Vasara Drevernoje: ilgiausiai trunkantis festivalis Lietuvoje bei pasiruošimas įveiklinti Vilhelmo kanalą

Kiekvieną savaitgalį Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertais džiuginantis Drevernos uostas drąsiai gali sakyti, kad pas juos vyksta ilgiausiai trunkantis festivalis Lietuvoje. Na, o šiemet jie pristato dar vieną naujieną - atnaujintą, specialiai koncertams pritaikytą erdvią salę, sujungtą su restoranu.

„Tai vienintelė tokio pobūdžio salė Klaipėdos rajone, pamario krašte, talpinanti net 300 žmonių“, - sako Drevernos uosto Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė.

Anot jos, čia galima ne tik rengti koncertus, bet ir organizuoti įvairias konferencijas ar pristatymus su visa tam reikalinga technika bei profesionaliu aptarnavimu.

Pramogos šeimai

Ypatingas dėmesys skiriamas ir šeimoms su vaikais. Vasaros sezonu Drevernos kempinge visą dieną dirbs animatoriai, kurie organizuos ryto mankštas baseinuose, užsiėmimus su vaikais, sportinius šeimų turnyrus, vaikų diskotekas bei begalę kitų linksmybių. Visos šios paslaugos kempingo gyventojams - nemokamos.

„Taip pat šeimų, kurios atvyksta į koncertus, laukia ir dar viena staigmena - vaikams jie nemokami“, - akcentuoja L. Juknienė.

Jau nuo birželio prie baseino komplekso duris atvers ir naujas gimtadienių kambarys. Čia bus galima ne tik atšvęsti gimtadienį Havajų stiliumi, bet ir po torto valgymo bei linksmybių kambaryje pramogauti baseine bei visoje kempingo teritorijoje.

Žuvų turgus

Siekiant išnaudoti Drevernos upės ir Karaliaus Vilhelmo vandens turizmo potencialą, Drevernos uostas paruošė maršrutą laivu, kuris sujungs Drevernos uostą su Strykio sodyba.

Anot. L. Juknienės, planuojama, kad nuo 2024 metų čia svečiams bus pristatoma edukacinė programa „Strykis - žuvies turgus“.

Šiuo metu sodyboje jau statoma parodomoji žuvų auginimo ferma, kurioje atvykę svečiai galės pamatyti, kaip nuo ikro auginama žuvis, paragauti žuvies patiekalų, susipažinti su Karaliaus Vilhelmo kanalo istorija ir kaip tikrame turguje pasiderėti, įsigyjant šviežios bei rūkytos žuvies Strykio žuvų turguje.

Drevernos uostas - poilsio ir pramogų uostas. Tai visus metus veikiantis Drevernos kempingo baseinų ir pirčių kompleksas, kurį sudaro 21 metro ilgio vidaus baseinas, sūkurinė vonia, suomiška bei turkiška pirtys, šildomi relaksaciniai gultai, vaikiškos vandens čiuožyklos.

Įveiklins Vilhelmo kanalą

Žingsnių, kurie leistų išnaudoti laivybos potencialą pamaryje, ėmėsi ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Kartu su Vidaus vandens kelių direkcija Savivaldybė sieks užtikrinti, kad turistai, laivybos entuziastai galėtų keliauti vandeniu žiediniais maršrutais, taip pat galėtų nevaržomai patekti iš Kuršių marių į Drevernos upę, Vilhelmo kanalą, laivais, jachtomis pasiekti Mingę, Ventę ir kitus pamario kaimelius.

„Tačiau, norint atverti galimybes naujoms šakoms, maršrutams Kuršių mariose reikalinga sukurti atitinkamą infrastruktūrą“, - sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Anot mero, pagrindinė problema, ribojanti susisiekimą tarp Kuršių marių ir Karaliaus Vilhelmo kanalo - esamas Drevernos šliuzas, kuriuo gali praplaukti tik tie laivai, kurių plotis ne didesnis nei 3,3 m.

Šio šliuzo panaikinti ir palikti laisvą praplaukimą nėra galimybių, nes Klaipėdos miesto III vandenvietė vis dar naudoja vandenį iš Karaliaus Vilhelmo kanalo, kurį tiekia klaipėdiečiams, o šliuzas stabdo druskingo vandens patekimą į kanalą.

„Rekonstruoti šį šliuzą - pernelyg brangu, tad buvo rasta kita išeitis. Bus statomas naujas platesnis šliuzas-reguliatorius Drevernos upės senvagėje, kuris tikrai sukurs geresnes sąlygas laivybai bei paskatins turizmą“, - sprendimą įvardija B. Markauskas.

Planuojama, kad naujasis šliuzas bus ne mažiau kaip 6 metrų pločio. Šiuo metu Vidaus vandens kelių direkcija rengia techninį darbo projektą, o Klaipėdos rajono savivaldybė formuoja sklypą naujo šliuzo statybai.

Vėliau pagal parengtą techninę dokumentaciją, gavus statybos leidimą, Savivaldybė organizuos paties šliuzo statymą, o Vidaus vandens kelių direkcija atliks reikalingus valymo darbus senvagėje.

Skirtas finasavimas

Pasak Klaipėdos rajono mero, jau skirtas finansavimas ir Karaliaus Vilhelmo kanale esančio Lankupių šliuzo tyrimams, ir tvarkybos darbų projektui parengti. Tai lankytinas paveldo objektas - vienintelis šliuzas visoje Lietuvoje, paskelbtas technikos paminklu, kurio sutvarkymas ne tik pritrauktų daugiau turistų, bet ir atskleistų kanalo ir jo statinių svarbą bei, žinoma, grožį.

Dar vienas Karaliaus Vilhelmo kanalo statinys - Jokšų tiltas. Šiuo metu jis yra avarinės būklės ir nenaudojamas. Tačiau viliamasi, kad jau artimiausiu metu Klaipėdos rajono savivaldybė ras rangovą, kuris atstatys tiltą, išsaugodamas jo architektūrines ir inžinerines vertingąsias savybes.

Tada juo vėl galėtų naudotis pėstieji, dviratininkai, taip pat ir lengvieji automobiliai. Taip būtų atkurtas ir susisiekimas su Svencelės kaimu, o Jokšų tiltas taptų ne tik patraukliu, bet ir veikiančiu nekilnojamojo kultūros paveldo objektu. Skaičiuojama, kad remontas galėtų kainuoti apie 1 mln. eurų.

„Siekiant gerinti susisiekimą su Dreverna, Svencele, Savivaldybė investuoja ir į naujų autobusų maršrutų atsiradimą iš Klaipėdos, Šilutės“, - teigia B. Markauskas.

Taip pat bendradarbiauja su kaimyninėmis savivaldybėmis, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir dėl dviračių takų, jungiančių turistinius miestelius, įrengimo.