Visa tiesa apie Klaipėdos „išvadavimą“ vienoje knygoje

Rytoj, birželio 15 d., 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje M. Milinis pristatys naują savo knygą “Mėmelio šturmo blefas".

"Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos (kurią ir vokiečiai, ir rusai savo dokumentuose vadino Mėmeliu).

Daug metų sovietų propaganda pūtė miglą apie 1945 m. sausio 28 d. uostamiesčio šturmą, tačiau retas kuris žinojome, kad tikroji Mėmelio puolamoji operacija vyko 1944 m. spalį ir baigėsi sovietų fiasko.

Nutraukti operaciją privertė patirti milžiniški nuostoliai.

1945 m. sausio pabaigoje Raudonosios armijos generolai tikėjosi, kad apsupti vokiečiai yra pasmerkti, ir miesto šturmuoti neskubėjo. Tuo metu Vermachto įgula slapčia per penkias naktis atsitraukė į Rytų Prūsiją.

Kai 1945 m. sausio 28-osios naktį raudonarmiečiai įsiveržė į Klaipėdą, nė vieno vokiečio ten nebebuvo likę.

Galimybė sužinoti tiesą atsirado išslaptinus archyvus. Tad šioje knygoje, remiantis istoriniais dokumentais, fotografijomis ir žemėlapiais, atskleidžiamas tikrasis įvykių vaizdas", - pristato knygą autorius.

Kurdamas romanus apie partizaninį judėjimą M. Milinis sėkmingai išbandė save, kurdamas istoriniais faktais paremtą grožinę literatūrą. Šįsyk autorius sugrįžo prie žurnalistikos - „Mėmelio šturmo blefas“ yra istorinės publicistikos žanro leidinys.

 „Ištisus dešimtmečius buvo meluota apie Klaipėdos „išvadavimą“ 1945 m. sausio mėnesį. Tačiau tuose pasakojimuose nebuvo nė krislo tiesos. Dar daugiau, viskas buvo taip supainiota, kad juoda buvo balta, o balta buvo juoda, o kur teisybė, niekas negalėjo susigaudyti. Nes tos teisybės niekam nereikėjo. Net ir šiandienos Klaipėdoje šis miesto istorijos etapas yra balta dėmė.

Kalbėti apie rusų padarytus nusikaltimus, sugriautą miestą, sunaikintas bažnyčias, nužudytus, suluošintus ir ištremtus žmones daugeliui atrodo nepatogu ir nekorektiška“, - sako knygos „Mėmelio šturmo blefas“ autorius Mindaugas Milinis.

"Pagrindinis iššūkis buvo surinkti visus faktus, atrasti juos patvirtinančius dokumentus ir atkurti, kas iš tikrųjų įvyko Klaipėdoje 1945-aisiais. Kad skaityti būtų įdomiau, faktus iliustravau amžininkų atsiminimais, iliustracijomis, žemėlapiais.

Įdomu, kad tiesa visus tuos metus buvo prieinama, tačiau išbarstyta, ištrupinta po įvairius šaltinius.

Vokiškoje spaudoje buvo daug atsiminimų, vokiečiai kariai išleido kelias knygas. Taip pat ir Rusijos šaltiniuose informacija apie Klaipėdos operaciją dar nėra nei įslaptinta, nei pašalinta, tačiau norint ją rasti reikia žinoti tam tikrus kodus, kaip iššifruoti. Mano uždavinys buvo surinkti viską į vieną vietą ir išleisti knygą„, - pasakojo “Vakarų ekspresui" M. Milinis.

Apie „Klaipėdos išvadavimą“, kurio iš tiesų nebuvo, knygą parašęs M. Milinis turi savo argumentuotą nuomonę ir dėl Antrojo pasaulinio karo aukoms skirto memorialo Klaipėdos skulptūrų parke, dėl kurio nukėlimo vyko visuomenės apklausa.

„Monumentas „Kardas“, kuriame pavaizduotas nuleistas kalavijas, - man patinka. Nemanau, kad reikėtų jį nugriauti. Tačiau tikrai reikėtų pašalinti prie jo prilipdytus „balvonus“, neva vaizduojančius Klaipėdos išvaduotojus. O taip pat būtina pažymėti, kad iškaltos žuvusiųjų pavardės neatitinka tiesos“, - sakė M. Milinis.

Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“ išleido leidykla „Briedis“.

Ištrauka iš knygos

1944 m. rudenį Josifas Stalinas Žemaitijoje suplanavo didžiulę Mėmelio (Klaipėdos) puolamąją operaciją.

Spalio 5 d. milžiniška armada – per 621 000 kareivių, 9300 artilerijos pabūklų ir 1340 tankų – tiesiog nušlavė kelias Vermachto divizijas.

Po penkių dienų Raudonoji armija priartėjo prie Baltijos jūros. Atrodė, kad Klaipėda bus užimta per kelias valandas. Uostamiestį puolė milžiniška 1-ojo Pabaltijo fronto grupuotė: 43-ioji ir 5-oji gvardijos tankų armijos, sustiprintos artilerijos daliniais, – iš viso apie 116 300 karių, apie 600 tankų ir savaeigių pabūklų.

Iš oro puolimą rėmė 3-ioji oro armija ir Baltijos laivyno aviacija. Miesto stojo ginti kelios nepilnos Vermachto divizijos – apie 12 500 karių.

Puolančiųjų kiekybinė persvara buvo stulbinama – devynis kartus didesnė nei besiginančiųjų. Raudonoji armija puolė bangomis ir savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas.

Spalio 22 d. Mėmelio puolamąją operaciją sovietai buvo priversti nutraukti, nors Klaipėdos užimti taip ir nepavyko. Nutraukti operaciją privertė patirti milžiniški nuostoliai.

Sovietų pusėje vien žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios – apie 4000 žmonių, sužeista apie 9000 karių. Vermachto nuostoliai dešimteriopai mažesni. Sovietų 5-oji gvardijos tankų armija neteko daugiau kaip pusės tankų.

Žodžiu, „šlovingas“ Klaipėdos šturmas – tai pasakos sovietinei liaudžiai.

Fiasko mėginant užimti Mėmelį sovietai bandė pavaizduoti kaip pergalę. Esą miestas buvo sėkmingai apsuptas, o armijų grupė „Šiaurė“ atkirsta nuo Rytų Prūsijos. Klaipėdą sovietai užėmė tik 1945 m. sausio 28 d. naktį, Vermachto įgulai atsitraukus į Rytų Prūsiją.

1.25 val. nakties paskutiniai vokiečių daliniai paliko uostą ir raudonarmiečiai įžengė į tuščią miestą. Daugumą nuostolių sovietai patyrė jau po sausio 28 d. nuo minų sprogimų, beieškodami trofėjų ir plėšikaudami.