Donalda Meiželytė: žmonės gerieji, bendraukite su vaikais!

Ji teigia griaunanti mitą, kad meniškam žmogui administraciniame darbe – ne vieta.

- Šiandien švietimo srityje netyla įtraukiojo ugdymo tema. Kaip sekėsi ruoštis Vilniaus mokykloms?

- Mokyklose pamažu pritaikomos erdvės, skiriant finansavimą iš miesto biudžeto. Tęsiamos konsultacijos, mokymai įstaigų bendruomenei įtraukties klausimais. 

Apklausus 148 ugdymo įstaigas, šiandien dar trūksta 162 švietimo pagalbos specialistų.

46 mokyklose įrengti pandusai ar liftai, beveik pusėje mokyklų įrengti nusiraminimo, sensoriniai kambariai. 

Pritaikomumo daugėja, bet, pasakysiu nuoširdžiai, niekada viskas senos statybos pastatuose nebus patogu ir pritaikyta. 

Paimkime tipinį darželio pastatą, kur yra daugybė atskirų siauručių įėjimų į siaurutes laiptines. 

Vieną laiptinę gali išgriauti ir praplatinti, o kaip į antrą aukštą? Įrengęs keltuvą prie išorinės sienos, geriausiu atveju pateksi į vieną grupę. 

Pritaikomumas visa apimtimi galimas naujai suprojektuotose naujos statybos ugdymo įstaigose arba naujuose mokyklų priestatuose. 

Turime tikslą, kad vaikams su judėjimo negalia būtų bent po vieną pritaikytą mokyklą seniūnijoje.

Nepatikėtumėte, jei pasakyčiau, kad Vilniuje yra 10 tūkstančių vaikų su specialiaisiais poreikiais. Iš jų daugiau nei pusei nustatyti lengvi kalbos sutrikimai, jiems tereikia logopedo pagalbos. Tas skaičius parodo, kad tėvai nebekalba su vaikais, neskaito jiems pasakų, vaikai negirdi raiškios kalbos namie.

Žmonės gerieji, bendraukite su vaikais! Mes, suaugusieji, esame atsakingi už tai, kad mūsų mažieji patirtų sėkmę mokydamiesi. 

Vaikų nereikia auklėti, jie viską ima iš artimos aplinkos ir kopijuoja. Kai pirmokas, kurio mokytoja paprašo garsiai nekalbėti pamokos metu, pradeda burbėti: ,,Parašyšiu škundą, apškūsiu visus“, žinai, kad vaikas tokias frazes girdi namie, o piktumą ir bendravimo stilių atsinešė iš namų.

- Rugsėjį Lietuvos mokyklose išryškėjo mokytojų trūkumo klausimas. Kokia situacija Vilniuje?

- Sostinėje, palyginti su pernai, situacija kiek geresnė. 

Pernai tuo pačiu metu trūko per 90 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, šiemet – apie 70; pernai trūko beveik 20 matematikų, šiemet – 9. Mokyklos ieško 3 anglų kalbos mokytojų, 17 lituanistų.

Vilniui ypač sunku dėl to, kad čia vidutinio dydžio uždarbis (VDU) yra iki 40 procentų didesnis nei kituose šalies miestuose. Čia kelk nekėlęs mokytojų atlyginimų iki 130 procentų šalies VDU, Vilniuje to nepakaks. 

Dar ir Vyriausybė su profesinėmis švietimo sąjungomis susitarė, kad klasėse bus mokinių tiek, kiek nustatyta, ir ne daugiau. 

Jei naujai formuojamose klasėse bus vienu mokiniu daugiau, ministerija įstaigai skirs mažiau mokymo lėšų sausio mėnesį, pedagogų atlyginimai mažės, nukentės tie patys pedagogai.

Vilniaus yra klestintis, augantis miestas. Augame ir nespėjame atliepti ugdymo vietų paklausos. Pakeliui – trys progimnazijos ir viena gimnazija. 

Priešmokyklines grupes iš mokyklų grąžinome į darželius, įsteigėme 20 papildomų klasių, ieškome patalpų ugdymui rinkoje.

