Juozas Statkevičiaus: „Jei mano mama būtų buvusi kitokia, Statkevičius su elegantiškomis linijomis neegzistuotų“

Retai viešuose renginiuose dalyvaujantis J. Statkevičius gegužės 23-iąją, ketvirtadienį, kalbės idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ konferencijoje Vilniaus rotušėje.

Mados dizaineris dalyvaus atviroje diskusijoje apie naujas ir dešimtmečiais nekintančias tendencijas madų industrijoje, technologijų ir dirbtinio intelekto įtaką, šiandieninius kultūros iššūkius ir estetikos ugdymo svarbą visuomenėje. J. Statkevičius taip pat atsakys ir į auditorijos klausimus.

Konferencijos išvakarėse J. Statkevičius kalbėjosi su festivalio „Revolution“ organizatoriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku – apie pasiruošimą konferencijai, asmenines vaikystės patirtis ir temas, kurios šiuo metu diktuoja garsaus Lietuvos dizainerio gyvenimą.

J. Statkevičius: kalbame apie kultūros problemas, nors Palangoje net tualetų trūksta

Sužinokite daugiau

Mados dizaineris J. Statkevičius teigia, kad vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtume stiprinti mūsų visuomenėje nuo pat vaikystės, yra skonio ir estetikos ugdymas.

Pasak jo, „vaikas yra baltas popieriaus lapas – ką tu jame įrašai, tas ir bus“, todėl kai kalbame apie problemas, kurių turime savo visuomenėje, kultūros skaudulius, pirmiausia turime suprasti, jog dauguma jų ateina dar iš vaikystės.

„Mūsų kultūroje yra daug problemų. Finansavimas dažnai skiriamas menkaverčiams dalykams, pasirenkama bloga kryptis nuo pat pradžių. Ir tai pastebiu ne aš vienas. Kita vertus, kartais galvoju, o gal tiesiog norime per daug? Juk net tualetų Palangos paplūdimiuose dar trūksta“, – gūžteli pečiais J. Statkevičius.

Savo ateljė Pylimo gatvėje J. Statkevičius turi savo darbo kambarį. Visos jo sienos apstatytos lentynomis su lietuvių ir užsienio leidiniais apie madą, kostiumų dizainą, biografinių knygų apie žymiausius pasaulyje mados kūrėįus.

Vienoje lentynų padėta ir jo naujausia knyga – J. Statkevičiaus nuo 1988 m. iki dabar Lietuvos ir užsienio žurnalistams duotų interviu rinktinė. Iš viso knygą sudaro apie 500 interviu. Ant stalo – gausybė iškarpų, žurnalų, brėžinių, medžiagų pavyzdžių.

Pasikalbėjus su J. Statkevičiumi kiek ilgiau, neapleidžia įspūdis, kad jis daug skaito, žino mados dizaino sritį iki plonybių ir turi labai platų akiratį. Žiniasklaidoje apie dizainerį dažniausiai skaitome pramogų pasaulio pobūdžio naujienas, todėl tas „kitoks“ J. Statkevičius nustebina.

„Christianas Dioras, garsusis prancūzų mados dizaineris, vaikystėje gyveno netoli kapinių. Pro savo langus jis matė laidotuvių procesijas, kryžius, elegantiškas, juodai apsirengusias prancūzes. Ir kai tas vaikas, užaugęs prie kapinių, tapo vienu žymiausių pasaulio dizainerių, tos vaikystės patirtys labai aiškiai atsispindėjo jo kūryboje. Taip jo kūryboje atsirado juodos siaurutės, elegantiškos suknelės, juodos eilutės, raštų motyvai.

Mus supanti aplinka, žmonės, pavyzdžiai, kuriuos matome, reiškia labai daug, tai yra kertiniai dalykai, kurie formuoja asmenybę ir nukreipia mus tam tikru keliu“, – kalbėdamasis su A. Kamantausku svarstė J. Statkevičius.

Prisimindamas savo paties vaikystę J. Statkevičius sako, kad jo tėvai buvo paprasti darbininkai, jie daug dirbo ir negyveno pasiturinčiai. Tačiau jo mama turėjo draugę žydę, kuri jai atiduodavo drabužių, papuošalų, mokė elegancijos. Augdamas su kaimynais žydais daug laiko praleisdavo ir pats Juozas.

„Ir aš nuo mažens matydavau, kaip mano mama eina Laisvės alėja Kaune ir kad ji atrodo visiškai kitaip, nei dauguma moterų. Atsimenu ją su juodu megztuku, pieštuko formos sijonu, juodomis kojinėmis ir smailianosiais bateliais, kaip ji lėtai, elegantiškai eidavo gatve.

Jei mano mama būtų buvusi kitokia, ar egzistuotų dabar Statkevičius su elegantiškomis linijomis? Labai tuo abejoju. Bendravimas su kaimynais žydais man taip pat davė labai daug pamokų, žinau visus žydiškus patiekalus, išmokau jų mąstymo, kuris dabar man yra labai artimas“, – pripažįsta dizaineris, rugsėjo pabaigoje vienintelis iš Lietuvos kūrėjų pristatysiantis kolekciją Paryžiaus mados savaitėje.

„Visi pamatys tai, ko dar nėra matę“, – taip savo naująją kolekciją, kurią ruošia Paryžiaus mados savaitei, trumpai apibūdina J. Statkevičius.

Sritis, kurioje dirbtinis intelektas praranda savo galią

Kalbėdamas apie naujas tendencijas ir kokią įtaką jos daro mados industrijai, J. Statkevičius teigia šiandieniniame pasaulyje stebintis ryškius pokyčius, kurie prasidėjo kartu su dirbtinio intelekto atsiradimu.

„Viskas keičiasi ir tai yra akivaizdu“, – pripažįsta dizaineris, tačiau priduria, kad tie pokyčiai nėra fundamentalūs ir yra dalykų, kurie jau dešimtmečiais išlieka nekintantys.

„Žinote, man labai keista: žiūrime į technologijas, dirbtinį intelektą, o visas jaunimas apsirengęs 90-ųjų mada. Technologijos lyg ir veda į priekį, tačiau visi dairosi atgal ir niekas neina kartu. Tai yra keista, bet įdomu“, – pastebi J. Statkevičius.

„Yra dalykų, kuriuos dirbtinis intelektas palengvina, bet kartu jis skatina tam tikrą tinginystę, nepadeda mąstyti ir kurti. Tu tiesiog mažiau galvoji pats, nors mūsų galvose yra visa informacija, kurios negali atstoti joks dirbtinis intelektas“, – priduria mados dizaineris.

Plačiau šia ir kitomis temomis J. Statkevičius pasisakys idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ konferencijoje gegužės 23 dieną. Vilniaus rotušėje ir kitose Senamiesčio erdvėse vyksiantis idėjų ir tendencijų festivalis „Revolution“ yra didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse.

Vienas esminių šių metų festivalio centrų – Vilniaus rotušėje įvyksianti „Revolution“ konferencija. Tarp konferencijos pranešėjų bei diskusijų dalyvių yra tokie savo srities profesionalai, kaip „Eurovizijos“ dainų konkurso Liverpulyje ir Londono olimpinių žaidynių organizatorius Martinas Greenas, aktorius Giedrius Savickas, dizaineris J. Statkevičius, vestuvių planuotoja Laura Vagonė, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, švietimo ekspertas Miša Jakobas, virtuvės šefas Gian Luca de Marco, renginių tvarumo ekspertė Margarita Aļabjeva-Vaišļa, tendencijų ekspertas Stefanas Nilssonas ir daug kitų. Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba.