„Jeigu sankcijos Baltarusijai pradėtų veikti visu mastu ir dar atsirastų tam tikri pokyčiai Kinijos politikoje, nes iš jos gaunama žinučių dėl galimų priemonių stabdant krovinius į Lietuvos uostą, tai darytų įtaką ne tik Klaipėdos uostui, bet ir visai logistinei grandinei.
Nukentėtų ne tik uosto kompanijos, bet ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai", autotransporto vežėjai, ekspeditoriai, muitinės tarpininkai ir kt.
Tai darytų poveikį visam mūsų šalies verslui, išaugtų produkcijos importo ir eksporto kaštai, galų gale pabrangtų pati produkcija", - mano LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika.
Pasak jo, Klaipėdos uosto kompanijos deda daug pastangų norėdamos išlaikyti krovinius.
Tačiau ir joms šiuo laikotarpiu sunku išgyventi, nes, be visų kitų dalykų, Lietuvos uoste dar didės žemės nuomos mokesčiai, planuojama didinti geležinkelio infrastruktūros kaštus.
Asociacijos prezidento teigimu, ateityje dėl tam tikrų krovinių gali iškilti rimtų problemų.
Bendrovė Birių krovinių terminalas (BKT) krauna apie 11 mln. tonų krovinių per metus, joje dirba apie 400 darbuotojų.
„BKT viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų.
Trąšų srauto netekimas paveiktų ne tik ją, mat dalis trąšų konteineriuose keliauja ir per kitas kompanijas. Tokiu atveju turėtų mažėti ir konteinerių krovos apimtys.
Vis dėlto mes tikimės, kad nebus priimti sprendimai nutraukti šią krovą 100 proc.
Pasak V. Šileikos, pati BKT deda daug pastangų norėdama išlaikyti krovinius.
Ji kalbasi ir su kitais krovinių savininkais. Gali būti tam tikrų pokyčių Klaipėdos uosto krovinių struktūroje, paaštrėti vidinė konkurencija. Tokio srauto krovinių, kurį generuoja BKT, pakeisti per trumpą laikotarpį praktiškai neįmanoma.
Dar didesnis klausimas, ar jį apskritai įmanoma atstatyti.
Konkurencija dėl tranzitinių krovinių gana didelė, o Lietuvoje sugeneruoti tokius krovinių srautus iš principo nėra įmanoma", - sako LJKLA prezidentas.
V. Šileikos manymu, darbuotojus BKT stengsis išlaikyti įtraukdama į kokius nors kitus papildomus darbus. Kita vertus, darbuotojų trūksta Klaipėdos uosto kompanijose, tad jiems susirasti kitą darbą nebūtų sunku.
Klausiamas, ar BKT, kuri nukentėtų dėl politinių sprendimų, galėtų tikėtis valstybės kompensacijos, LJKKA prezidentas atsakė:
„Tokia praktika yra naudojama kitose Vakarų Europos šalyse. Laivų statybos, remonto įmonėms yra suteikiamos milijardinės subsidijos siekiant išlaikyti verslą ir darbo vietas, sumažinti valstybės reguliuojamų veiksmų poveikį.
Mūsų kaimynai subsidijuoja Latvijos geležinkelius.
Pernai jiems buvo skirta apie 60 mln. eurų infrastruktūrai ir tam, kad jos kaštų augimas nebūtų perkeliamas ant klientų pečių.
Rygos uoste šiemet planuota pakelti žemės nuomos kainas, bet priimtas nutarimas įšaldyti tą sprendimą keleriems metams, kol stabilizuosis situacija."
Rašyti komentarą