrinį paveldą, mūsų nuolat vykdomoms edukacinėms veikloms gali suteikti daugiau patrauklumo ir naujų požiūrio kampų“, - teigė pokalbininkas.

Dvi kadencijas uostamiesčio mero pareigas einantis ir trečiosios siekiantis V. Grubliauskas tikino, jog esame stiprūs ir brandūs tiek, kiek gerbiame, puoselėjame ir mylime savo istoriją.

„Nes būtent joje randame uolą, ant kurios galima kloti tvirtus pamatus ateities planams. Tačiau dėl jūrinių simbolių įprasminimo išties matau spragų. Vis nepamirštu taip ir nesibaigiančios epopėjos dėl Klaipėdos švyturio atvėrimo visuomenei, kuri užstrigo beveik neįveikiamose biurokratinio derinimo džiunglėse. Dabar vis daugiau dėmesio sulaukia iniciatyva dėl legendinio istorinio Baltojo švyturio prikėlimo antrajam gyvenimui. Čia - jau gerokai mažiau visokiausių derinimo procedūrų, bet tuo pat metu nepalyginti daugiau erdvės instituciniam ir asmeniniam geranoriškumui“, - sakė meras.

Jo svarstymu, pagrindiniu tikslu galėtų būti Baltojo švyturio atstatymas, ne tik jo įamžinimas simboline forma.

„Tame kelyje galėtų atsirasti ir “tarpinio finišo„ ženklų, kaip kad Baltojo švyturio metų 2024-aisiais paskelbimas Klaipėdoje, suvenyrų, atributikos su šiuo skoningu ir patraukliu objektu banga. Tikiu, kad Baltojo švyturio “reinkarnacijos„ istorija bus gerokai sėkmingesnė nei Klaipėdos švyturio atvėrimo visuomenės reikmėms epopėja, ir dar mes patys, o ne tik mūsų vaikai ar anūkai mėgausis tuo nuostabiu ir įkvepiančiu marinistinio peizažo akcentu“, - vylėsi V. Grubliauskas.

PAVELDAS. Šioje vietoje 1884-1945 m. kelią laivams į uostą rodė Baltasis švyturys. Šiaurinio molo galą siūloma apsaugoti teisiškai, kad šiam istoriniam reliktui ateityje nekiltų grėsmė būti sunaikintam. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Suvenyrai - skurdžiausi

Dažnas į svečią šalį nuvykęs keliautojas mėgsta simboliškai iš jos parsivežti kokį nors suvenyrą, reprezentuojantį tą valstybę, kraštą. Kad ir banalų raktų pakabuką su miniatiūriniu Eifelio ar Pizos bokštu.

Klaipėdos turizmo informacijos centro internetinėje parduotuvėje siūlomi suvenyrai - su miesto herbu: veido kaukė, marškinėliai, kepuraitės, sportinis maišelis, ženkliukas, silikoninė apyrankė. Yra kabutis su pėda. Ant marškinėlių - gamybiniai uosto kranai. Nieko, kas būtų laikoma Klaipėdos simboliais (Taravos Anikė, „Meridianas“, senamiesčio berniukas, dabartinis švyturys ir kt.)

Tiesa, garsiosios poeto Simono Dacho personažės Anikės skulptūrėlę galima įsigyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM), kurio vadovo dr. Jono Genio nuomone, apskritai situacija dėl jūrinių ženklų atgaivinimo Klaipėdoje yra liūdna.

„Baltojo švyturio jubiliejiniai metai galėtų būti proga surengti konferenciją apie jūrinių kultūros ženklų gaivinimą. Galėtų jėgas suvienyti KVJUD, Lietuvos jūrų muziejus, MLIM. Tikrai laikas suformuluoti jūrinės kultūros sklaidos strategiją“, - mintimis dalijosi jis.

Muziejaus vadovas sykiu paaiškino, jog ieškant nedidelių (10 cm aukščio) skulptūrėlių gamintojų susiduriama su keista situacija.

„Labai sunku rasti norinčiųjų pagaminti tokias kopijas. Na, bet Anikę turime“, - džiaugėsi jis.

Svajonės neatsisako

Keletą knygų apie švyturius parašęs, visą gyvenimą jais besidomintis farologas Aidas Jurkštas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog buvusio Lietuvos - jūrinės valstybės simbolio Baltojo švyturio pažymėjimas ant molo būtų gerai, tačiau esą to - negana.

„Žvelgiant plačiau, skeptiškai žiūriu į mažos kopijos ar informacinio stendo pastatymą. Sutikčiau, kad laikinas ženklas gali būti. Mano galva, originalaus dydžio Baltojo švyturio atstatymas būtų toliaregiškas, tikras sprendimas. Neabejoju, kad jo lankymas ir fotografavimas (o tai reiškia ir Klaipėdos uosto vardo sklaidą) taptų populiariausia mieste turistų lankoma vieta. Būtų atstatyta istorinė tiesa“, - svarstė jis.

Pokalbininkas sutiko, jog iškiltų tam tikrų idėjos realizavimo problemų, nes šiaurinis molas jau baigtas rekonstruoti.

„Tačiau neabejoju, kad jos išsprendžiamos. Pamenu, kiek ginčų ir pasipriešinimo būta dėl Valdovų rūmų atstatymo Vilniuje. Tačiau rūmai atstatyti, nors ir trūko gero istorinio pagrindimo. Ir šiandien turime kuo didžiuotis! Baltojo švyturio atstatymas turėtų būti valstybinio lygio ambicija, nes sprendimo kaina - pagrindinis jūrinės valstybės simbolis“, - teigė jis.

KVJUD generalinis direktorius A. Latakas šiuo klausimu buvo ne toks optimistiškas.

„Idėja atstatyti analogišką ir veikiantį Baltąjį švyturį, koks jis buvo, jau seniai aptarta, išdiskutuota ir šis klausimas nebesvarstomas. Visi suprantame, kad saugi laivyba yra prioritetas, ir papildomi veikiantys įrenginiai negali jos trikdyti“, - argumentus prieš švyturio atstatymą autentiškoje jo vietoje išdėstė jis.

Tikrai laikas suformuluoti jūrinės kultūros sklaidos strategiją.

MLIM direktorius dr. J. Genys