Algis Latakas: „Blogais laikais reikia ruoštis geriems“

Pagrindo galvoti apie naujo administracijos pastato statybą Uosto direkcija turi. 2021-aisiais ji uždirbo 36,3 mln. eurų pelno prieš apmokestinimą, jos pajamos siekė 66,1 mln. eurų. Pernai į uosto infrastruktūros vystymą, kitus projektus ji investavo 47,5 mln. eurų. 2021-aisiais iš viso pastatyta naujų ir rekonstruota 975 m krantinių ir 1 307 m privažiuojamųjų geležinkelio kelių. Didžioji dalis investicijų finansuota Uosto direkcijos ir Europos Sąjungos lėšomis, o paskolos lėšos sudarė tik nedidelę dalį.

Naujos poilsio erdvės visuomenei

Būdami užsienyje žavimės Hamburgo, Antverpeno, Roterdamo, kitais Europos uostais, gražiais jų administracijų pastatais. Kodėl Klaipėda negalėtų turėti ko nors panašaus?

Naujo pastato projekto įgyvendinimo procesą Uosto direkcija pradėjo 2020-aisiais. "Šiuo metu laikmetis labai sudėtingas. Tačiau blogais laikais, reikia ruoštis geriems laikams. Organizavome konkursą, parengsime techninį projektą. Tam reikia nemažai laiko.

Laikas statyti naują pastatą ateis ne šiemet ir ne kitais metais. Vien projektas bus rengiamas apie metus. Vėliau, jį turėdami, spręsime, ar galime iš karto įgyvendinti, ar turime šiek tiek palaukti. Ruoštis reikia dabar, o ateitis parodys, ar realizuosime projektą, ar ne. Nebus galimybių, pinigų, visada gali sustoti. Bet aš tikiu, kad mes tą projektą realizuosime", - teigia Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Jam nesuprantama, kodėl klaipėdiečiai turėtų prieštarauti tam, kad sutvarkytoje Naujojo Sodo gatvės tąsoje atsirastų gražus pastatas, kad išsipildytų uostamiesčio gyventojų svajonė - per sutvarkytą Naujojo Sodo gatvę turėti dar vieną prieigą prie Kuršių marių, kad jie gautų galimybę pažvelgti į žiemos uostą iš kitos pusės, kad bus sukurtos naujos poilsio erdvės visuomenei, kad uostamiestyje atsiras labai graži vieta. Tuo pastatu galės grožėtis į Lietuvos uostą atplaukiančių laivų įgulos ir keleiviai. Pasak A. Latako, miesto, šalies įvaizdžio formavimas, reprezentacija yra gana svarbus dalykas.

Statys savo lėšomis

"Uosto direkcija nėra biudžeto lėšomis išlaikoma įstaiga. Ji už praėjusius metus į valstybės biudžetą sumokėjo 21,7 mln. eurų siekiančią pelno įmoką. Pastatas bus statomas už jos uždirbtus pinigus, kurie liks Klaipėdoje.

Be visų kitų dalykų, Uosto direkcijai naujo administracinio pastato reikia todėl, kad dabartinis J. Janonio gatvėje esantis pastatas buvo suprojektuotas 1980 metais. Mažieji komplekso pastatai priklauso Turto bankui, o 9 aukštų pastatas - Uosto direkcijai. Tam visam pastatų kompleksui jau daugiau kaip 40 metų. Šiandien jis ne tik nekelia estetinio pasigėrėjimo, bet prasta ir jo būklė, jam reikalingas kapitalinis remontas.

Remontui - milijonai eurų

„2020 metais atlikome šio pastato ekspertizę. Jos išvadose sakoma, kad tam tikros jo vietos turi avarinio pastato požymių, t. y. užfiksuoti įtrūkimai. Labai prasta jo ventiliacija, kai kurie šildymo vamzdžiai yra izoliuoti asbestu. Kai papučia geras vėjas, kabinetuose ant stalų plazda popieriai. Pastato erdvės labai skirtingos ir plotas išnaudojamas neefektyviai. Jis turi dešimtis trūkumų, jau nekalbant apie tai, kad yra tik D kategorijos vertinant pagal energetinį potencialą“, - aiškina Uosto direkcijos vadovas.

2020 metų kainomis vidutinė direkcijos turimo pastato rekonstrukcijos projekto kaina būtų buvusi 350 tūkst., o remonto - 4 milijonai eurų.

„Be to, net suremontavę pastatą, iš jo mes nelabai ką išspaustume, nes jo šiltinti iš išorės negalima, tik iš vidaus. Jeigu pasiektume C energetinės vertės klasę, tai būtų labai gerai. Taigi išleistume pinigus ir neturėtume gero rezultato. Todėl ir pradėta galvoti apie naujo pastato statybą“, - tikina A. Latakas.

