Beveik visas uostas tradiciškai dirbs per šventes

Žinia, uostas dirba visą parą visus metus. Daugelyje uosto įmonių darbas nenutrūks ir per Kalėdas, ir per Naujuosius metus. Vieni jų darbuotojai švęs, kiti budės pagal slenkantį grafiką. Bet prie to jie yra pripratę ir per daug nenusimena.

Vienas keltas budės

AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad šventiniu laikotarpiu bendrovė paprastai sustiprina savo pajėgas. Naujojoje perkėloje dirbs du keltai, o trečias budės, kad pradėtų kursuoti, jeigu pradėtų augti automobilių srautas.

Senojoje perkėloje dirbs vienas keltas. Šventiniu laikotarpiu bus daromi papildomi reisai, kurie bus derinami su Lietuvos jūrų muziejumi pagal delfinų pasirodymus.

Šiaip žiemą keleivių Senojoje perkėloje yra mažai, yra buvę reisų, kai keltas plaukia vakare ir su dviem keleiviais. Kiek kelsis žmonių į kitą pusę pasivaikščioti per šventes, labai priklausys nuo oro sąlygų, nuo to, kokios bus Kalėdos, Naujieji metai.

Direktorius dirbs per šventes

Paprastai vasarą beveik visi „Smiltynės perkėlos“ darbuotojai, o ypač laivyno žmonės, neatostogauja. Jų atostogos būna lapkritį-balandį. Kas mėnesį atostogauja po dvi keltų įgulas. Jų bendrovė turi 12. Atostogų grafikas slenkantis. Kas pernai atostogavo lapkritį, šiemet tai darys gruodį. Sudaromos sąlygos visiems darbuotojams pasinaudoti geresniu atostogų laiku.

„Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas šiemet per šventes bus darbe, nes nori būti visų įvykių sūkuryje. Jis svarsto nebent vasario pabaigoje, jeigu bus galimybė, išvykti kur nors paslidinėti.

ĮSPŪDINGI. Šiemet iš Klaipėdos uosto pradėjo plaukti du didžiuliai laivai - „Aura Seaways“ ir „Luna Seaways“.

Pelną suvalgo energetiniai resursai

"Pastarieji treji metai buvo sunkūs. Dveji buvo pandeminiai. Labai krito keleivių ir automobilių srautai, vadinasi, ir įmonės pajamos. Šiemet tarsi viskas klostėsi jau geriau, vasarą pasiekėme įsibėgėję, bet matome, kas darosi su energetiniais resursais.

Kuro kainos išaugo 80 proc., elektros energija - 200 proc. O tai yra mūsų pagrindinės sąnaudos. Tą pelną, kurį uždirbame, suvalgo energetiniai resursai, todėl net dabar sunku pasakyti, kaip mes užbaigsime tuos metus. Labai tikimės, kad kitais metais bent jau kažkiek normalizuosis kuro, elektros energijos kainos„, - “Vakarų ekspresui" sakė M. Čiakas.

Ar brangs bilietai ir kitąmet?

Šiemet pabrango keltų bilietų kainos. Taip atsitiko vien tik dėl tonažo rinkliavos atsiradimo.

Šiemet nuo kovo 1 d. Vyriausybės nutarimu „Smiltynės perkėla“ už kiekvieną perkeltą autotransporto priemonę moka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tonažo rinkliavą. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, ta rinkliava buvo įskaičiuota į bilieto kainą. Jokios kitos sąnaudos įtakos tai kainai neturėjo.

Šios kainos yra patvirtintos iki 2024 metų ir didinamos kitais metais neturėtų būti. „Kitais metais bus pateiktos visos sąnaudos Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai. Jeigu ji leis, kažkiek turėsime didinti bilietų kainas, jeigu ne, vadinasi, ne. Viskas priklauso nuo šios tarnybos sprendimų“, - teigia M. Čiakas.

Labiausiai laukta tiltelių rekonstrukcijos

Tonažo rinkliava įvesta tik šiemet, bet M. Čiakas džiaugiasi, kad užtat dabar Uosto direkcija pradėjo tvarkyti krantines, kuriomis naudojasi bendrovės keltai. 2022-aisiais baigtas Senosios perkėlos krantinės remontas Smiltynėje.

