Amerikiečiai tirs Klaipėdos uosto plėtros kryptis

Balandį su JAV įmone pasirašyta 133 tūkst. eurų vertės uosto pietinės dalies plėtros rinkos tyrimo sutartis, jo rezultatus ji turės pateikti iki kitų metų gegužės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad pietinė uosto dalis turi būti išvystyta 2028 metais, o tai į Klaipėdą galėtų pritraukti papildomų krovinių.

„Tai yra visa sistema tų darbų: išgilinimas, molai ir pietinė dalis. 2028 metais mūsų tikslas yra išvystyti pietinę uosto dalį įrengiant 100 hektarų teritorijos, kuri taip pat yra daroma ne šiaip kad turėtume kažkokią teritoriją, bet kad toje teritorijoje atsirastų krovinys, uosto veikla, kuri taip pat turėtų uosto krovos rezultatą pakelti“, - teigė A. Latakas.

Klaipėdos uosto krovos rezultatai smunka antrus metus iš eilės: 2022 metais perkrauta 36 mln., 2021 metais - 45,6 mln. tonų krovinių, kai iki tol jų srautas augo ir 2020 metais pasiekė rekordą - beveik 48 mln. tonų.

Aiškinantis planuojamos pietinės uosto dalies potencialą studijos rengėjams keliama užduotis išsiaiškinti, kaip į Klaipėdą pritraukti didžiausias pasaulio laivybos linijas, pagal kokius kriterijus jos savo maršrutams renkasi uostus.

Pernai rugpjūtį Klaipėdos uosto plėtojimo tarybai pristatytos keturios projektinius plėtros siūlymus parengusios „Moffatt & Nichol“ alternatyvos.

Kuri uosto plėtros kryptis bus pasirinkta, priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo.

Pristatant alternatyvas uosto vadovas A. Latakas teigė, kad iš jų palankiausiai vertinamas vadinamasis 4A, pagal kurį 100 hektarų plote būtų statoma 1,3 km ilgio krantinė.

Skaičiuojama, kad naujoje uosto teritorijoje per metus būtų galima perkrauti apie 2 mln. standartizuotų konteinerių (TEU), ji generuotų papildomas 30 mln. eurų pajamas, būtų sukurta 500 naujų darbo vietų.

Anot A. Latako, ketvirtasis variantas kelia mažiausiai klausimų ir dėl poveikio aplinkai, nuo kurio gali priklausyti, kuris plėtros kelias bus pasirinktas.

A. Latako teigimu, plėtra į pietinę dalį gali kainuoti apie 0,5 mlrd. eurų, o investicijos atsipirktų per 50 metų.