Beje, jeigu Uosto direkcija iš šio pastato išsikraustytų dabar, turėtų jį atiduoti Turto bankui. Kai direkcija taps akcine bendrove, turės galimybę tą pastatą parduoti.

Kartu su kruizinių laivų krantine

Paklaustas, kodėl Uosto direkcijos administraciniam pastatui statyti pasirinkta vieta „Memelio mieste“, A. Latakas atsakė, jog direkcija ten turi sklypą. Uosto bendrajame plane yra numatyta vieta, kurioje galėtų atsirasti tam tikrų parametrų pastatas, didžiulė kruizinių laivų krantinė ir dviejų aukštų uždara automobilių saugojimo aikštelė. Pasak A. Latako, pastaroji turėtų būti integruota į visą kompleksą architektūriniu atžvilgiu taip, kad nebūtų galima suprasti, jog tai daugiaaukštis garažas.

Minėtas sklypas yra prie 21-23 krantinių ir remiasi į Naujojo Sodo g. ir žiemos uostą, t. y. „Memelio miesto“ arba buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Visų pirma Uosto direkcija ten planuoja įrengti kruizinių laivų krantinę. Pernai ir užpernai kruizinė laivyba buvo sustojusi dėl pandemijos.

Pasak A. Latako, situacija kada nors normalizuosis, o prieš pandemiją Klaipėda per sezoną negalėdavo priimti 10-15 kruizinių laivų, nes neturėdavo jiems vietos.

Be to, turima kruizinių laivų krantinė, Uosto direkcijos vadovo teigimu, jau yra per silpna dabartiniams laivams. Žiūrint į ateitį privaloma galvoti apie tai ir projektuoti naują krantinę. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, naujas pastatas iškiltų kartu su nauja krantine.

Pastato, kurio energetinė klasė būtų aukščiausia - A+2, plotas būtų maždaug 4 600 kv. m, dabartinio pastato plotas - beveik 5 tūkst. kv. m. Pirmame jo aukšte planuojama įrengti kavines, informacijos centrus, t. y. visuomeniniams poreikiams skirtas erdves. Kituose aukštuose įsikurtų Uosto direkcija, susikeldama visas savo tarnybas, kurios šiandien yra išsimėčiusios po visą uostą.

Žiemos uosto 16, 17, 18 krantinės, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, šiuo metu yra remontuojamos, prie jų bus švartuojami laivai. Kruizinių laivų krantinė atsiras priešingoje jo pusėje, praplėstame ten esančiame pirse. Įgyvendinant šį projektą būtų sutvarkyta ir 19, t. y. žiemos uosto krantinė, o 21, 22, 23 krantinėse atsirastų papildomas 30 tūkst. kv. m plotas kruiziniams laivams. Prie 23-24 krantinių, kurios šiuo metu yra išnuomotos „Memelio miestui“, planuojama įrengti gražią mariną.

Paklaustas, kiek kainuotų naujasis Uosto direkcijos pastatas, A. Latakas atsakė: „Negaliu pasakyti pastato kainos, nes neturime galimybės jo statyti atskirai, tik kartu su kruizinių laivų krantine. Pastatas kartu su ja ir automobilių aikštele be PVM kainuotų apie 30 mln. eurų. Paties pastato kaina sudaro tikrai nedidelę visos tos sumos dalį.“

Ieškoma projektuotojo

Uosto direkcija tikisi, kad naujasis jos administracinis pastatas bus gražus ir architektūriniu atžvilgiu, o ne paprasta „dėžutė“. Pastato ir krantinės projektą turės rengti vienas rangovas, parinktas konkurso būdu. „Problemiška rasti projektuotoją, nes pastatus projektuojančių specialistų yra daugiau nei krantines, o tokių, kurie projektuotų kartu ir krantinę, ir pastatą, yra dar mažiau“, - mano A. Latakas.

Jau vyksta pakartotinis konkursas projektui rengti, nes prieš tai skelbtas konkursas neįvyko. Pasak A. Latako, šiuo metu sunku privilioti specialistus dalyvauti konkursuose, nes vyrauja kviestinių konkursų mada, kai užsakovai kviečia architektus ir moka tam tikrą sumą pinigų už dalyvavimą. Uosto direkcijos konkursas, pasak jos vadovo, yra normalus, turi tris prizines vietas. Kviesta jame dalyvauti daug įmonių, taip pat ir iš užsienio.

Rangovui parinkti sudaryta 9 asmenų komisija, beje, 7 iš jų yra architektai.

Tarp komisijos narių yra trys Uosto direkcijos darbuotojai, įskaitant ir architektą, kiti architektai yra iš Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Savivaldybės. Uosto direkcijos vadovas mano, kad komisija labai rimta.