Sostinės senamiestį Viktorija su šeima iškeitė į kaimą, ten vaikai auga be jokių technologijų: ekrano laiko pas mus tiesiog nėra

Moteris tikina – kaime tiek darbų, tiek veiklos ir tiek džiaugsmo, kad tie treji metai prabėgo kaip viena diena. 

„Gyvename vos 38 km nuo Vilniaus – vis tiek esame surišti su miestu. Ten vyksta darbai, Vilniuje turim studiją, šalia ir oro uostas, nes tenka pakeliauti. Tai išsikraustyti už 200 km. ne tik negalim, bet ir nenorim. 

Atvažiuojam į teatrą, į spektaklius, į parodas. Gyvenam gamtoj, bet nesam kaimiečiai. Neturime jokio ūkio, bet turim pirtį – sakyčiau, esam miestiečiai, kurie gyvena gamtoje“, – sako buvusi vestuvių planuotoja.

Gamta šeimos gyvenime didelį vaidmenį užėmė ir anksčiau Viktorija pasakoja, kad kaime norėjo gyventi jau seniai, bet išsikraustymą pagreitino gimę vaikai. 

„Kai atsirado sūnus ir dukra, mes gyvenome senamiesty ir buvo tikrai labai smagu. 

Bet ilgainiui šaligatviai, šviesoforai, minios žmonių, reklamos mane ėmė trikdyti, norėjosi ramybės. Būdavo, išeini su dviem vaikais ir nepabūni su jais – čia pažįstamas, čia pažįstamas. Grįžti namo ir taip gera, atrodo, kad niekur nebesinori eiti“, – šypteli ji.

Laidos viešnia su šeima laisvalaikį leisdavo gamtoje ir anksčiau, kai dar gyveno Vilniuje – jei nevykdavo pas draugus į sodybas, pasiimdavo stovyklavimo įrangą ir leisdavosi į miškus, dažniausiai į Labanorą. 

O vasaras jie leidžia prie jūros – gyvena kemperyje. „Vaikia prie nuolatinio gyvenimo kaime priprato labai greitai. 

Mes esame tokia šeima, kuri labai daug laiko leidžia kartu, dėl to mums buvo labai paprasta – nėra svarbu, kur būti, nes mes visi kartu, 4-se. 

Tiesa, mes nesam pasirašę nuosprendžio – bet kada galim grįžti į miestą. Gal kai vaikai bus paaugliai, jie norės miesto pramogų. Ir tai yra gerai“, – teigia Viktorija.

Jos 8-erių ir 10-ties vaikai auga be telefono, planšetės ar kompiuterio, tad ir kasdienis ekrano laikas neegzistuoja.

„Kol kas verčiamės be šių prietaisų. Vaikai eina į tokią mokyklą, kurioje buvimas be technologijų – prioritetas. Tai labai gerai, nes mūsų visa bendruomenė tokia. Kai vaikai būna mokykloj, stengiamės pasidaryti visus darbus prie ekranų, kad jų tai netrikdytų. 

Kita vertus – ekranams neturime laiko. Savaitgalį kartais pažiūrime visi kokį filmą, o daugiau – ne“, – pasakoja „Šeimų virtuvės“ viešnia. Prieš 20 metų pamilo pirtį Viktorija neslepia, kad vienas smagiausių dalykų sodyboje jai – pirtelė, esanti šalia upės. 

Jos malonumais naudojasi ne tik šeima, bet ir kiti žmonės – buvusi vestuvių planuotoja pirtį nuomoja ir tai daro su didžiuliu malonumu.

„Pirtį aš pamėgau prieš kokius 20 metų. Ją atradau labai atsitiktinai – per žmones, kurie patys buvo pirties mėgėjai. Tai buvo mano tuometinio vaikino tėvai. <...> Man taip patiko, supratau, kad tai mano dalykas. <...> Paskui ėmiau rinkti draugių kompanijas ir į pirtį važiuodavau su jomis“, – prisimena moteris.

Pirtį Viktorija nuomoja 4-5 valandoms. Ji vardija – tai puikiausias būdas atsikratyti streso, po sporto atpalaiduoti raumenis. 

„O jeigu mes einame į pirtį, kuri yra miške, tai dar išeiname į lauką, prasieiname basomis per žolę, atsigulame į sniegą, įlendame į upelį – visiškai kitas malonumas“, – šypsosi V. Prokofjeva.