Jūrinės istorijos lobiai - ne po devyniais užraktais

„Kai Berento Piperio (Berent Piper) šimtasis burlaivis, pavadintas jo vardu, buvo nuleistas į vandenį, Klaipėda šventė tris dienas“, - pasakojo Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdomasis direktorius, elektromechanikas Viktoras Čepys. Jis gali papasakoti daug įdomių laivų istorijų.

Klaipėda šventė 3 dienas

V. Čepys papasakojo apie Vakarų Baltijos laivų statykloje esančio muziejaus eksponatus ir muziejinius eksponatus „Garant Boats & Yachts“ pramoginių laivų parduotuvėje.

Vakarų Baltijos laivų statyklos muziejus įkurtas 2002 m. vieno iš direktorių Sergejaus Boiko iniciatyva. Surinkta medžiaga ne tik apie šią statyklą, bet ir padarytas ekskursas į Klaipėdoje buvusias laivų statyklas.

XIX-XX a. Klaipėdoje laivų statyba laikėsi asmenybių dėka. Jos buvo dvi - B. Piperis ir Paulius Lindenau. Muziejuje jiems yra skirti stendai.

B. Piperis Klaipėdoje nuo 1827 iki 1872 pastatė 144 burlaivius. Tie burlaiviai buvo skirti plukdyti miško medžiagą į Angliją. Jeigu per metus padarydavai bent dvi keliones, galėjai visus metus iš to gyventi. Laivai nebuvo greitaeigiai, dėžės formos, bortuose buvo vadinamosios durys, kad būtų galima pakrauti ilgus rąstus. Anais laikais statyti burlaiviai dirbdavo po 30-40 metų.

Tuo laikmečiu Klaipėdoje buvo ir daug mažų laivų statyklų, vėjo malūnų, kurie varė lentpjūves.

MECHANIZMAI. Presą (dešinėje) būtų galima „atgaivinti“ ir spausdinti monetas, pvz., 1 lindenau, 2 lindenau. Kitas - medžio apdirbimo staklės, vadinamasis pjūklas.

Nusipirko laivų statyklą

Gimnazijos mokytojai P. Lindenau sakė, kad iš jo nieko gero nebus, išeisiąs gal tik neblogas technikas ar braižytojas. Bet jis mokėsi aukštosiose mokyklose, jose jau buvo vertinamas kitaip. 1919 m. jis subūrė grupę verslininkų Klaipėdoje ir nusipirko buvusią laivų statyklą. Jam padėjo ir žmona, kilusi iš turtingos šeimos Hamburge.

Senoji laivų statykla buvo pradėta plėsti, rekonstruota kalvė, statyti cechai, ji turėjo savo elektrinę, liejyklą. Statykla sėkmingai dirbo gaudama nedidelių užsakymų, statė buksyrus, mažus laivelius.

1922 m. Klaipėdoje buvo pastatytas krovininis garlaivis „Cattaro“, kurio korpusas buvo metalinis. Šis laivas plaukiojo 30 metų. Karo metais buvo užplaukęs ant minos, o gyvenimą baigė 1952 m., „sėdęs“ ant seklumos Pietų Afrikos upėje ir perlūžęs.

ISTORIJA. Vakarų Baltijos laivų statyklos muziejuje ne tik jos istorija, bet ir senųjų Klaipėdos laivų statyklų apžvalga.

Laivas naudotas kaip elektrinė

1926 m. prasidėjo pasaulinė krizė. Kadangi laivų užsakymų nebuvo, P. Lindenau statykloje buvo gaminami autobusai Klaipėdos municipalitetui, Lietuvos kariuomenei daromi pontonai, Lietuvos muitinei pastatyti greitaeigiai kateriai „Aitvaras“, „Žaibas“, „Partizanas“.

Pasirodo, didysis karo laivas „Antanas Smetona“ iš pradžių priklausė muitinei, jo paskirtis buvo kovoti su spirito kontrabanda. Tačiau parengti šį laivą plaukimui trukdavo 6 valandas, tad minėti kateriai labai pravertė. Maždaug tuo pačiu metu P. Lindenau siūlė Lietuvai pirkti jo pastatytą karinį lėktuvą, bet jai jo nereikėjo.

