Vasarą daugėja skundų dėl sugedusių ar pažeistų maisto produktų prekyboje: kas kaltas – tiekėjas ar pardavėjas?

Tai tikrai ne išskirtinis atvejis. Vasarą įprastai dažniau pasirodo pranešimų apie sugedusius, nesaugius ar tam tikrais gyviais užterštus maisto produktus.

Žmonės skuba dalintis tokių produktų nuotraukomis bei siekia žalos atlyginimo iš parduotuvių, tačiau, kaip teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų industrijos patarėja Aleksandra Fedotova, ne visada būtent parduotuvės yra atsakingos už sugedusį ar pažeistą produktą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo maisto produktų kontrolę, ji nagrinėja ir atvejus, kuomet į rinką patiekiamas užterštas arba sugedęs arba dėl tam tikrų aplinkybių žmonėms netinkamas vartoti maisto produktas.

Tarnyba parduotuvių ir kitų maisto tvarkymo subjektų patikrinimus planuoja ir visų maisto tvarkymo subjektų kontrolė priklauso nuo jiems priskirto rizikingumo laipsnio.

Rizikų vertinimas ir priskyrimas turi įtakos atliekamų patikrinimų dažnumui, t.y. rizikos pagrindu nustatomas subjektų tikrinimo dažnumas.

Pavyzdžiui, jeigu subjektas nėra priskiriamas prie rizikingų, patikrinimas gali būti suplanuotas atlikti kartą per trejus metus. Jei subjektas priskiriamas padidintos rizikos grupei, patikrinimai gali būti atliekami kartą per metus ar dažniau.  

Atsakingos tarnybos maisto pramonę bei produktų šviežumą vertina itin kruopščiai.

Pavyzdžiui, yra parduotuvių, kurios prekiauja tik fasuotais gaminiais, turinčiais ilgesnį galiojimo laiką, tad jos dažniausiai priskiriamos prie mažiau rizikingų subjektų grupės.

Prekybos centrai, turintys atskirus šviežios mėsos skyrius bei mėsos išpjaustymo cechus, gali būti aplankomi kur kas dažniau.

Žuvies skyriai – vieni rizikingiausių

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet į prekybos centrus atkeliauja parazitais užteršta šaldyta žuvis. Taip nutinka dėl to, kad kilmės šalyje ji buvo neteisingai prižiūrėta ar apdorota, neužtikrintas tinkamas žuvies patiekimas rinkai.

Dažniausiai šaldyta žuvis į prekybos centrus atkeliauja per tiekėjus, o tuomet ir kyla klausimas – kas tokiu atveju atsakingas už tokį produktą ir galimą  žalą vartotojui: prekybos centras ar tiekėjas?

Šaldytoje žuvyje galintys pasitaikyti kai kurių rūšių parazitai gali būti pavojingi, nes gali sukelti vartotojo ligą ar alerginę reakciją, ir tokia žuvys yra netinkama vartoti žmonėms.

Tokiu atveju, kuomet parazitai randami žuvyje, tiekėjui, kuris pirmasis atgabeno produktą į šalį, gresia ekonominė sankcija – įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Taip pat – sprendimas, uždraudžiantis tiekti tokią žuvį į rinką su įpareigojimu atšaukti produktą iš visų jos išplatinimo vietų, t.y. iš visų Lietuvos parduotuvių, į kurias galėjo patekti nesaugiu pripažintas produktas ir atšaukimas iš vartotojų.

Vartotojui padaryta žala vertinama dar didesne pinigų suma, kuri gali siekti ir 12 tūkst. eurų baudą. Visgi, jei parduotuvės nesinaudoja tiekėjų paslaugomis ir pačios užsako, perka produktus ir gabena juos į Lietuvą, , tuomet pačios už tokius įvykius prisiima ir atsakomybę – už Maisto įstatymo pažeidimą joms skiriama ekonominė sankcija bei privalomas nurodymas išimti produktą iš prekybos ir atšaukti jį iš vartotojų.

Higienos stoka atsispindi konditerijos gaminiuose

Konditerijos gaminiuose bei saldainiuose dažniausiai gali būti aptinkamos kandžių lervos. Tokiu atveju produktas nėra laikomas nesaugiu, tačiau jis yra nepriimtinas vartotojui, tad parduotuvei gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė. Tai reiškia, kad produktas turės būti išimtas iš prekybos, nes jis yra pripažintas nekokybišku ir nevartotinu.

Administracinio poveikio priemonės sprendimas dažniausiai nesukelia jokios ekonominės sankcijos įmonei. Įmonės atsakingas asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą – tai būtų įspėjimas arba bauda iki 560 eurų.

Visiems maisto produktams – bendri reikalavimai

Visiems maisto produktams taikomas bendras Maisto įstatymas, jame nėra atskirų normų, reglamentuojančių tik tam tikrus produktus.

Kitaip sakant, produktai tiek su ilgesniu, tiek su trumpesniu galiojimo laiku yra reglamentuojami vienodai be išlygų ir visiems maisto produktams taikomi aukšti maisto saugos reikalavimai. Lietuvos higienos normose taip pat nurodyta, kad tam tikrus reikalavimus turi atitikti ir parduotuvės patalpos, kuriose bus prekiaujama maistu.

Vienas iš pagrindinių reglamentų, nustatančių maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, nustato ir su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, t.y., kas yra priimtina ir saugu vartoti.

Pagal bendrus kriterijus, vadovaujantis reglamentu kai kurie produktai gali būti pripažinti nesaugiais vartoti, o kiti – nekokybiškais ir nepriimtinais žmogaus vartojimui. Visais atvejais tokie produktai būna pašalinami iš rinkos, o kontrolės institucija sprendžia dėl ekonominės sankcijos (ne)skyrimo.