Vydmantų parapijos klebonas: „Statysime kad ir 200 metų, bet kūrinį“

Laukė 3 dešimtmečius

Vydmantų bažnyčios statybai naudojamos aukščiausios kokybės, tvirtos medžiagos. Tai, K. Petravičiaus teigimu, labai svarbu statant ne trumpalaikį, o kartų kartoms linksiantį pastatą, kaip jis pats įvardino – meno kūrinį. „Mes su vydmantiškiais sakome, kad geriau statysime 200 metų, bet tikrą kūrinį“, – kalbėjo jis.

Prieš 3-ejus metus, gegužės 8 dieną, buvo pasirašyta sutartis dėl pamatų liejimo. „Prasidėjo pandemija, rinkti aukas tapo sudėtinga, po to dar karas Ukrainoje, kainos tapo nestabilios. Vieną dieną sakė, kad metalinis bokštas kainuos 50 tūkst., vėliau – kad 150 tūkst. po to – kad 200 tūkst. O jį pastatė už maždaug 70–80 tūkst. eurų“, – vieną sunkumų prisiminė K. Petravičius.

Į Vydmantus prieš maždaug 6,5 metų atvykęs klebonas prisiminė, kad vydmantiškiai patys kūrė parapiją, žemės sklypą, kuriame dabar statoma bažnyčia ir klebonija, gavo pagal panaudos sutartį iš Savivaldybės. Jie saugojo šį plotą visus tris dešimtmečius, kol sulaukė klebono.

Vydmantiškiai patys buvo pasirengę ir bažnyčios projektą, taip pat tvarkėsi kitus statybai būtinus reikalus. „Kai atvykau į Vydmantus ir pamačiau tą projektą, supratau, kad negalime jo įgyvendinti, nes buvo suplanuotas didesnis pastatas negu Kretingos ar Palangos bažnyčios. Kitas dalykas, projektuota daugiau kaip prieš 20 metų, projektas nebeatitiko šiandieninių statybos reikalavimų, kurdamas projektą turi žvelgti ne vienerius metus į priekį, taip pat dabar statybos būdai visai kitokie“, – kodėl nebuvo įgyvendinamas senasis projektas, paaiškino K. Petravičius.

Rengdami dabartinį bažnyčios projektą vydmantiškiai pasirinko konstrukcinį bažnyčios statybos variantą.

Sunaudojo tonas metalo ir medienos

Iš pradžių buvo išpilti pamatai klebonijai ir bažnyčiai. Šiuos darbus atliko UAB „Apsidė“. „Viskas šiai bažnyčiai turi būti pagaminta milimetro tikslumu. Kai užsakėme visas konstrukcijas, darbininkai važiavo tikrinti pamatų – svarbu, kad pamatai būtų išlieti tobulai, taip ir nutiko“, – džiaugėsi klebonas.

Daugiausia lėšų pareikalavo „nematomi“ darbai – inžinerinių, vandentiekio tinklų tiesimas, dokumentų, leidimų išdavimas, projekto parengimas. „Tai nematoma statybų dalis, nes visi tinklai išvedžioti po žeme, dėl to žmonėms kartais sudėtinga suprasti, kam prireikė tokių pinigų“, – kalbėjo Vydmantų bažnyčios statybos tarybos pirmininkas Virginijus Japertas.

Kiekviena bažnyčios konstrukcijos dalis turėjo būti pagaminta labai tiksliai. „Medinės dalys išpjautos Jūrės miestelyje prie Kazlų Rūdos. Pagal mūsų reikalavimus, ši įmonė Lietuvoje vienintelė, pagaminusi tokias medžio konstrukcijas.

Dar viena įmonė yra Estijoje, bet mes stengiamės, kad, kiek įmanoma, visos lėšos liktų Lietuvoje, o dar geriau – Kretingoje“, – apie paskutiniu metu atliktus darbus pasakojo K. Petravičius, atkreipęs dėmesį, kad įmonės, su kuriomis bendradarbiaujama, neima komercinės rinkos kainos – dažniausiu atveju parapijai kainuoja darbas ir pats produktas. Viena tokių įmonių – Kretingoje veikianti bendrovė „Steel bridges“.

Iki šiol visai bažnyčios statybai yra išleista 350 tūkst. eurų. „Jūs paklausit, iš kur tie pinigai. Aš nežinau. Didelių rėmėjų neturėjome, buvo vienas kitas, kuris 10 tūkst. eurų ar kažkiek daugiau paaukojo. Iš tiesų ši bažnyčia yra statoma paprastų žmonių. Turime tokių aukotojų, kurie perveda 5, 10 eurų per savaitę, nusistato net automatinius pervedimus“, – tikino klebonas.

