Žemaitijos miškuose įdarbino milijoną darbuotojų, o pavargusius „guldo ant bičių“
(1)Vos keli kilometrai į šiaurę nuo Platelių ežero, šalia šimtamečių medžių, kurie kaitrią dieną leidžia pasislėpti nuo saulės spindulių, stūkso milijonierių Donato ir Daiva Abručių sodyba „Medaus klėtelė“.
„Nežinau, ar iš bitininkystės galima uždirbti milijoną, bet tikrai žinau, kad yra tokių, kurie turi milijoną bičių. Tiems milijonieriams priklausau ir aš. Turiu net milijoną darbuotojų“, – juokauja bitininkas D. Abrutis ir kviečia užeiti į sodybą.
Čia mus pasitinka ne tik Donatas su Daiva, bet ir tikrosios sodybos šeimininkės – bitės. Virš galvų dūzgia ir ratus suka tūkstančiai darbininkių. Donato teigimu, avilyje gimė nauja motinėlė, todėl dalis bičių kartu su sena motinėle traukiasi iš avilio.
Aplinkui dūzgiant tūkstančiams bičių D. Abrutis ragina nebijoti. Nors ir atrodo grėsmingai, bičių spiečius žmogui nieko nepadarys, nebent sugalvos nutūpti ant galvos ar automobilio.
„Spiečiaus metu, kaip ir vestuvių, bitės būna pavalgiusios, pilnais pilvais ir labai geranoriškai nusiteikusios. Joms net įgelti būtų sunku, nes pilveliai yra pilni, todėl sudėtinga susilenkti“, – aiškina bitininkas.
Kol laukiame iš avilio išskrendančios motinėlės, finansinius nusikaltimus tyręs buvęs Plungės komisaras pasakoja bitininkauti pradėjęs dar 2013 metais, kada baigė tarnybą.
„Bitininkavimą mačiau nuo mažų dienų. Mano prosenelis, senelis ir tėtis laikė bitės. Artėjant tarnybos pabaigai policijoje, kurioje dirbau 23 metus, pradėjau galvoti, ką reikės toliau veikti. Pradėjau skaityti daug literatūros apie bites, supratimą turėjau, todėl ir nusprendžiau pabandyti“, – bitininkavimo pradžią prisimena D. Abrutis.
Jo žmona Daiva tikina taip entuziastingai nusiteikusi nebuvo: „Iš pradžių buvau abejinga bitininkystei, net nelabai norėjau tų bičių ir jų bijojau. Tačiau kuo daugiau metų bitininkaujame, tuo labiau man jos patinka. Kadangi tai yra šeimos ūkis, tai ir medų kartu su dukromis sukame ir svečius priiminėjame“, – pasakoja moteris.
Vos tik pradėjus bitininkauti, D. Abručio pastangos neliko nepastebėtos. Vyras tais pačiais 2013 metais pelnė ir geriausio Lietuvos bitininko apdovanojimą.
D. Abručio teiraujuosi, ar dviejų asmenų šeimai įmanoma pragyventi iš šimto avilių – būtent tiek jų turi ir vyras.
„Jeigu viskas daroma pagal taisykles, galima pragyventi ir iš šimto bičių šeimų. Tačiau reikia daug skaityti, domėtis.
Rinkti bičių nuodus, bičių motinėles auginti, nes yra ne tik medus, bet ir kitokie bičių produktai. (...)
Visada sakau, kad šimtas avilių yra pažengę pradedantieji bitininkai arba pradedantys verslininkai. Jeigu kalbame apie mus, bitininkavimas nėra mūsų pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Žmona dirba, aš gaunu pensiją, tad bitininkavimas tik prisideda prie šeimos biudžeto įvairioms pramogoms“, – pasakoja bitininkas.
Jo teigimu, nekvailas bitininkas iš šimto avilių per metus gali uždirbti 20–30 tūkst. eurų.
Iš vieno avilio per metus vyras teigia išsukantis 30–50 kilogramų medaus. „Jei bitės auga šalia rapsų ar grikių laukų, ūkininkas tvarkingai prižiūri bites, motinėlės jaunos, tai per metus galima ir iki 100 kilogramų medaus išsukti“, – teigia vyras.
D. Abručio teigimu, dėl šalto pavasario medus išties vėlavo dvi savaites, todėl jo buvo mažiau, tačiau vasaros pradžia daug žadanti – orai geri, tad ir medaus turėtų būti daug.
„Kai perkate iš bitininko medų, matote, kaip tas bitininkas atrodo. Jei bitininkas patiks, gal ir medus patiks, – sako D. Abrutė.
Į „Medaus klėtelę“ žmonės užsuka ne tik medaus įsigyti. Abručiai sodybos lankytojams rengia medaus degustacijas, kurių metų kartu su natūraliu varškės sūriu ir arbata išbandoma 12 medaus ir su juo susijusių produktų: bičių duonelė, žiedadulkės, medus su avietėmis ir t. t.
„Bičių avilio terapijos teikiama nauda bitininkai naudojasi labai seniai. Pasivažinėję po užsienį mūsų bitininkai pamatė, kad bičių terapiją ne tik patys bitininkai taiko, bet ir siūlo ją turistams.
Virš bičių avilių įrengiami gultai, ant kurių galima pasėdėti ar pagulėti, - rašo portalas LRT.lt.
Rašyti komentarą