Sunkmetis praėjo, P. Lindenau laivų statykloje buvo pastatytas keltas į Smiltynę ir keli pramoginiai laivai. Tarp jų buvo ir laivas „Kuršių marios“ (lietuviškas pavadinimas), jis dar buvo „gyvas“ apie 1997-1998 metus. Pramoginių laivų projektai buvo labai vykę. Statė įvairaus tipo, net mokslinių tyrimų laivus ir įvairioms šalims.

ĮDOMUS. Iš įdomesnių eksponatų „Begos“ muziejuje yra didžiulis kaustytas akmuo su grandine, ištrauktas iš akvatorijos dugno gilinant krantines.

Gulbės giesmė

P. Lindenau gulbės giesmė buvo Vokietijos kompanijos užsakymu pastatytas laivas „Helgoland“. Jis galėjo plukdyti 2 tūkst. keleivių. Toks didžiulis keleivinis laivas Klaipėdoje niekada dar nebuvo statytas. Laivas buvo labai manevringas, jame buvo tų laikų šiuolaikiška technika: po du garo katilus, garo turbinas, generatorius. Be to, jame buvo restoranas, turėjęs labai gražų interjerą iš raudonmedžio.

Per karą šis laivas nenukentėjo, o 1944 m. atiteko anglams kaip reparacija, buvo nuplukdytas į Kukshafeno uostą ir naudotas kaip elektrinė. 1946 m. jis sudegė, tiksliau, korpusas liko ant vandens, išdegė visas vidus. Į jį britai sukrovė cheminius ginklus ir nuskandino Šiaurės jūroje.

EKSPONATAS. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos muziejuje.

Evakavo gamyklą

1944 m. P. Lindenau gavo leidimą evakuotis iš Klaipėdos. Į du dokus buvo sukrauta viskas, kas galima: geriausia įranga, nebaigtas statyti laivas, žmonės, kurie dirbo gamykloje, ir išplukdyta.

Karo metais P. Lindenau pastatė 6 minų tralerius ir 3 jų korpusus. Iki karo klestėjimo laikais jo statykloje dirbo 600 žmonių, o per karą - 900.

Vienas iš tų laivų korpusų buvo tempiamas iš Klaipėdos į Lenkiją ir nuskendo. Po karo lenkai jį iškėlė ir pastatė iš jo pirmą savo keleivinį laivą „Pana vodna“ („Jūrų panelė“). Tas laivas labai ilgai dirbo - 1990 metų pabaigoje dar stovėjo Gdanske kaip narų laivas.

PORTRETAS. Paulius Lindenau.

Pasklido gandas apie skendimą

Karui pasibaigus laivų statybos Klaipėdoje, galima sakyti, nebebuvo. Liko tik angliškos staklės, kurios buvo senos ir sunkios, todėl jų nepasiėmė. 1946 metais sovietų valdžia nusprendė statyti Lietuvos uostamiestyje laivų statyklą, kurioje būtų statomi žvejybos laivai.

Pirmos metalo konstrukcijos cechams statyti buvo atgabentos iš Austrijos pagal reparaciją. Vienas pirmųjų pradėjo veikti deguonies cechas, pastatytas iš amerikietiškos technikos. Žmonės dirbti važiavo iš visos Sovietų Sąjungos.

Iš pradžių statyti sudėtingų žvejybos tralerių dar negalėjo, neturėjo tiek specialistų, tad statė nesavaeiges baržas. Tik 1954 m. buvo pradėti statyti žvejybos traleriai ir tai buvo daroma iki pat 1961 m. Dar yra jūrininkų, kurie yra plaukioję su tais laivais.

Pirmas buvo pastatytas vidutinis žvejybos traleris „Dangė“. Tai buvo vokiško tralerio kopija. Jis buvo nuleistas į vandenį šiaip taip surinkus įgulą, nes jūrininkų tada irgi trūko, išplaukė į jūrą savaitei, į eigos bandymus. Prasidėjo štormas ir pasklido Klaipėdoje gandas, kad laivas nuskendo su visais jūrininkais. Tuometinis statyklos vadovas paprašė Antano Sniečkaus leisti susisiekti radijo ryšiu su įgula ir jos giminaičiais. Tada ir paaiškėjo, kad ne „Dangė“ nuskendo, o du vokiečių statyti laivai.

