Vytautas Landsbergis: Lietuva aktualizavo visam pasauliui svarbų klausimą

Pasak jo, panaši situacija susiklostė ir kiek daugiau nei prieš tris dešimtmečius, kai Lietuva iškėlė ir prie sprendimo priartino Sovietų Sąjungos likimo klausimą.

„1990 m. Lietuva suaktualino Sovietų Sąjungos klausimą, padarė ji tikrai svarstytiną ir priartino prie sprendimo. Po 30 metų taip jau susiklostė, kad Lietuva suaktualino Taivano egzistavimo ir galbūt statuso klausimą ir vertybinės politikos klausimą. Ar egzistuoja toks dalykas, kaip galimai vertybinė politika, ar yra tik pragmatinė, spekuliatyvinė, vieniems kitų pardavinėjimo politika“, – „Žinių radijui“ kalbėjo V. Landsbergis.

Jo teigimu, galbūt ir šį kartą Lietuvos iškeltas klausimas galėtų padėti pateikti atsakymą.

 „Klausimai yra svarbūs ne tik Lietuvai, jie yra pasaulinės reikšmės klausimai. Taip jau atsitiko, kad Lietuva vėl suaktualino tokį klausimą. Galbūt, jei jis būtų sprendžiamas humaniškai ir proto pagrindu, jis pagelbėtų ir pačiai Kinijos Liaudies Respublikai išeiti iš tam tikro užburto rato“, – svarstė profesorius.

V. Landsbergis įvertino ir tai, kad Lietuvoje politikų nuomonės dėl Taivaniečių atstovybei suteikto ir Kinijos nepasitenkinimą sukėlusio pavadinimo išsiskyrė.

„Tai, kad nesutarimai mūsų viduje mus labai silpnina, yra faktas. Visada taip buvo. Mūsų nedraugai labai dažnai to tikėdavosi. Lygiai taip pat buvo 1990 m., kai mūsų nedraugai Rytuose vis tikėjosi, kad Lietuvos vadovybės nesutarimai tarp visiškos nepriklausomybės ir noro ją įgyvendinti šalininkų ir tų, kurie mano, kad reikia prisitaikyti prie gorbačiovistų Maskvoje reikalavimų atšaukti Nepriklausomybės aktą ir įgyvendinimą... Tie žmonės tikėjosi, kad Lietuvos nevieningumas palauš jos poziciją ir Lietuva atsisakys nepriklausomybės“, – teigė V. Landsbergis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas atstovybės pavadinimas, tačiau G. Landsbergis kiek anksčiau trečiadienį tvirtino, jog Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai apmaudu dėl prezidento G. Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Prezidentas, antradienį kritiškai vertindamas Gabrieliaus Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, taip pat teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.