Ne taip seniai Naujojoje perkėloje pradėta tiltelių rekonstrukcija. Sustabdytas dviejų krantinių eksploatavimas. Tikimasi, kad iki kitų metų gegužę darbai jose bus baigti. O tada 2023 metų rugsėjį vyks antrasis remonto etapas kitose dviejose krantinėse, kuriose darbai bus baigti 2024 metų pavasarį. Tie darbai vykdomi tik žiemos metu, vasaros sezono metu jie negalimi.

"Dabar transporto srautas nedidelis. Mes per parą keliame apie 1000-1200 automobilių, tai mums remontas dirbti netrukdo. Vasarą srautai išauga maždaug 5 kartus. Jeigu iki vasaros nebūtų spėta suremontuoti, tada jau būtų sunku. Rangovai žino, kad iki gegužės vidurio turi viską baigti.

Ši vasara mums buvo labai sunki, nes Smiltynėje buvo suremontuota tik pusė Senosios perkėlos krantinės, o kita pusė buvo remontuojama ir vasarą. Žmonės neturėjo vietos, kur laukti kelto, ir laivui švartuotis vieta buvo labai siaura, labai sunku buvo mūsų kapitonams. 2022-aisiais pakentėjome, užtat kitais metais džiaugsimės gražia, didele krantine", - pasakojo bendrovės vadovas.

LAUKIA. AB „Smiltynės perkėla“ laukia, kad kuo greičiau prasidėtų keleivių stoties rekonstrukcijos darbai, nes yra įsikūrusi avariniame pastate.

Laukia keleivių stoties statybų

Dar vienas reikšmingas šių metų įvykis - gautas leidimas Naujojoje perkėloje rekonstruoti keleivių stotį. Dabar turės būti skelbiamas tarptautinis rangovo parinkimo konkursas, galintis užtrukti apie pusę metų, iki kitų metų gegužės-birželio. Techninis projektas jau yra parengtas. Viliamasi 2023 metų vasaros antroje pusėje pradėti Naujojoje perkėloje keleivių stoties rekonstrukcijos statybų procesą.

„To visi labai laukiame, nes mūsų dabartinis pastatas yra avarinės būklės. Jis pastatytas 1985 metais“, - sakė M. Čiakas.

Naujas ledo tirpiklio terminalas

Jūrų krovos kompanijoje „Bega“ išimtis nedirbti pagal galimybes paprastai pritaikoma Naujųjų metų nakčiai, kai tos pamainos metu darbas sustabdomas, bet tik trumpam.

Šie metai jūrų krovos kompanijai „Bega“ išskirtiniai jau vien tuo, kad ji mini savo 30-metį. Ji įkurta 1992-aisiais ir yra pirmoji privati Klaipėdos uosto krovos kompanija. Beje, joje yra tiek metų išdirbusių darbuotojų.

„Nesinori daug kalbėti apie sunkumus ir iššūkius, nors jų ir netrūko. Tai - ir daugiausia “apsivertusios" įprastinės logistinės kryptys bei krovinių srautai, ir Lietuvos pramonės įmonių - krovinių siuntėjų bei gavėjų - veiklos trikdžiai, ir energetika, ir t. t.

Vis dėlto, ieškodami pozityvių dalykų šiose situacijose, galime pajuokauti, kad šiemet kone kiekvienas kompanijos darbuotojas tapo elektros biržos ekspertu, kai yra sekama situacija elektros rinkoje kas valandą ir pagal tai yra organizuojami procesai. Šias patirtis galime pritaikyti ne tik darbe, bet ir namuose„, - sako Gediminas Gudavičius, “Begos" komunikacijos ir informacijos grupės vadovas.

Deja, kai kuriuos darbus investicijų, naujų projektų srityje kompanijai teko pristabdyti, tačiau tie, kurie buvo pradėti ankstesniais metais, visgi buvo užbaigti. Vienas tokių - naujas ledo tirpiklio terminalas, kuriame vykdoma ne tik krova, bet ir paties produkto gamyba maišant komponentus.

Kompanija šiemet didelį dėmesį ir daug pastangų skyrė Ukrainos kroviniams apdoroti. Pasak G. Gudavičiaus, pavyko sėkmingai pritaikyti dalį „Begos“ krovos pajėgumų tiek birių, tiek skystų, daugiausiai ukrainietiško aliejaus, produktų krovai.