Iki 2000 m. Baltijos laivų statykla pastatė daugiau kaip 500 laivų. Per metus pastatydavo po 25 laivus. Vykęs buvo plaukiojančiųjų dokų projektas. Jų pastatyta 55. Buvo pastatyti Kaspijos jūrai ir keli „Mariana“ tipo laivai - jie žuvis siurbdavo siurbliais.

VIZIJA. Didžioji sovietmečio vizija. Ji iki galo taip ir nebuvo įgyvendinta.

Šampano butelį daužė 7 kartus

Lietuvai atgavus nepriklausomybę žvejybos laivynas joje žlugo, tad Baltijos laivų statykla gamino visokius mechanizmus, plūgus, statė jachtas. Klaipėdai buvo pastatyti pirmieji keturi keltai - „Žalgiris“, „Klaipėda“ ir kt. Irgi buvo planuojama statyti ir lėktuvą. Tada ją gelbėjo bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“, užsakiusi pastatyti du daugiafunkcius laivus - „Vytautą“ ir „Gediminą“.

Laivo „Vytautas“ istorija liūdna. Vyksta laivo krikštynos. Krikštamotė „Laivininkystės“ finansininkė Valentina Stankienė šampano butelį į laivo bortą daužė 7 kartus ir tik 8 kartą jis sudužo. Pikti liežuviai sakė, kad bus blogai. Taip ir buvo. Išdegė jo mašinų skyrius, žuvo žmogus.

Paskui „Laivininkystė“ užsakė 6 laivų korpusus, kurie buvo baigti statyti Ispanijoje.

Vėliau statyklą nupirko danų kompanija, daug investavo, pastatė smėliavimo ir dažymo cechus, kurie dirba iki šiol. Čia buvo statomi antstatai dideliems konteinervežiams. Po kurio laiko statykla buvo vėl parduota, ją 2012 metais įsigijo dabartinis savininkas Estijos koncernas „BLRT Grupp“.

Buvo statomos įvairios laivų dalys ledlaužiams, kruiziniams laivams, laivų sekcijos, įvairios paskirties laivai, specifinės baržos, skirtos lašišų fermų žuvims maitinti. Įdomus projektas buvo „Windlift“ - didžiulis plaukiojantysis kranas, kuris galėjo montuoti vėjo jėgaines. Statykla uostamiesčiui ir vėl pastatė keltą „Klaipėda“.

Pagrindiniai šio muziejaus eksponatai yra laivų modeliai. Muziejuje yra ne visi. Kai kurie jų laikomi AB Vakarų laivų gamykloje.

Ekskursijas veda V. Čepys studentams ir moksleiviams, atvykusiems interesantams iš Malmės ir kt. Būna, kad mokytojai atveda ketvirtokus ar penktokus, o ponas Viktoras sako galintis laivų istorijas pasakoti bet kam - turi patirties, nes dėsto studentams.

Eksponuojami du seni mechanizmai

UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) nuomojamoje teritorijoje kairiajame elingo krašte yra išlikę P. Lindenau senieji cechai, kuriuose dirbama ir dabar. Tarp jų ir labai įdomi kalvė. Jūrinį paveldą labai praturtintų tai, jeigu ji būtų lankoma. Problema ta, kad ji yra muitinės teritorijoje.

1938-1939 metais Klaipėdoje buvo pastatytas P. Lindenau elingas, kuris tebestovi iki šiol. Konstrukcijos buvo atvežtos iš Anglijos, iš Londono. Dabar šis techninis paveldas naudojamas ir kultūrinėms reikmėms.

„Garant Boats & Yachts“ pramoginių laivų parduotuvė yra istorinėje vietoje, kur P. Lindenau statė, remontavo ir pardavinėjo valtis. Pastatą renovavo, sutvarkė KLR ir išnuomojo „Garantui“. Čia demonstruojami du mechanizmai, likę iš P. Lindenau cechų, tų laikų nuotraukos.

Pasak V. Čepio, su nuomininku susitariama, jeigu yra norinčiųjų, ekskursijos vedamos ir čia.

