Visą spalio mėnesį jaunimas klaipėdiečius kvietė tapti sąmoningesniais

Renginių ciklas orientuotas į klaipėdiečių sąmoningumo didinimą bei kompetencijų lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse ugdymą, kas itin svarbu kuriant lygių galimybių ir nediskriminavimo politiką, taip užtikrinant darnumą Klaipėdos mieste.

Spalio 5 d. diskusija “Kova su diskriminacija mokyklose: ar švietimo sistema užtikrina saugią aplinką visiems?”

Diskusijoje dalyvavo Neringa Radajevaitę, mokytojai Edmundas Kvederis, Monika Šulcaitė Jaunienė, Aistė Bielskytė Andriulė.

Diskusijos dalyviai vieningai pritarė, jog, bėgant metams, diskriminacija mokyklose mažėja, tačiau jos apraiškų vis dar matoma mokytojų tarpe, moksleivių tarpe, tiek santykyje tarp mokytojų ir moksleivių.

Kaip galimas sprendimo būdas diskusijoje paminėtas mokyklos psichologas ar socialinis darbuotojas, tačiau pašnekovai pastebi, kad šie specialistai dažnai būna apkraunami kitomis veiklomis, o tai trukdo suteikti kokybišką pagalbą moksleiviui.

Kalbant apie kitus būdus sukurti saugią aplinką mokykloje, pašnekovai atkreipė dėmesį, jog neretai patys tėvai perduoda diskriminacines nuostatas savo vaikams, taigi būtina ugdyti tiek tėvų, tiek pačių jaunuolių toleranciją.

Anot mokytojos A. Bielskytės Andriulės, svarbu į mokyklas pritraukti jaunus pedagogus, kadangi jie su savimi atsineša naujas idėjas, kitokias vertybines nuostatas, padedančias sukurti saugesnę aplinką.

Visgi, nors situacija mokyklose gerėja, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė N. Radajevaitė pabrėžia, kad mokyklose mažai teikiama dėmesio kokybiškam lytiniam švietimui, edukacijoms apie diskriminaciją, o šios programos neretai įgyvendinamos specialistų, neišmanačių šių temų specifikos.

Renginio įrašas: https://fb.watch/gDpBIwzobV/

Spalio 12 d. diskusija "Jaunimo politika-galimybės čia ir dabar"

Diskusijos pašnekovai Dovaldas Kušlikis, Laurynas Gečius, Samanta Štraupaitė, Aistė Valadkienė ir Emilis Mikulskis diskutavo apie jaunimo politikos teikiamas galimybes jaunimui.

Diskusijoje daug dėmesio skirta jaunimo galimybėms išsakyti savo problemas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui, savivaldybių jaunimo organizacijų taryboms, kurios dažnai vadinamos “Apskritaisiais stalais” arba “Apvaliaisiais stalais”.

Taip pat diskusijoje išsakytos galimybės jaunimui apie kandidatavimą į prie savivaldybių esančias jaunimo reikalų tarybas, kuriose jaunuoliai gali tiesiogiai diskutuoti su vietos savivaldos politikais apie jaunimo problemas ir interesus, prisidėti prie šių problemų sprendimo iniciavimo.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, jog jaunimas dažnai nėra laikomas lygiaverčiu, kai kalbama apie politiką.

Visgi, anot E. Mikulskio, iš jaunimo politikos kilę siūlymai paliečia visa politiką bendrine prasme, pavyzdžiui, idėja jaunimui balsuoti vietos savivaldos rinkimuose nuo šešiolikos metų.

Taigi, jaunimas diskusijos metu buvo skatinamas jungtis į jaunimo organizacijas ir įvairias jaunimo politikos struktūras, kurių pagalba jaunimo balsas Klaipėdos mieste būtų girdimas geriau.

Renginio įrašas: https://fb.watch/gDpt9T1476/

Spalio 19 d. Konferencija "Lyčių lygybė arba nediskriminavimas”

Konferencijoje pranešimus pristatinėjo dr. Dalia Puidokienė, dr. Viktorija Vaitkevičienė ir Lina Januškevičiūtė.

Renginio metu klaipėdiečiams pristatyta lyčių nelygybė tarpasmeniniuose santykiuose, pasireiškianti psichologiniu ir fiziniu smurtu, seksualine prievarta, priekabiavimu, lyčių nelygybė profesinėje srityje, pasireiškianti mažesniu darbo užmokesčiu bei senatvės pensijomis, ir buvo mokomasi laužyti lyčių pagrindu suformuotus stereotipus.

Po pranešimų sekė diskusija, kurioje dalyvavo pranešėjos kartu su LGBTQ+ aktyvistu Kiril Oeno.

Diskusijoje daug dėmesio skirta ne tik lyčių nelygybės problematikai, bet ir baimei priimti kitokius žmones, žmonių savižudybes, kyliančias iš visuomenės nesugebėjimo priimti kitokius asmenis.

Pašnekovai taip pat įvardino keletą institucijų, įstaigų, dirbančių ties lyčių lygybe/nelygybe, į kurias gal kreiptis asmenys, patyrę diskriminaciją: Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos žmogaus teisių centras, Moterų informacijos centras, Įvairovės ir edukacijų namai, Specializuotos pagalbos centras.

Renginio įrašas: https://fb.watch/gDpp4Zy8GT/

Spalio 26 d. Diskusija/edukacija "Stereotipus belaužant: mūsų dienų herojai"

Kurčiųjų jaunimo atstovė Donata Vilkaitė, individualių poreikių kūrybos studijos “Plunksnelė” vadovas Artiom Kazakovcev bei neregių bendruomenės atstovė Vaida Butautaitė-Sankovskaja renginio metu sulaužė stereotipus, jog visi kurtieji puikiai skaito iš lūpų, o aklieji liečia žmonių veidus, norėdami suprasti, kaip atrodo kitas žmogus.

Nestokojantys pozityvo pašnekovai pripažino, kad visuomenės požiūris ties neįgaliaisiais darosi labiau teigiamas, žmonės dažniau linkę padėti, užkalbinti.

Visgi, neįgalūs esmenys neretai susiduria su sunkumais, ieškantis darbo. Paklausus pašnekovų, kaip šią problemą būtų galima išspręsti, atsakė, jog darbdaviai turėtų nebijoti įsidiegti specialias programines įrangas akliesiems ir pabandyti įdarbinti neįgalų asmenį, įvertinti jo įgūdžius, kompetencijas, o ne asmens negalią.

Vyriausiaja kasininke Rimi parduotuvėje dirbanti klausos negalią turinti D. Vilkaitė neslėpė nusivylimo, kad kurčiuosius dažniausiai priima tik darbui gamyklose arba valymo darbams. “Mes galime daugiau”-sakė D. Vilkaitė.

Nors pašnekovai susiduria su tam tikrais sunkumais, išlieka pozityvūs ir skatina kitus tokiais tapti.

Renginio įrašas: https://fb.watch/gEIPMaQuYe/

Renginiai finansuoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje lėšomis

Renginius vedė Aivaras Vaiginis.