Dubajuje viešintis ministras Marius Skuodis: „Klaipėdos uostas jungiasi prie Klaidbanko deklaracijos, kuriant žaliuosius laivybos koridorius“

„Lietuvoje daug dėmesio skiriame transporto sektoriaus dekarbonizacijai, skaitmenizavimui ir inovacijoms, tai –  vieni pagrindinių mūsų pirmininkavimo Tarptautiniam transporto forumui prioritetų.

Šioje srityje jungiamės prie Pasaulinės klimato veiksmų darbotvarkės iniciatyvų ir labai vertiname bendradarbiavimą su Jungtinės Karalystės kolegomis. Puikus to pavyzdys – Klaipėdos uosto prisijungimas prie Klaidbanko deklaracijos, skatinančios žaliųjų laivybos koridorių plėtrą“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Klaidbanko deklaracija – 26-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Glazge, Škotijoje, 2021 m. pristatyta tarptautinė iniciatyva, kuria siekiama iki 2025 m. sukurti bent 6 žaliuosius laivybos koridorius (nulinės emisijos laivybos maršrutus) tarp 2 arba daugiau šalių jūrų uostų.

Šią JK inicijuotą deklaraciją jau yra pasirašiusios 22 šalys. Lietuva taip pat pasirašė šią deklaraciją ir Klaipėdos uostas jungiasi prie jos įgyvendinimo.

Pasak susisiekimo ministro M. Skuodžio, brėžiant darnumo su aplinka kryptį, Klaipėdos uoste intensyviai įgyvendinami ir planuojami didelės apimties investiciniai projektai, modernizuojama uosto infrastruktūra.

Svarbiausi 2023–2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas iki 15,5 m bei parengiamieji darbai siekiant pagilinti uostą iki 17 m.

Per artimiausius ketverius metus į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatoma investuoti apie 300 mln. eurų.

Lietuva taip pat ruošiasi Baltijos jūroje iki 2028 metų pastatyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.

Be to, iki 2030 m. Klaipėdos uoste turėtų būti pradėtas gaminti žaliasis vandenilis, skirtas ne tik užpildyti į uostą atplaukiančius ir čia dirbančius laivus, bet ir Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusus, atliepti verslo bei visuomenės reikmes.

Tarptautiniam transporto forumui (ITF) šiuo metu pirmininkaujanti Lietuva kartu su ITF vadovybe ir partneriais siekia tvaraus, inovatyvaus ir aplinką tausojančio susisiekimo plėtros, taip pat remia Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą.

Pagal Europos žaliąjį susitarimą, iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES turėtų sumažėti bent 55 proc., o iki 2050 m. Europa turi pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos.