„Kiek aš gyvenu šiame pasaulyje, visiems įrodinėju, kad Lietuva - jūrinė valstybė, kad šiuo aspektu mes be reikalo kritikuojame savo šalį. Bet dabar žiūriu, kad tos jūrinės valstybės pas mus ne tiek jau daug ir lieka“, - sako kapitonas S. Šileris.
Jį lipti ant statinės pastūmėjo kolegos. Jiems pasirodė labai keista, kad nė vienas Seimo narys nepasveikino Lietuvos su jūrinio laivyno šimtmečiu, kuris švenčiamas šiais metais. Išskyrus Lietuvos jūros muziejaus renginius, daugiau visiška tyla.
Susisiekimo ministras dingo kažkur krūmuose, šalies premjerė kovoja nežinau su kuo. Iš tiesų pradeda pasitvirtinti mūsų nihilistų požiūris, kad Lietuva yra ne jūrinė valstybė, o tik valstybė prie jūros.
Mes lyg ir viską turime, bet pagerbti savo praeitį, nuo kurios viską pradėjome kaip kaimo jurgiai, įbridę į jūrą, ir nesugebame. Žinoma, reikia išskirti Lietuvos jūros muziejų.
Bet jo funkcija ir yra priminti politikams ar valstybės vyrams svarbią datą.
Keista, kad tie, kurie už mūsų politikos formavimą gauna atlyginimus, neišdrebina nė žodelio, jokio sveikinimo laivyno 100-mečio proga", - kalbėjo kapitonas.
Galbūt politikai sveikinimo kalbas pasiliko Jūros šventei. Kapitonas abejoja, kad kiti jūrininkai būtų pajutę valdžios rūpinimąsi laivyba. „Suprantu, kai tau skauda pirštą, o draugui galvą, tai tau tavo pirštas svarbiau nei draugo galva.
Jeigu dabar partnerystė yra svarbiau už viską kitką, tai turbūt aš esu labai atsilikęs“, - sakė kapitonas S. Šileris.
Rašyti komentarą