- Kodėl sostinėje kyla tiek aistrų, vykdant mokinių priėmimą į Vilniaus mokyklas?

- Didžiausios aistros kyla dėl tėvų, kurie užsispyrę reikalauja vienos ar kitos mokyklos vaikui, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą šalia norimos mokyklos likus pusmečiui iki priėmimo sistemos paleidimo, o tada terorizuoja darbuotojus raštais ir skundais. 

Kodėl mums priskyrė teritorinę mokyklą? Mano vaiko vidurkis toks ir toks, mes norime kitos mokyklos, kodėl negalime pasirinkti? Tokie tėvų gudravimai įneša daug chaoso. 

Net nebesupranti, kaip planuoti bendrojo ugdymo mokyklų plėtrą, kai, pavyzdžiui, pastačius Gabijos progimnaziją per vasarą staiga toje teritorijoje prisideklaruoja 200 būsimų pirmokų.

- Šiuo metu esate atsakinga už ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo sritis, jaunimo reikalus, sporto klausimus. Ar ši sritis jums artima?

- Būdama moksleivė išbandžiau beveik visas įmanomas popamokines veiklas: lankiau muzikos mokyklą, raiškaus skaitymo būrelį, liaudies šokių būrelį, vyresnėse klasėse pradėjau vaidinti Tauragės liaudies teatre, rašiau jaunimui aktualiomis temomis vietiniame laikraštyje, o už gautą honorarą apmokėdavau tapybos pamokas, papildomai mokiausi anglų kalbos. 

Vėliau, jau po studijų, keletą metų dirbau dabartiniame Sostinės vaikų ir jaunimo centre, tad neformalaus vaikų užimtumo tema man yra artima ir suprantama.

Prieš porą metų įtikinau miesto tarybos politikus padidinti neformalaus vaikų krepšelio dydį iki 20 eurų, o šį pavasarį su tarybos palaiminimu jį padidinau iki 25 eurų. 

Efektas – stulbinamas. Per tuos porą metų vaikų ir jaunimo, besinaudojančio NVŠ krepšeliu, padaugėjo nuo 13 iki 32 tūkstančių.

- Daug metų skyrusi dainavimui ir kūrybai, 2019-aisiais pradėjote darbą Vilniaus miesto savivaldybėje, buvote administracijos direktoriaus pavaduotoja, dabar – vicemerė. Kaip jaučiasi meniškas žmogus, dirbdamas administracinį darbą?

- Stereotipiškai manoma, kad meniškas žmogus – kvailas, padebesiais skrajojantis, nekonkretus ir nieko daugiau neišmanantis. 

Griaunu šitą mitą. Menas, kūryba visada buvo mano hobiai. Mokyklą baigiau dešimtukais, vienintelė mokykloje iš algebros ir geometrijos egzamino gavau aukščiausią įvertinimą. 

Respublikiniame jaunųjų filologų konkurse gavau diplomą už geriausią publicistikos darbą. Baigiau studijas Vilniaus universitete

Administracinis darbas taip pat turi kūrybiškumo. Reikia greitos reakcijos, visiško atsidavimo darbui, daug bendravimo, gero psichologinio pasirengimo. 

Renginių vedimo įgūdžiai man ypač praverčia, nes nuolat tenka sveikinti skirtingas bendruomenes jų švenčių proga, bendrauti su žmonėmis, išklausyti ir išgirsti juos. 

Tokio tempo dirbdama su renginiais niekada neturėjau – būna mėnesių, kai sau ir skalbimo mašinai turiu vos vieną laisvą dieną.

Dosjė
1993-1997 m. baigtos bakalauro studijos VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute.
1992 m. korektorė, rinkėja-programuotoja UAB „Tauragiškių balsas“.
1996-1998 m. - žurnalistė Lietuvos AIDS centre.
2000-2003 m. - renginių skyriaus vedėja, viešųjų ryšių vadybininkė Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.
2008-2012 m. Seimo narė.
2019–2021 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
2021–2023 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2023 m. - Vilniaus miesto mero pavaduotoja.