Statyboms jau sunaudota 25 tonos metalo, apie 2 t varžtų. Viena medinė sija sveria 1,2 t, o ji apkaustyta dar 100 kg sveriančiomis geležinėmis detalėmis. „Konstrukcijoms tvirtinti buvo naudojami specialūs varžtai – ankeriai. Kurį laiką jų nebegamino niekur Europoje, todėl belaukiant tų varžtų darbai sustojo 4 mėnesiams“, – prisiminė K. Petravičius.

Nors medinės sijos jau pastatytos, tačiau aukos už jas toliau renkamos, kaip įvardino klebonas, jos dabar „parduodamos“. Vienos sijos kaina – 6 tūkst. 488 eurų. Iš viso yra 18 sijų, 11 jų jau yra „nupirktos“.

Kaip atrodys bažnyčia

Jau matomas ir pačios bažnyčios vaizdas jos viduje. Planuojama įrengti gintarinį altorių, už jo ant sienos – 15 m aukščio Dievo Gailestingumo paveikslą. „Mes jau kuriame gintarinį altorių, esame užsakę jo vizualizaciją“, – atskleidė K. Petravičius, įvardinęs, kad gintarai į Vydmantus plūsta iš viso pasaulio – paskutinį kartą 12 kg gintaro bažnyčios altoriui atkeliavo iš Australijos.

Būsimoje bažnyčioje numatyta ir atskira patalpa klausyklai. „Kai dabar žmonės eina išpažinties, jie labiau nori asmeninio pokalbio, o prie dabartinių klausyklų yra ir nelabai patogu“, – kodėl suplanuota uždara klausykla, paaiškino klebonas.

Tiek lauko, tiek bažnyčios tambūro durys bus stiklinės, todėl iš lauko bus galima matyti jos vidų. Klausykla bus tambūre, kaip ir katechetės klasė, kurios durys – stumdomos. „Žmonės po šv. Mišių dar nenori skirstytis, nori pasikalbėti, pabūti, o erdvės neturime.

Todėl paprašiau architekto, kad atsirastų tokia erdvė, kur būtų galima po mišių dar pasikalbėti. Tad stumdomos durys katechetės klasėje tam ir bus įrengtos, kad tambūre galėtume prireikus padidinti erdvę“, – teigė K. Petravičius.

Bažnyčioje yra suplanuotas ir sanitarinis mazgas – tualetas ir kriauklė. „Tai praktiškas dalykas. Pastebėjau labai daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi bėdų, per mišias kelis kartus išeina ir pareina. Norisi, kad bažnyčioje žmonėms būtų patogu“, – tikino klebonas.

Pastatas yra suprojektuotas taip, kad, įėjus į vidų, langai nebus pastebimi, nors jie – labai dideli. „Į bažnyčią pateks labai daug saulės šviesos, ji taip pat bus naudojama kaip šilumos šaltinis. Viskas padaryta taip, kad temperatūra pastate net žiemą nenukristų žemiau 5 laipsnių šilumos“, – sakė klebonas.

Jis taip pat svajoja prie bažnyčios sukurti ir rojaus sodą, rekreacinę zoną tiek vietiniams, tiek pravažiuojantiems žmonėms. „Norėčiau čia matyti rojaus sodą, kuriame vaismedžius, medžius, krūmus pasodintų patys gyventojai, o po to galėtų čia ateiti ir nusiskinti uogų, obuolių ir panašiai. Sodas atskirtų bažnyčią ir šalia jos esančią erdvę nuo plento“, – savo svajonę išsakė klebonas.

Nori montuoti sienas

Šiuo metu bažnyčiai išleisti visi turėti pinigai, todėl iškilo dilema dėl medinių konstrukcijų priedangos. Vienas variantų – jas paslėpti po tentu, bet tam reikia apie 20 tūkst. eurų. „Gaila šiuos pinigus būtų išleisti tentui – galėtumėme pradėti statyti sienas. Dabar meldžiu, kad nebūtų stipraus lietaus, nes išnešk baldus į lauką ir pamatysi, kas jiems nutiks. Taip pat ir su medinėmis sijomis, reikia jas paslėpti“, – dabar kylantį iššūkį įvardino K. Petravičius.

Bet tai nėra taip paprasta. Bažnyčiai suplanuotos prabangios, kokybiškos sienos iš skalūno akmens. „Šios sienos yra labai brangios. Bandome jas keisti pigesnėmis. Jos būtų nedegios su akmens vata. Bet dar negavome architekto leidimo. Iki šiol nieko negalėjome daryti pigiau, nes tai pamatas, ant kurių viskas laikosi. Dabar sienos gali būti pastatytos ir iš pigesnių medžiagų“, – svarstė klebonas.

Tolesnis tikslas – per vasarą surinkti lėšų sienoms. Uždėjus Sandwish tipo plokštes jos be apdailos dar galėtų išbūti apie trejus metus ir taip būtų apsaugotas visas pastatas. „Po kiek laiko bus dedamas ir skalūnas“, – papildė K. Petravičius.