Matosi, myli jis šunis, nevengia jų kompanijos.
Jei būtų retkarčiais pabendravęs su paprastais vilniečiais, gal ir juos būtų pamilęs.
Mūsų protėviai niekais užsiimantienms, nieko doro nuveikti nesugebantiems žmonėms sakydavo: „eik tu šunims šėko pjaut".
Tai Šimašius ir nuėjo... į mero postą.
Dabar jau išėjo ir paprasti vilniečiai vargu ar jo pasiges, nes rajonų, bent kiek nutolusių nuo centro, aktualijos Šimašiui mažai rūpėjo.
O štai šunys rūpėjo - net labai.
Ką tik Lietuvoje buvo minima Šuns diena ir ta proga eksmeras išvardino, kiek gero jiems padarė.
Ir paplūdimį įrengė, ir į viešąjį transportą įleido, ir mokestį šunų turėtojams panaikino.
Pagyras Šimašius iliustravo nuotraukomis, kuriose leidžia laiką su mitelšnauceriu Mumiu.
Faktas - su kuo draugauji, to ir interesai tau svarbūs.
Jei Šimašius per savo dvi kadencijas būtų padraugavęs su paprastais vilniečiais, o ne tik jaunomis architektėmis ir klestinčiais hipsteriais, gal ir sostinė būtų pagražėjusi ne tik madingiausiuose rajonuose.

Rašyti komentarą