PASIŽYMI. „Bega“ uoste pasižymi tuo, kad kai kuriuos procesus palaipsniui automatizuoja, robotizuoja.

Uždarbis turi būti konkurencingas

„Bega“ uoste pasižymi tuo, kad kai kuriuos procesus palaipsniui automatizuoja, robotizuoja. Tačiau darbuotojai dėl tokios pažangos nėra atleidinėjami. Kompanijos atstovas tikina, kad jos darbuotojų skaičius ilgą laiką yra daugmaž stabilus. Jiems yra sudaromos galimybės kelti kvalifikaciją ir dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus.

Kita vertus, matyt, kaip ir daugelis pramonės, uosto įmonių, „Bega“ kad ir dabar galėtų pasiūlyti darbo elektros, automatikos inžinieriams. Šių specialybių darbuotojų trūksta ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visoje Lietuvoje.

„Nors metai ir sudėtingi, vis dėlto dar šiemet praktiškai visų tarnybų darbuotojams atlyginimai buvo tam tikra dalimi didinami, kad darbuotojų uždarbis išliktų konkurencingas“, - teigia G. Gudavičius.

Tarp kelių girnapusių

AB „DFDS Seaways“ keltų reisų tarpušvenčiu pamažės. Kokie laivai kuriuose uostuose stovės per šventes, dar sunku pasakyti.

Bendrovei, turinčiai 10 laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava, šie metai buvo įspūdingi - iš Klaipėdos pradėjo plaukti du nauji šiemet pastatyti keltai „Aura Seaways“ ir „Luna Seaways“. Juose kabo Danijos vėliava, bet lietuviškos įgulos. Bendrovės klientams tie laivai gerokai pagerino paslaugos kokybę.

Pasak bendrovės vykdomojo direktoriaus Jono Nazarovo, ne pačiu tinkamiausiu laiku atėjo tie didieji laivai. "Karas Ukrainoje daro įtaką ir šios bendrovės veiklai. Iš pradžių viskas atrodė baisiau, paskui padėtis buvo kontroliuojama, bet nenorėčiau, kad mes priprastume prie to. Nenormalu, kad senojoje civilizuotoje Europoje vyksta dar vienas karas, - kalbėjo J. Nazarovas.

- Paprastai girnapusės būna dvi, o mes esame suspausti dabar tarp trijų ar keturių. Vienas dalykas, krovinių sumažėjo, nes Lietuva nuo vasario 24 d. tapo jau nebe tranzitine valstybe. Kuro kainos šovė į padebesius, o mes tam esame gana jautrūs. Be to, šiek tiek sutriko visa tiekimų grandinė, kai viskas smarkiai pabrango.

Įsikalbėta recesija daro įtaką ir dar darys. Metai buvo ne bet kokie. Tikrai buvo geresnių nei šie. Pagal Merfio dėsnius, visus mažareikšmius dalykus pavyko padaryti su pagyrimu, o visos rimtos problemos ir liko rimtomis problemomis. Bet dėl to nereikia nerimauti, taip buvo visada."

„Mes turime prisitaikyti“

Pasak J. Nazarovo, versle reikia puoselėti atsargų požiūrį į ateitį. Jo manymu, būtų gerai, kad situacija nepablogėtų labai smarkiai.

Vertinant visą Danijos kompanijos DFDS grupę, Baltijos jūros regionas karo Ukrainoje yra paveiktas labiausiai. O situacija Viduržemio jūroje nebloga.

„Mes turime prisitaikyti. Anksčiau turėdavome ir tris laivus vienoje linijoje, dabar turime po du. Tai mažina ir mūsų kaštus, ir pajamas“, - sakė vykdomasis direktorius ir pridūrė, kad kitais metais jis norėtų būti laimės kūdikiu, bet ne išminčiumi, tiesiog, kad jam padėtų fortūna.

J. Nazarovo teigimu, jeigu situacija dramatiškai neblogės, linijose Klaipėda-Karlshamnas(Švedija) ir Klaipėda-Kylis (Vokietija) niekas iš esmės nesikeis.

