Jolita Herlyn Tailande randa vis daugiau mistinių ženklų ir sutapimų

- Ką turi omeny, kai sakai “Gyvenu, stebėdama ženklus”, - paklausė draugė.

Štai pavyzdys. Esu toks žmogus, kuris negali ramiai praeiti pro lauko bibliotekėles ar ne vietoje paliktas knygas.

Likus mėnesiui iki kelionės į Tailandą, Hamburge ant popieriui skirto atliekų konteinerio radau knygą.

Ją jau buvo permerkęs lietus, tačiau ranka nesąmoningai nukrypo į ją…

Tai buvo seniai išleistas kelionių vadovas po Pietų Tailandą.

Atsiverčiau atsitiktinį puslapį ir perskaičiau: “Ko Samui sala garsėja durijanais) (ang. Durian), lansijomis (langsat) mangostanais(mangosteen),rambutanais…”

Nors Tailande lankiausi tris kartus, buvau išragavusi tik pirmąjį, tad rastą ant šiukšlių konteinerio  šlapią knygą priėmiau kaip ženklą: atrask naujus skonius

Pirmiausia, jį interpretavau tiesiogiai. 

Atvykusi į salą vietiniame turgelyje nusipirkau dar neragautų vaisių ir juos išbandžiau, o kai paskui perskaičiau apie jų naudą ir galias, dar labiau užsinorėjau juos ragauti…

Beje, ar ragavote aukščiau išvardintus vaisius?

Ar patiko?

Koks mėgiamiausias jūsų vaisius?

Mangostanai yra puikūs antioksidantai, turintys priešvėžinių ir priešuždegiminių savybių, švelnios rūgštelės skonio.

Lansijos primena kivio, vynuogės ir saldaus agrasto skonį, uodelė kieta, nulupus ją minkštimas baltas kaip ličio, su kauliuku.

Nenusižengdama tradicijai mūsų poilsiavietėje patikrinau ir paliktų knygų bibliotekėlę.

Nustebau radusi ir dvi knygas lietuviškai.

Ar jos tapo ženklu?

Taip!

Kokiu?

Kad čia poilsiavo lietuvių pora. 

Šias lietuviškas knygas radau mūsų poilsiavietėje

Supratome, kad dangus mumyse

Kilome į aukščiausią kalvą, kad pabūtume arčiau dangaus, o grįžome supratusios, kad dangus mumyse…

Koks gėris maudytis krioklyje! Vandens srovė ne tik išmasažuoja kūną, išplauna mintis, bet ir pakrauna energija.

Gaivališka, gyvybinga, džiaugsminga…

Gamtos krikštas, jautiesi lyg naujai užgimęs…

Tokia pakylėta ir džiaugsminga po maudynių kopiau keliuku. Staiga man kažkas trinktelėjo į kairę akį.

Suglumusi apsidairiau. Nieko. Tada atsisukau.

Ant šakos pakabintas siūbavo gan didelis raktas…

Ir kas čia per ženklas?

Visada sakiau, kad likimo deivių vaizduotė kur kas labiau išlavinta nei mano 

Kas patikėtų tokiu pasiaiškinimu ar romano epizodu, kad vaikštau paraudusia akimi, nes man kopiant iš krioklio trenkė ant šakos prikabintas raktas? 

Na, mistikai ir ženklų skaitytojai, kaip jūs interpretuotumėte tokį ženklą?

Džiugesį daugina draugystė. Ir, žinoma, skrybėlės 

O gal sumokėjome už egzotiką?

Su Vaidute atplaukėme į Koh Pha-Ngan, penktą pagal dydį Tailando salą.

Prieplaukoje suderėjome pervežimo kainą, tik nesupratome, kad būsime pasodintos ant motorolerių…

Jei būtume žinojusios, būtume pasiderėjusios, nes sumokėjome kaip už taksi.  O gal sumokėjome už egzotiką?

Įžengus į namelį, mano dėmesį patraukė juodas didžiulis šaldytuvas.

Ne veltui su savimi tempiau pilną lagaminą vaisių, - apsidžiaugiu… Įjungiu. Burzgia.

Ir kaip aš miegosiu?

Tokiems garsams esu itin jautri…

Stumteliu pečiu. Šaldytuvas visai nesunkus.

Tokios minties paskatinta stumiu jį į siaurą koridorių, vedantį link vonios kambario.

Prasisprausim.

Svarbiausia, kad yra rozetė, ir visai nesvarbu, kad einant į tualetą reiks peršokti kabantį laidą.

O dar svarbiau, kad miegosim tyloje. Galbūt.

Vakare laukia dar vienas buities patobulinimas.

Nepaskaičiusi popierinės knygos juk neužmigsiu!

Stalinė lempa yra, bet kur ją dėti? Juk ir draugė norės paskaityti!

Leidžiu jai rinktis, kas mūsų dvivietėje lovoje atstos stovą lempai: taburetė, mikrobangų krosnelė ar apversta šiukšlių dėžė.

Ji per ilgai svarsto ir žiūri į mane tokiu keistu žvilgsniu, kad tenka viską nuspręsti pačiai! Man pradeda kilti įtarimas, kad daugiau ji su manimi keliauti nenorės.

O jūs irgi imatės pertvarkų naujame laikiname būste?

Kai pasitiki draugu, seki juo besąlygiškai. Ačiū, Jolanta, kad ne tik kartais iškeli į dausas, bet ir vedi per jūras vandenynus.