Veriami bronziniai pajūrio senovės vartai
(2)Šią savaitę VIII-V a. pr. Kr. datuojamoje gyvenvietės vietoje buvo iškasta 10 kv. metrų perkasa, aptikti įdomūs radiniai. Rudenį bus atliekami viso archeologinio komplekso geologiniai bei geofizikiniai tyrimai. Vėliau gauti duomenys apdorojami, analizuojami ir viešinami. „Lietuvos pajūryje dar niekada nebuvo atlikti tokie detalūs, išsamūs bronzos amžiaus gyvenvietės tyrimai, todėl mes negalėjome lyginti mūsų teritorijoje žiloje senovėje gyvenusių žmonių buities ypatumų, panašumų ir skirtumų su kitų Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus gyvenviečių prie jūros tyrimų medžiaga. Mūsų projekto metu bus sukurtas Kukuliškių archeologinio komplekso buvusio reljefo 3D modelis. Sužinosime, kur stovėjo namai, gamino maistą, ką valgė, augino, kaip galėjo atrodyti visa gyvenvietė, jos aplinka. Bus atlikta savotiška jos rekonstrukcija“, - „Vakarų ekspresui“ sakė tyrimų vadovė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė.
Sistemingi tyrimai
Pajūrio regioniniame parke, tiesiog ant keliautojų mėgstamo Litorinos tako stūksantis Kukuliškių piliakalnis buvo aptiktas 2016 m. Jį rado piliakalnių medžiotoju vadinamas biologas Darius Stončius.
Objektu susidomėjus tuomečiams Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos (BRIAI) doktorantams, archeologams Edvidui Ubiui ir Miglei Urbonaitei-Ubei, po metų buvo atlikti pirmieji profesionalūs archeologiniai tyrimai. Paaiškėjo, kad šis paveldo paminklas - seniausias piliakalnis Vakarų Lietuvoje, siekiantis VIII-V a. pr. Kr. 2017-aisiais buvo tiriama piliakalnio aikštelė.
2018 m. georadaru ir kalamaisiais grąžtais žvalgyta piliakalnio aplinka (3 ha plotas padarant 64 gręžinius ir 27 vietas ištiriant georadaru), siekiant surasti gyvenvietės elementų. Išsiaiškinta, kad piliakalnio aplinka į pietryčius ir pietus buvo drėgna: durpės sluoksniai rodė šlapynių vietas, pilkas vandeningas smėlis - šaltinius ar negilius vandens telkinius. Šios vietos pastebimos ir dabar. Radiogramose fiksuotos gilios griovos, kurios supo piliakalnį iš pietų ir pietryčių. Būtent šioje griovų apribotoje teritorijoje ir aptikti kultūriniai sluoksniai.
2020 m. senovės gyvenvietėje ištirtas 35 kv. m plotas, buvo padarytos dvi perkasos, surinkta 705 vnt. įvairiausių radinių (nuo šukių iki 7 stambesnių neapdoroto gintaro gabaliukų lobio, paslėpto prie medinių rąstelių). Iškasus 1,8 m gylio perkasą jos dugne buvo padarytas gręžinys. Paaiškėjo, kad kultūrinis sluoksnis su radiniais tęsiasi dar mažiausiai 1 metrą.
„Medžiaga apie priešistorės laikus menantį gyvenimą šioje vietoje yra labai gausi, kultūrinis sluoksnis - intensyvus. Kitas dalykas, radiniai - neįtikėtinai gerai išlikę, net pūvančios organinės medžiagos. Pavyzdžiui, medinės struktūros, kurios gali atskleisti, kur buvo tvora, kur - pastatas, kokios naudotos konstrukcijos, mediena ir kt.“, - pasakojo dr. M. Urbonaitė-Ubė.
Šį pavasarį, gavus Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimą, buvo tikslinamos senovės gyvenvietės ribos ir kultūrinio sluoksnio paplitimas, iškasta 10 archeologinių šurfų, padaryta 30 geologinių gręžinių.
Galės palyginti
Antrąją liepos dekadą Kukuliškių gyvenvietėje KU BRIAI mokslininkų vykdomi tyrimai - jau naujas projektas, kuris truks iki 2024 m. pabaigos.
„Jis finansuojamas iš Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programos. Tikslas - surinkti dar daugiau ir detalesnės medžiagos, informacijos apie bronzos amžiaus Kukuliškių archeologinį kompleksą, pažinti vidinę gyvenimo struktūrą, ekonominę erdvę, rekonstuoti kraštovaizdį ir t. t. Tokio masto tyrimų jame dar nebuvo“, - sakė dr. M. Urbonaitė-Ubė.
Todėl Kukuliškių tyrimai bus svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos jūros regionui. Mokslininkai turės galimybę lyginti surinktą informaciją su to paties laikotarpio objektais kitose pajūrio vietose: Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir kt.
Tyrėjų teigimu, vėlyvasis bronzos amžius istoriografijoje išskiriamas kaip lūžio era, žyminti ryškius ekonominius, kultūrinius ir socialinius pokyčius Baltijos regione. Mūsų pajūrio bronzos amžiaus gyvenvietės (Kukuliškių - vienintelė pajūryje) šalies jūriniame kraštovaizdyje iki šiol nėra nagrinėtos ir neįtrauktos į Baltijos jūros regiono mokslinių tyrimų lauką.
„Būtent dėl Baltijos jūros, pagrindinių komunikacinių vartų, žmonės ant Litorinos terasos ir įsikūrė. Tyrimais bandysime atkurti ūkio ir buities vaizdą. Radiniai bus kruopščiai analizuojami: dirbs zooarcheologai, makrobotanikai, geologai, geofizikai ir kt. Labai įdomu sužinoti, palyginti, kas Kukuliškių gyventojus skyrė, kas vienijo su bronzos amžiaus žmonėmis Skandinavijos pajūryje, ar būta kokių kontaktų“, - teigė archeologė.
Per pirmąsias archeologinių kasinėjimų dienas nuo liepos 11-osios jau pavyko aptikti ir įdomesnių radinių: pirmiausia į akis krito daugybė gliaudytų lazdyno riešutų bei vienas padargas.
„Tai - medinis, iš šakos padarytas kablys. Akivaizdžiai matyti, kad jis aptašytas kirviu. Tokius kablius naudojo buityje kaip pakabą, ant kurios džiovindavo vaistažoles ir pan. Analogiškų artefaktų yra rasta Šveicarijos ežerų gyvenvietėse. Todėl kol kas nedrąsiai spėjame, kad kasinėjimų vieta - buvusio namo aplinka. Apie pusantro metro gylyje radome ir šiaudų, angliukų, daug puodų šukių“, - „Vakarų ekspresui“ teigė projekto vadovė archeologė dr. Elena Pranckėnaitė.
Ir vėl rasta gintaro gabaliukų, kurių iš viso nuo 2017 m. aptikta jau arti 100. Pasidomėjus, kodėl po žeme nerandama dirbinių iš Baltijos aukso, M. Urbonaitė-Ubė svarstė, jog esama keletas priežasčių.
„Gal tiesiog neradome, o gal gintaras buvo tokia vertinga žaliava, kad ją laikė mainams, o ne naudojo papuošalams gaminti“, - teigė ji. Tiesa, 2016 m. šių eilučių autoriui Kukuliškių piliakalnio aikštelėje šalia puodų šukių pavyko rasti kol kas vienintelį dirbinį: apie 2,5 cm ilgio, 1,7 cm pločio plokščią kabutį su nulaužta skylute (artefaktas perduotas Mažosios Lietuvos istorijos muziejui).
Rašyti komentarą