Tiek darbuotojų niekada neturėjo

„DFDS Seaways“ šiuo metu turi daugiau nei 900 darbuotojų. Istoriškai ši bendrovė nuo 2001 metų tiek jų niekada neturėjo.

Gana nemažai atlyginimai jūrininkams didėjo nuo 2022 metų sausio 1 d. Pasak vykdomojo direktoriaus, kitais metais atlyginimai bus didinami nuosaikiau.

INVESTAVO. Malkų įlankos terminalas į krovos pajėgumų didinimą investavo 5 mln. eurų. Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.

Investavo 5 mln. eurų

„MĮT komandą sudaro 40 darbuotojų. Per didžiąsias metų šventes siekiame, kad darbuotojai būtų su šeimomis ir praleistų laiką artimoje aplinkoje, todėl tos dienos yra laisvadieniai“, - teigia UAB Malkų įlankos terminalo (MĮT) direktorius Julius Kiršis.

Paklaustas, kokie buvo bendrovei besibaigiantys metai, jis atsakė: "2022-uosius apibendrinčiau kaip iššūkių nestokojančius metus. Tam įtaką darė metų pradžioje prasidėjęs karas Ukrainoje, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai veikė ir veikia makroekonominius procesus, aštrina infliacijos problemą, didina netikrumą rinkose.

Nors verslas aiškiai suvokia, kad šios problemos brendo ir anksčiau, tačiau karas tapo katalizatoriumi, kuris padėjo pagreitinti šiuos procesus. Nepaisant iššūkių gausos, mūsų bendrovė vykdė užsibrėžtą investicijų įgyvendinimo planą ir 2022-aisiais į krovos pajėgumų didinimą investavo 5 mln. eurų.

Šiemet atlikta daug darbų: rekonstruota sandėliavimo aikštelė, pastatytas naujas 3 200 kvadratinių metrų birių krovinių sandėlis, įsigytas vienas didžiausių Baltijos šalyse elektra varomas hidraulinis kranas, kurio krovos galimybės - 1 300 t / val., bei frontalinis krautuvas ir kita svarbi, terminalo veiklai užtikrinti reikalinga technika„, - “Vakarų ekspresui" sakė J. Kiršis.

Ateinančius 2023-iuosius MĮT vadovas, šiuo metu vertindamas savo įmonės veiklos galimybes ir planus, įvardija kaip konservatyvius.

Pasak jo, kitų metų veiklą gali nulemti šie veiksniai: geopolitinė padėtis Baltijos šalyse, infliacija, energijos išteklių kaina. „Tačiau nepaisant neigiamų veiksnių, į kitus metus žvelgiame su optimizmu ir tikėjimu“, - sako bendrovės direktorius.

Kam dovanoti kojines?

„Smiltynės perkėlos“ vadovo M. Čiako šeimos tradicija - kasmet naujametę naktį klausytis kariliono. "Jau daug metų Naujuosius metus sutinkame Liepų gatvėje su visais klaipėdiečiais.

Kalėdas švęsime namuose. Gal atvažiuos brolis su šeima, mama, tėčio nebeturiu, žmonos, kuri dažniausiai kepa žąsį, šeimos atstovai.

Jau daug metų materialių dovanų nedovanojame. Šiais laikais tikrai yra daiktų perteklius, visi nusiperka tai, ko kam reikia. Tai kam tas kojines dovanoti, žiūrėk, dar dydžio nepataikysi, paskui jos voliosis spintoje. Jeigu jau dovanojame, tai stengiamės, kad dovanėlė būtų suvalgoma. Tai gali būti sūris, sausainiai, dešra, skilandis ir t. t.

Mūsų šeima sūrinė. Jeigu kas nors mus dovanoja sūrį, tai geriausia dovana. Mėgstame visus, jau labai daug esame jų išragavę. Kartais, kai norime įdomesnio sūrio, atsisiunčiame iš Olandijos, kur jų būna ir su triumais, ir su grybais, ir su žolytėmis - visokių. Ir tikrai tai nėra labai brangu. Su visu siuntimu kainos panašios kaip pas mus prekybos centruose. Bet norint gauti jų Naujiems metams, reikia užsisakyti maždaug prieš mėnesį," - pasakojo M. Čiakas.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.