NUOTRAUKA. 1875 m. savininkas norėjo parduoti laivų statyklą, kurią nuomojosi Klaipėdos laivų statytojų bendrija. Ši pasiskolino 60 tūkst. markių iš analogiškos bendrijos Hamburge ir ją nupirko. Ta proga buvo padarytas žalvarinis pano apie laivų statybą Klaipėdoje. Jis iki šiol kabo Hamburge. Čia jo nuotrauka.

Neskirtas plačiajai publikai

Nedidelį muziejų įmonės administraciniame pastate turi ir Klaipėdos jūrų kovinių kompanija „Bega“. Jis nėra skirtas plačiajai publikai, tačiau kompanijos svečiai, įvairios ekskursijos gali su juo susipažinti. Apie šį muziejų pasakojo Gediminas Gudavičius, Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas.

Kompanija „Bega“ valdo unikalius XIX a. pabaigos - XX a. pradžios istorinio kartono ir celiuliozės fabriko administracinius pastatus. Juos palaipsniui renovavo ir periodiškai atnaujina. Apie 2012 m. pastate Nemuno g. 2B buvo įrengta palėpė, joje skirta atskira patalpa, kurioje ir buvo įkurdintas muziejus.

Daug dėmesio šiame muziejuje yra skiriama kompanijos „Bega“ istorijai ir veiklai, eksponuojamos istorinės fotografijos, iliustruojančios, kaip metai iš metų kardinaliai keitėsi ir vystėsi ši įmonė bei teritorija, kurioje ji įsikūrusi. Daug eksponatų atspindi turiningą „Begos“ ir jos darbuotojų socialinį gyvenimą, įvarius pasiekimus.

Iš įdomesnių eksponatų yra didžiulis kaustytas akmuo su grandine, ištrauktas iš akvatorijos dugno gilinant krantines, taip pat iš vandens ištrauktas senas inkaras. Abu šie eksponatai negalėjo būti užnešti laiptais į palėpę, todėl buvo įkelti kranu per stogą.

O pats įspūdingiausias šio muziejaus eksponatas - tai verslo partnerio iš Brazilijos dovana: daugiau nei 3 metrų ilgio ir 1,5 metro aukščio pano, kuriame eksponuojama per 400 įvairiausių jūrinių mazgų ir virvės pynimo būdų.

Reikšmingiausias - „Meridiano“ modelis

Apie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos muziejų pasakojo Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja Ieva Jašinskienė. Jis renovuotas 2011 m. Senasis muziejus buvo kitoje vietoje, antrame aukšte, ten, kur dabar įsikūrusi administracija.

Ir šiame muziejuje reikšmingiausi yra laivų modeliai. Čia pagrindiniame stende saugomas burlaivio „Meridianas“ modelis. Jis didžiausias iš visų modelių. Vienu metu mokyklos kursantai jame atlikdavo praktiką. Yra išlikusių daug istorinių nuotraukų.

Mokyklos muziejuje galima rasti ir jūrinių vėliavų, ir uniformų, lentelių su senaisiais mokyklos pavadinimais. Čia galima sužinoti, su kokiomis primityviomis priemonėmis, palyginti su šiuolaikiniais treniruokliais, mokydavosi kursantai, pvz., anemometrai, greičio matuokliai, sekstantai, liniuotės, kuriomis braižomi jūrlapiai, laivo laikrodžiai, keli varpai, medaliai, kuriuos kursantai gaudavo dalyvaudami įvairiose sporto rungtyse, ir kt. Kitaip sakant, ko tik čia nėra, o eksponatai vis dar pildomi.

„Turime ką parodyti. Galima užsisakyti ekskursiją, kurios metu pasakojama mokyklos istorija ir užsukama į muziejų. Bet jeigu eisite I. Kanto gatve ir sugalvosite užsukti, pasakykite budėtojui, kad norite į muziejų, mes jį tikrai jums atrakinsime. Kartais net mūsų studentai mielai apsiima vesti ekskursijas. Pastaruoju metu mūsų muziejumi pradėjo domėtis filmavimo agentūros. Taigi dalis mūsų eksponatų “vaidina„ filmuose“, - sakė I. Jašinskienė.

Ievos JAŠINSKIENĖS, Gedimino GUDAVIČIAUS, Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.