Galbūt Klaipėda galėtų būti Baltijos mėlynosios ekonomikos sostinė

Atidarydamas konferenciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas priminė legendą, kad aristokratai yra mėlyno kraujo ir dėl to esą turi aukštesnį statusą.

"Lygiai taip ir ekonomika, turinti mėlynosios ekonomikos, galima sakyti, turi mėlynojo kraujo ir parodo visos šalies ekonomikos lygį. Šalys, neturinčios priėjimo prie vandens, yra nuskriaustos.

Mėlynoji ekonomika yra susijusi su jūromis, su vandenynais, su krantais. Ji apimą viską - ir laivų statybą, netgi fabrikus, esančius Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, kurie yra susiję su uostu, nes per jį atgabenamos žaliavos, išgabenamos prekės, arba fabrikus, atsiradusius todėl, kad yra uostas. Mėlynosios ekonomikos įtaka yra labai didelė", - sako A. Latakas.

Į Lietuvos uostamiestyje vykstančią mėlynosios ekonomikos konferenciją „Klaipėda Manifesto“ susirinko jūrinių sektorių profesionalai iš Baltijos jūros regiono. Ši konferencija vyksta trečią kartą - pradėta 2021-aisiais. Ją organizuoja „Klaipėda ID“, Norvegijos Karalystės ambasada, Uosto direkcija kartu su partneriais.

Šiemet joje pristatomos naujausios jūrinės ekonomikos aktualijos, technologijos ir galimybės, gilinamasi į jūrinę energetiką, nagrinėjamos jūrinės industrijos transformacijos, pakrančių turizmo potencialas ir t. t. Joje pranešimus skaito apie 30 pranešėjų. Iš atvykusių užsieniečių daugiausia yra norvegų. Tikimasi, kad į daugelį konferencijos dalyvių klausimų atsakys Europos jūrinių uostų organizacijos, vienijančios daugiau nei 100 Europos uostų, sekretorius.

"Konferencijoje kalbėjome ir apie tai, kad Klaipėda galėtų būti mėlynosios ekonomikos sostinė, nes turi didžiausią uostą tarp Baltijos valstybių. Jis išsilaikė ir dabartinėmis sąlygomis.

Klaipėdos uostas galėtų būti atsinaujinančios energijos gamybos ir sukaupimo vieta. Šiandien mūsų uostas orientuojasi į laivų statybą, į tradicinę krovą, o jo ateitis - vėjo jėgainės, uostas taps vėjo jėgainių parko dalimi. Be to, jis taps ir aplinkai draugiško kuro gamybos centru, nes planuojame gaminti vandenilį, tikru elektros paskirstymo centru, nes esame krante numatę įrengti elektros kolonėles", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.

Prie konkrečių veiksmų

Antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas ir jo MB „Inobiostar“ pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį, numatančią vystyti inovatyvų produktą, skirtą kovai su naftos teršalais. Ją pasirašė vadovai Algis Latakas, Artūras Razbadauskas, Tatjana Paulauskienė. Tai, kad ši sutartis pasirašyta per mėlynosios ekonomikos forumą, dalyvaujant didelei jos bendruomenei, suteikė procedūrai iškilmingumo.

Pasak A. Latako, technologiją, kai naudojant biologinius mikroorganizmus galima suskaidyti naftos produktų teršalus ir taip juos sunaikinti, T. Paulauskienė pradėjo kurti nuo 2020 metų, bandymai buvo atliekami laboratorijoje, o Uosto direkcija 2022 metų pabaigoje realiai išbandė Klaipėdos uosto akvatorijoje.

"Šią technologiją dar reikia tobulinti, mokslininkė toliau ją vysto. Manau, ateityje ji galbūt galėtų būti panaudojama ne tik Klaipėdos uoste. Ieškosime moksliniams tyrimams europinių pinigų. Žiūrėsime, kiek mus reikės prisidėti ir organizaciniu, ir finansiniu atžvilgiu sudarant galimybes tolesniems bandymams mūsų akvatorijoje. Tikiu, kad ateis ta diena, kai nuo mokslinių bandymų bus galima pereiti į pramoninį sektorių.

Džiaugiuosi, kad Klaipėdos mokslininkai ieško su aplinkosauga susijusių dalykų. Toks biologinis būdas, kai tam tikros bakterijos suskaido naftos produktus, yra labai saugus aplinkai", - mano A. Latakas.